Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:

1. Jurbarko raj. apylinkės teismo 2001-11-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. ir 234 str. 1 d., skirta subendrinta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2. Jurbarko raj. apylinkės teismo 2001-12-10 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., skirta 1m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 42 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko raj. apylinkės teismo 2001-11-06 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

3. Jurbarko raj. apylinkės teismo 2004-02-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., skirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

4. Kelmės raj. apylinkės teismo 2007-01-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko raj. apylinkės teismo 2004-02-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2008-07-16 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 1 p., 2008 m. liepos 23 d. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 1 mėn. 21 d. laisvės atėmimo bausmės. Kauno apygardos teismo 2008-12-23 nutartimi Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2008-07-16 nutartis panaikinta ir Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos 2008-07-08 teikimas dėl nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos namų atmestas, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d. 304 str., 24 str. 5d. 300 str. 1d.

D. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d. 300 str. 1 d., tai yra tuo, kad jis sukurstė R. U. suklastoti tikrą dokumentą t.y. Jurbarko raj. civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai pateikti melagingą informaciją apie tai, kad jis neva yra R. U. dukters M. tėvas tam, kad darbuotoja įrašytų šiuos žinomai melagingus duomenis į vaiko gimimo liudijimą, ko pasekoje R. U. 2008-04-16 žinodama, kad tikrasis dukros tėvas yra G. P., tačiau siekdama, kad M. P. gimimo liudijime būtų įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. P. yra jos tėvas, pateikė šią žinomai melagingą informaciją Jurbarko raj. civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai L. K., nežinančiai, kad D. P. nėra M. P. tėvas, ko pasekoje L. K. suklaidinta R. U. įrašė šiuos melagingus duomenis į M. P. gimimo liudijimą, ir tokiu būdu R. U. pasitelkusi asmenį, kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra kaltas suklastojo tikrą dokumentą – M. P. gimimo liudijimą. Po to R. U. šį suklastotą dokumentą - gimimo liudijimą pasiuntė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam D. P. į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus, Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių raj., kuris šį suklastotą dokumentą 2008-04-29 su prašymu paruošti dokumentus teismui dėl jo lygtinio paleidimo pateikė Pravieniškių 1- ųjų pataisos namų administracijai, o šiai paruošus dokumentus ir teikimą teismui, 2008-07-16 suklastoto gimimo liudijimo įtakotas Kaišiadorių raj. apylinkės teismas priėmė nutartį D. P. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmės kaip turintį vieną vaiką iki septynerių metų ir atlikusį 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

D. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 304 str. 1 d., tai yra tuo, kad jis 2008 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, sukurstė R. U. valstybės tarnautojui pateikti melagingą informaciją tikslu gauti dokumentą, siekdamas šį dokumentą su melaginga informacija apie tai, kad jis neva turi vieną vaiką iki 7 metų, pateikti pataisos įstaigai ir teismui, kad būtų lygtinai teismo paleistas iš pataisos įstaigos kaip atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ko pasekoje R. U. sukurstyta D. P. 2008 m. balandžio 16 d. Jurbarko raj. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, adresu Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarkas, siekdama gauti dokumentą – savo dukters M. P. gimimo liudijimą su tikrovės neatitinkančia informacija jame, Jurbarko raj. civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai L. K. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos dukters M. P. tėvas yra D. P., nors žinojo, kad tikrasis jos tėvas yra G. P..

