- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- eI3-1875-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00055-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos „Ginkūnai“ medžiotojų būrelis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos „Ginkūnai“ medžiotojų būrelio skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos „Ginkūnai“ medžiotojų būrelis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. AS-108 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad nuo 2004 m. Komisijos patvirtintos ir teisės aktais apibrėžtos galimos medžioklės plotų ribos keitėsi, todėl pagal pasenusius duomenis dalis medžioklės plotų tapo netinkamais medžioklei ir nebuvo naudojami gamtos ištekliai, atsirado medžioklei tinkami papildomi plotai. Nurodo, kad, siekdamas duomenų tikslumo, užsakė plotų vieneto medžioklėtvarkos projektą. Pastebėjęs teiktų ankstesnių deklaracijų klaidas savo iniciatyva jas ištaisė ir 2019 m. gruodžio 26 d. pateikė patikslintas Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijas KIT709 už 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 metus, todėl patikrinimo akte Nr. PA-75-68 nustatytas neteisingas 5921,67 ha medžioklės plotų dydis. Faktinis naudojamas medžioklės plotų dydis pagal pareiškėjo pateiktas patikslintas deklaracijas yra 7163,06 ha.
Pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ, 136 straipsnio 1 dalis) nustato pareigą mokesčių administratoriui įteikti pranešimą su siūlymu ištaisyti klaidas ir tik nesusitarus žodžiu, pranešimas neįteikiamas. Atsakovas šios MAĮ nustatytos pareigos nesilaikė, nesiaiškino klaidų atsiradimo priežasties, nepasiūlė pareiškėjui pataisyti deklaracijose padarytų klaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ištaisė deklaracijų klaidas, todėl negali sutikti su patikrinimo akte atsakovo padarytomis klaidomis skaičiuojant medžioklės plotus pagal kategorijas.
Pažymi, kad Deklaracijose padarytų klaidų ištaisymo pasekmes nustato MAĮ 139 straipsnio 5 dalis, todėl negalėjo jam taikyti sankcijos mokesčio tarifą dauginti iš 10.
Nurodo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais, t. y. pažeisdamas pareigą įpareigoti pareiškėją pataisyti deklaracijose padarytas klaidas, negalėjo taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pasekmes. Pagal patikrinimo akte pateiktas mokesčio perskaičiavimo lenteles aiškiai matyti, kad pareiškėjas, pildydamas deklaracijas, nesiekė mokestinės naudos. Pateikiant duomenis apie medžioklės plotus pagal koeficientus buvo padarytos formalios klaidos: neteisingai plotams priskirti koeficientai, vieni plotai nurodyti mažesni, kiti – didesni, susiformavo tiek mokestinė permoka, tiek nepriemoka.
Pažymi, kad klaidų padarymas deklaracijose buvo nulemtas aplinkybės, kad pasikeitė pareiškėjo vadovas. Atleistas iš pareigų pirmininkas naujam vadovui pagal aktą neperdavė visos jo žinioje buvusios dokumentacijos ir informacijos. Dėl šios priežasties buvo deklaruojami medžioklės plotai pagal iki tol teiktas senesnes deklaracijas, kurių apskaičiavimas grindžiamas buvo 2004 metais sudaryto dokumento pagrindu ir neįvertinus pasikeitimų medžioklės plotuose.
Pareiškėjas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-114-12, teigia, kad jam sankcija turi būti sumažinta iki 100 proc. Be to, pažymi, kad atsakovas siūlo susigrąžinti susiformavusią permoką, tačiau mokestinę nepriemoką apskaičiuoja ją daugindamas iš 10 ir neatlikdamas įskaitymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atitinkami medžioklės plotai, teisė jais naudotis suteikiami leidimais medžiojamų gyvūnų ištekliams naudoti. Patikrinimo akte nustatytas medžioklės plotų dydis (I kategorija 2120 ha; VI kategorija 1948,57 ha; VII kategorija 70,28 ha) vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių RAAD direktoriaus leidimais Nr. MPV-113 (9.94), MPV-114 (9.94), kuriose nurodyti pareiškėjo medžioklės plotų vienetų pasiskirstymai pagal kategorijas.
Pažymi, kad pareiškėjas dėl patikrinimo akto galėjo pateikti rašytines pastabas dėl neteisingų medžioklės plotų dydžių. Pareiškėjas šiuos pastebėjimus pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, nustatant I kategorijos medžioklės plotų dydį dėl apvalinimo vietoj 2119,67 ha nurodyta 2120 ha, tačiau atlikus skaičiavimo patikslinimą už nedeklaruotus medžioklės plotus į valstybės biudžetą paskaičiuota mokėtina 4720 eurų suma didesniu tarifu esminės įtakos neturi (turėtų būti 4707 eurų).