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad su R. U. pradėjo artimiau bendrauti nuo 2006 metų balandžio mėnesio. 2006 metų birželio mėnesį jis buvo suimtas už padarytus nusikaltimus ir patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Būdamas tardymo izoliatoriuje susirašinėjo su R. U. ir pastarosios pasiūlymu, 2007 metų pavasarį susituokė su ja Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Po to buvo nuteistas ir atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Pas jį pataisos namuose nuo 2007 metų liepos mėnesio iki paleidimo iš pataisos namų lankėsi R. U., su kuria trijų ilgalaikių pasimatymų metu, turėjo lytinių santykių. 2007 metų rudenį jis sužinojo, kad R. U. būdama Vokietijoje pasijuto nėščia. R. U. parašė jam laišką, kad nėra tikra, ar jis yra būsimo vaiko tėvas. Vėliau sugrįžusi į Lietuvą ji aplankė jį pataisos namuose ilgalaikiame pasimatyme. Nurodė, kad 2008 metų balandžio mėnesį jam su R. U. gimė dukra. R. U. atvažiavo su dukra į ilgalaikį pasimatymą ir atvežė parodyti gimusią dukrą, kuriai jis išrinko M. vardą. Jis su R. U. nusprendė kartu auginti gimusią dukrą. R. U. jam buvo užsiminusi, kad ji nėra tikra, kad vaikas tikrai jo. Jis nežino, kokia tvarka yra registruojamas gimęs vaikas. Nurodo, kad jis žinojo, jog turėdamas vaiką iki 7 metų iš pataisos namų jis galėjo išeiti atlikęs 1/3 jam paskirtos bausmės. Todėl, norėdamas gyventi su R. U., paprašė jos atsiųsti dukros M. gimimo liudijimą. Dukros gimimo liudijimas jam buvo atsiųstas į pataisos namus ir tikrinant paštą dokumentą paėmė pareigūnas ir pateikė būrio viršininkui, kuris sutvarkė jo lygtiniam paleidimui reikalingus dokumentus. Jis dukros M. gimimo liudijimo pats paėmęs nebuvo. Iš pataisos namų buvo paleistas 2008 metų liepos mėnesį ir sekančią dieną nuvyko pas R. U.. Nuvykęs į namus rado ją gyvenančią su kitu vyru. Bekalbant R. U. jam pasakė, kad dukra M. yra ne jo dukra. Apie tai, kad dukra yra ne jo, jis pasakė ir atėjęs užsiregistruoti į Jurbarko rajono pataisos inspekciją. Vėliau jis Jurbarko rajono apylinkės teisme, R. U. iniciatyva, nutraukė santuoką ir nuginčijo tėvystę M. atžvilgiu. Kad būtų visiškai tikras, jog M. P. yra ne jo dukra, jis 2008 metų gruodžio mėnesį kreipėsi dėl DNR ekspertizės atlikimo, už kurios atlikimą, asmeniškai sumokėjo 1000 litų. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad jis nėra M. P. tėvas. Nurodo, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nežinojo, kokia yra gimimo registravimo tvarka ir jis neprašė, kad R. U. teiktų melagingus duomenis išduodant dukros gimimo liudijimą. Galvodamas, kad dukra M. yra jo dukra, jis R. U. paprašė atsiųsti į pataisos namus dukros gimimo liudijimą. Buvo įsitikinęs, kad dukra yra jo. Todėl duomenys gimimo liudijime, kurių pagrindu jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, taip pat buvo tikri iki nebuvo gauta specialisto išvada apie M. P. tėvystę. Nurodo, kad jis nekurstė R. U. suklastoti tikrą dokumentą ir nekurstė pastarosios pateikti melagingą informaciją tikslu gauti dokumentą.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja R. U. paaiškino, kad ji su D. P. susipažino 2006 ar 2007 metais ir pradėjo draugauti. Ji su kaltinamuoju bendravo, jis atvažiuodavo pas jos mamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Po 4-5 mėnesių draugystės D. P. buvo sulaikytas, o vėliau nuteistas. 2007 metų pavasarį ji susituokė su D. P. Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Ji lankė D. P. ir Pravieniškių pataisos namuose, buvo 7-8 ilgalaikiuose pasimatymuose, kuriuose turėjo lytinių santykių su kaltinamuoju. Paskutinį kartą ji D. P. lankė 2007 metų vasarą ir turėjo su juo lytinius santykius. Tą pačią dieną ji sugrįžusi į namus su G. P. taip pat turėjo lytinius santykius. Po to išvažiavo į Vokietiją ir ten būdama pasijuto nėščia ir apie tai papasakojo savo motinai. Ji nežinojo, ar nuo D. P. ar nuo G. P. pastojo. Grįžusi iš Vokietijos ji su D. P. susirašinėjo. 2008-04-13 ji pagimdė dukrą ir apie tai nuvykusi į pataisos namus pasakė D. P.. Vardą dukrai sugalvojo kaltinamasis, kai ji su dukra buvo atvažiavusi į pataisos namus aplankyti D. P.. Gimdymo namuose ji buvo gavusi dokumentą apie dukros gimimą. Dokumentą nunešė į Civilinės metrikacijos skyrių ir ten jai išdavė dukros M. gimimo liudijimą, kuriame tėvu buvo įrašytas D. P.. Kaltinamasi D. P. jos neprašė, kad ji dukros gimimo liudijime įrašytų jo pavardę. Ji žinojo, kad jeigu yra ištekėjusi už D. P., tai vaiko gimimo liudijime turi būti įrašyta sutuoktinio pavardė. Ji kaltinamajam iš pradžių nesakė, kad vaikas gali būti ne jo ir toliau susirašinėjo su D. P.. Neprisimena, ar savo iniciatyva, ar kaltinamojo į pataisos namus nusiuntė dukros M. gimimo liudijimo nuorašą, kad D. P. galėtų iš įkalinimo įstaigos išeiti ankščiau laiko, nes manė, kad su juo kartu gyvens toliau. Kai kaltinamasis sugrįžo iš pataisos namų, po kokių dviejų dienų atvažiavo pas ją ir ji jam pasakė, kad mergaitė gali būti ne jo, bet kaltinamasis tuo nelabai patikėjo. Vėliau ji su kaltinamuoju išsituokė ir nuginčijo dukros M. tėvystę. Kad galutinai įsitikintų, jog dukros M. tėvas yra ne D. P., jos ir kaltinamojo iniciatyva 2008 metų gruodžio mėnesį buvo atlikta DNR ekspertizė iš kurios sužinojo, kad dukros M. tėvas nėra D. P.. Už ekspertizės atlikimą 1000 litų sumokėjo D. P..

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas M. D. paaiškino, kad jis 2008 metų vasarą dirbo Jurbarko rajono pataisos inspekcijoje. Tuo metu į pataisos įstaigą atvyko užsiregistruoti D. P., kuris buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs 1/3 dalį bausmės. D. P. pasakė, kad turi mažametį vaiką. Jis kaltinamajam paaiškino, kad turės tikrinti duomenis, kaip D. P. rūpinasi savo vaiku. Tada D. P. pasakė, kad vaikas yra ne jo ir jis ketina skirtis su žmona. Vėliau jam kaltinamasis buvo sakęs, kad jis jau išsiskyrė ir vaikas yra ne jo. Praėjus kažkiek laiko buvo gauti duomenys, kad D. P. nėra M. P. tėvas. Todėl jis kreipėsi į savo vadovus, kad tie inicijuotų nutarties, kuria D. P. buvo paleistas iš pataisos namų, panaikinimą.

Iš Jurbarko rajono apylinkės teismui adresuoto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu 2008 metų gegužės 23 d. skyriaus darbuotojai lankėsi R. P. ir jos vaikų buvimo vietoje – (duomenys neskelbtini). Apsilankymo tikslas – dėl nuteistojo D. P.. R. P. darbuotojams pasakojo apie jos santuoką su D. P., jam teikiamą pagalbą, jo domėjimąsi ką tik gimusia dukra M. P., džiaugėsi, kad nesenai grįžo iš įkalinimo įstaigoje vykusio ilgalaikio pasimatymo, į kurį vežė naujagimę parodyti tėvui.(t.1. b.l. 35).

Iš 2008-04-16 gimimo įrašo kopijos matyti, kad M. P. gimusios 2008m. balandžio 13 d. tėvu įrašytas D. P. (t.1. b.l. 39).

Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, kad santuoka tarp D. P. ir R. U. sudaryta 2007-03-22 Šiaulių m. savivaldybės administracijos CMS, nutraukta 2008-08-11(t.1. b.l. 56).

Iš 2008-10-09 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, kad nustatyta, jog D. P. nėra M. P. tėvas(t.1. b.l 57).

Iš 2008-12-08 specialisto išvados Nr. S-m 174/08(01) kopijos matyti, kad D. P. prašymu buvo atliktas tėvystės nustatymas ir nustatyta, D. P. nėra M. P. tėvas(t.1. b.l. 52-53).

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio matyti, kad R. U. nuteista pagal LR BK 300 str. 1d. už tai, kad žinodama, kad tikrasis dukros M. P., gim. 2008-04-13, tėvas yra G. P., 2008 m. balandžio 16 d. pateikusi šią tikrovės neatitinkančią informaciją Jurbarko rajono civilinės metrikacijos vedėjai L. K., jai nežinant, kad vaiko biologinis tėvas nėra D. P., ko pasakoje šie duomenys buvo įrašyti į vaiko gimimo liudijimą, ir jų nenuginčijusi tėvystės teismine tvarka, M. P. gimimo liudijimą, išduotą 2008m. balandžio 16 d. Jurbarko r. civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos L. K., žinodama, kad jame yra įrašyti netikri duomenys apie vaiko tėvo kilmę, t.y. vaiko tėvas nėra D. P., nors grafoje tėvas duomenys apie tėvą dokumente įrašytas D. P., šį dokumentą pasiuntė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam D. P. į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus, Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių r., kuris šį dokumentą 2008-04-29 su prašymu paruošti dokumentus teismui dėl jo lygtinio paleidimo pateikė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijai, o šiai paruošus dokumentus ir teikimą teismui, 2008-07-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pateiktu gimimo liudijimu priėmė nutartį D. P. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės kaip turinti vieną vaiką iki septynerių metų ir atlikusį 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu R. U. išteisinta pagal LR BK 304 str. 1d., kaip nepadariusi nusikalstamos veikos (t.2. b.l. ).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis D. P. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., 24 str. 5 d. 304 str.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltu padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino. Jis nurodė, kad su R. U. pradėjo draugauti nuo 2006 metų pavasario. 2007 metais jis būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje susituokė su R. U., kuri jį visą bausmės laiką lankė pataisos namuose. Turėjo keletą ilgalaikių pasimatymų su R. U., kurių metu lytiškai santykiavo su ja. Paskutinį kartą jis su R. U. lytinius santykius turėjo 2007 metų vasarą, todėl buvo įsitikinęs, kad 2008-04-13 gimusi dukra M. yra jo dukra. Jis nekurstė, kad R. U. suklastotų M. P. gimimo liudijimą, atsiųstų jam suklastotą gimimo liudijimą, o juo pasinaudojo manydamas, kad yra tėvas ir gali ankščiau išeiti iš pataisos namų. Tik sugrįžęs iš pataisos namų iš R. U. sužinojo, kad M. tėvu gali būti kitas asmuo. Dėl to jis 2008-12-08 kreipėsi dėl DNR ekspertizės atlikimo ir galutinai įsitikino, kad nėra M. tėvas.

Kaltinamojo versiją, kad jis nekurstė suklastoti gimimo liudijimo ir nekurstė jo pateikti pataisos įstaigai patvirtino liudytoja R. U.. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad ji 2007 metais buvo sudariusi santuoką su D. P. ir ilgalaikių pasimatymų metu su juo pataisos įstaigoje keletą kartų turėjo lytinius santykius. Paskutinius lytinius santykius su kaltinamuoju ji turėjo 2007 metų liepos mėnesį. Tą pačią dieną, sugrįžusi iš ilgalaikio pasimatymo su D. P., ji turėjo lytinius santykius ir su G. P., todėl iki pat DNR ekspertizės atlikimo nebuvo tikra, kas yra jos dukros M. tėvas. Jos kaltinamasis nekurstė suklastoti dukros M. gimimo liudijimo ir nekurstė jos pateikti dukros M. gimimo liudijimo nuorašo pataisos įstaigai, kad D. P. galėtų išeiti į laisvę, atlikęs 1/3 paskirtos bausmės.

LR CK 3.138 str. nustato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduodamas gimimo liudijimas. LR CK 3.140 str. reglamentuoja vaiko kilmės iš tėvo nustatymą – jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. LR CK 3.141 str. 2 d. numato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokus, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta vaiko motinos, esančio ar buvusio sutuoktinio pareiškimu, jei yra nuginčyta tėvystė. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (LR CK 3.149 str.), ir tik teismine tvarka, ką numato LR CK 3.149 str. 1 d. LR CK 140 str. 4 d. numato, jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjus daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažinęs pareiškimu tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. Teismo nutartimi įstatymu numatyta galimybė patvirtinti bendrą gimusio vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą – kurio pagrindu, patvirtinus teismui, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Tokiu atveju įstatymas numato tik, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, jei vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, kreipiasi į teismą bendru pareiškimu, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstanti save vaiko tėvu. 2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-160 32.2 str. nurodyta, kad jei vaiko tėvai susituokę, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar santuokos liudijimu. Šiuo atveju 2008 m. balandžio 16 d. buvusiame M. P. gimimo įraše tėvu nurodytas D. P.. Šiame gimimo įraše duomenų apie tėvus įrašo pagrindas buvo nurodyta; “santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta Šiaulių m. CMS (29000)“.

LR BK 304 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamasis D. P. negalėjo sukurstyti R. U. valstybės tarnautojui pateikti melagingą informaciją tikslu gauti dokumentą. R. U. įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Jurbarko civilinės metrikacijos biurą dėl gimusio vaiko gimimo liudijimo išdavimo. Gimimo liudijimas jai buvo išduotas įstatymų nustatyta tvarka - R. U. gimė dukra M., santuokoje sudarytoje su kaltinamuoju D. P., todėl remiantis santuokos įrašu ir jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu vaiko gimimo liudijime buvo įrašyta vaiko kilmė iš tėvo, ką numato LR CK 3.140 str.1 d. Šiuo atveju duomenys vaiko gimimo įraše įstatymų nustatyta tvarka buvo nuginčyti teismo tvarka tik 2008-10-09 Jurbarko rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą, t.y. po to, kai kaltinamasis D. P. buvo paleistas iš pataisos namų ir iš R. U. žodžių įgijo pagrindą abejoti savo tėvyste. Savo abejonių dėl tėvystės kaltinamasis neslėpė, apie tai pasakė pataisos inspekcijos pareigūnui. Be to pats kaltinamasis D. P., norėdamas įsitikinti, ar tikrai jis nėra M. P. tėvas, 2008-12-08 kreipėsi į Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratoriją, kur 2008-12-08 buvo gauta specialisto išvada, kad jis nėra vaiko M. P. tėvas.

Nustačius, kad kaltinamasis D. P. nesukurstė R. U. suklastoti tikrą dokumentą, t.y. M. P. gimimo liudijimą, kaltinamasis D. P. negalėjo sukurstyti R. U. pateikti suklastotą dokumentą – M. P. gimimo liudijimą Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijai, dėl jo lygtinio paleidimo, nes gimimo liudijimo pateikimo momentu, D. P. tėvystė M. P. atžvilgiu nebuvo nuginčyta ir kaltinamojo duomenys M. P. gimimo liudijime buvo įrašyti pagal galiojančius teisės aktus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą buvo nustatęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismas išnaudojo visas galimybes, patikrino visus byloje surinktus įrodymus, tačiau išnagrinėjus bylą ir patikrinus visus įrodymus abejonių dėl D. P. kaltumo pašalinti nepavyko. Konstatuojama, kad kaltinimo pateikti įrodymai yra prielaidų pobūdžio. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Vienas pamatinių Baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo D. P. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl kaltinamasis D. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. 304 str., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 3 str. 1d. 1d.).

Prokuroro prašymas dėl 4706,00 Lt kaltinamojo D. P. ekstradicijos išlaidų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str, 301str, 302str, 303 str. 5d. 1p.

nusprendė:

D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 304 straipsnį išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir D. P. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje paskelbus nuosprendį.

Prokuroro prašymą dėl 4706,00 Lt kaltinamojo D. P. ekstradicijos išlaidų, atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.