Nurodo, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis yra imperatyvi ir kontroliuojančiai institucijai kitų alternatyvių variantų nenumato. Nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą didesnį tarifą. Pareiškėjas deklaravo mažesnius medžioklės plotus ar visai jų nedeklaravo, nors turi 2013 m. rugpjūčio 5 d. išduotus leidimus bei medžioklėtvarkos projektus, todėl už nedeklaruotus plotus buvo pagrįstai apmokestintas didesniu tarifu.
Pažymi, kad pareiškėjas deklaracijas patikslino po atlikto patikrinimo. Vadovaujantis LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016 praktika, vien fakto, kad pareiškėjas pateikė klaidingas deklaracijas už 2014-2018 metus, neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne, pakanka, kad už nedeklaruotus plotus būtų taikomas didesnis mokesčio tarifas, padaugintas iš koeficiento 10.
Pažymi, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai tapatina Valstybinės mokesčių inspekcijos ir atsakovo kompetenciją MAĮ bei Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo normų kontekste. MAĮ nuostatos visa apimtimi nėra taikomos, todėl Departamentas, vykdydamas mokestinius patikrinimus, neatlieka jokių įskaitymų; ši funkcija išimtinai priskirta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovo kompetencija numatyta MAĮ 16 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš esmės tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. AS-108 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nuspręsta dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) priskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo (įskaitant ekonominės sankcijos dydžio pagrįstumo klausimą).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad Departamentas pagal 2019 m. gegužės 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-111 patvirtintą planą 2019 m. liepos 9 d. išsiuntė pranešimą Nr. (7.8)-AD5-12312 apie medžiotojų būrelio „Ginkūnai“ planinį patikrinimą dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius) už 2014, 2015, 2016, 2017, ir 2018 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimo.
Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2019 m. spalio 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-68, kuriame mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimui nurodė imąs duomenys iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-350 medžiotojų klubui išduoto leidimo Nr. MPV-113 (9.94), pagal kurį „Ginkūnų“ medžiotojų būreliui leidžiama „Aukštelkės“ medžioklės plotų vienete, esančiame Šiaulių rajono savivaldybėje, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-351 medžiotojų klubui išduoto leidimo Nr. MPV-114 (9.94), pagal kurį „Ginkūnų“ medžiotojų būreliui leidžiama „Vidsodžio“ medžioklės plotų vienete, esančiame Telšių ir Kelmės rajono savivaldybėse, naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Skaičiuojant mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą įvertinta: Mokesčio įstatymo 3 priede nustatyto mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifas pagal medžioklės plotų kategorijas; per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktas (leistas) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydis; Mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad tikrintas mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Pagal patikrinimo akte esantį siuntos numerį ir www.post.lt duomenis matyti, kad siunta pareiškėjui įteikta 2019-10-29.
Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjas klaidingai pateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų forma KIT709 už 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus ir deklaravo mažesnius I (iš viso 468,8 ha) ir III (66,4 ha) kategorijos medžioklės plotų dydžius, o V (120 ha) kategorijos visai nedeklaravo, o 2018 metais deklaravo mažesnius I (117,2 ha) kategorijos medžioklės plotų dydžius, o V (30 ha) kategorijos nedeklaravo visai. Iš šių duomenų padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis. Todėl, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) bei leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, nuspręsta taikyti didesnį mokesčio tarifą. Mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą už 2014 – 2018 metus iš viso apskaičiuotas 4 720 eurų.
Taip patikrinimo akte nurodyta, kad vadovaujantis pareiškėjo pateiktomis Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų forma KIT709 už 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjas 2014, 2015, 2016, 2017 metais klaidingai deklaravo II, VI ir VII kategorijos plotų dydžius, o 2018 metais II, III, VI ir VII kategorijos plotų dydžius, todėl pareiškėjas, vadovaujantis MAĮ 80 ir 87 straipsniais, gali susigrąžinti permokėtą sumą.
Departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino 2019 m. spalio 24 patikrinimo aktą Nr. PA75-68, sutikdamas su patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktais paskaičiavimais ir padarytomis išvadomis. Nustatė, kad planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas klaidingai pateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formą KIT709 už 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. 2014, 2015, 2016 ir 2017 metais deklaravo mažesnius I ir III kategorijos medžioklės plotų dydžius, o V-kategorijos visai nedeklaravo, o 2018 metais deklaravo mažesnius I kategorijos medžioklės plotų dydžius, o V-kategorijos nedeklaravo visai. Tuo pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis taikant didesnio mokesčio tarifą paskaičiuota suma yra 4 720 eurų.
Skundžiamame sprendime nedetalizuojant nurodoma, kad jis priimtas „įvertinus 2019-11-28 juridinio asmens pateiktas pastabas“.
Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 1 dalis numato, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Šios nuostatos mokesčių administratoriui yra rekomendacinės (VAĮ 36-8 str. 7 d.). Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Tad didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Pažymėtina, kad tiek skundžiamas sprendimas, tiek ir patikrinimo aktas, esantis skundžiamo sprendimo dalimi, yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalies teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai, o procedūra, kurios metu jie priimti, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešojo administravimo esminius principus, be kita ko objektyvumo, įstatymo viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo, proporcingumo. Kalbant apie viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų pagrįstumą pažymėtina, kad jie privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atlikus patikrinimą viena iš ūkio subjekto teisių yra susipažinti su nustatytais pažeidimais ir pateikti paaiškinimus (VAĮ 36-8 str. 3 d.), kuri atkartojama ir specialiuosiuose įstatymuose, taip pat ir Mokesčių administravimo įstatymo 130-131 str. Pastabų pateikimo institutas yra reikšmingas iki sprendimo taikyti poveikio priemones priėmimo, kadangi gali atkreipti mokesčių administratoriaus dėmesį į galimai nenustatytas ar netinkamai nustatytas patikrinimo išvadoms suformuluoti reikšmingas faktines aplinkybes.
Pagal MAĮ 132 str. 6 dalį sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Šis sprendimas negali būti priimtas, jei nepasibaigę MAĮ 131 str. nustatyti pastabų pateikimo terminai. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 d. nuo tos dienos, kurią mokesčių administratorius gauna pastabas. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad jis buvo priimtas įvertinus mokesčių mokėtojo 2019-11-28 pateiktas pastabas, bet iš atsiliepimo turinio matyti, kad jos nebuvo vertintos. Skundžiame sprendime taip pat nedetalizuoti pastabų atmetimo ar sutikimo su jomis motyvai. Šis procedūrinis pažeidimas savaime nebūtų lemiantis ir reikšmingas, nenustačius, jog skundžiamas sprendimas priimtas neišsiaiškinus patikrinimui atlikti ir teisingai paskaičiuoti mokėtinus mokesčius (nustatyti mokestinę prievolę ir jos dydį) reikalingų objektyvių duomenų apie pareiškėjo naudojamus medžioklės plotų vienetus ir juose esančių kategorijų (I-II-III-IV-V-VI-VII) naudmenų plotus (ha).
Pareiškėjas naudojasi 2 medžioklės plotų vienetais: Vidsodžio (G1) ir Aukštelkės (G3, G2).
Pareiškėjas skunde teigia tai, į ką, pasak jo, buvo atkreipęs dėmesį ir pastabose, kad patikrinimo akte nustatytas neteisingas medžioklės plotų dydis: I kategorija: pareiškėjas nurodo 2119,67 ha, atsakovas 2120 ha; II, III, IV ir V kategorijos mano, jog nustatytos teisingai; VI kategorija: pareiškėjas nurodo 2938,57 ha, atsakovas 1948,57 ha; VII kategorija pareiškėjas nurodo 322 ha, atsakovas 70,28 ha. Teigia, kad šie skirtumai atsirado jau po atsakovo atlikto patikrinimo, pareiškėjui pateikus patikslintas KIT709 deklaracijas.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-351 medžiotojų klubui išduotas leidimas MPV-114 (9.94), pagal kurį pareiškėjui leidžiama naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Vidsodžio medžioklės plotų vienete. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-2865 „Dėl Ginkūnų medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Ginkūnų medžiotojų būrelio 3360 ha bendro ploto Vidsodžio medžioklės plotų vienetas Kelmės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijose, sudarytas (vėliau patikslinus duomenis iš medžioklėtyros projekto) iš 596,67 ha I kategorijos, 301,64 ha II kategorijos, 314,26 ha III kategorijos ir 6,92 ha IV kategorijos miškų, 1948,57 ha laukų ir krūmų, 70,28 ha vandens telkinių ir 69,63 ha nemedžiojamų plotų. Teismas atkreipia dėmesį, kad 1 (Aukštelkės) ir 2 (Vidsodžio) lentelėse pagal kategoriją naudmenų klasifikacija skiriasi: vandenys 1 lentelėje priskirti VI, o antroje VII kategorijai, laukai: 1 lentelėje nurodomi kaip V kategorijos, o 2 lentelėje kaip VII kategorijos plotai. Kadangi priklausomai nuo tam tikrų plotų priskyrimo atitinkamai kategorijai priklauso ir mokesčio tarifas, šie duomenys turėtų būti patikrinimo metu aptarti.
Nustatyta, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-350 medžiotojų klubui išduotas leidimas MPV-113 (9.94), pagal kurį pareiškėjui leidžiama naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Aukštelkės medžioklės plotų vienete. Šiaulių apskrities viršininko 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-2240 „Dėl Ginkūnų medžiotojų būrelio Aukštelkės medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Ginkūnų medžiotojų būrelio 5702 ha bendro ploto Aukštelkės medžioklės plotų vieneto Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, sudaryta iš 2683 ha miškų, 990 ha laukų ir krūmų, 252 ha vandens telkinių ir 1777 ha nemedžiojamų plotų, projektą.
Pažymėtina, kad patikrinimo akte nurodomas šio medžioklės plotų vieneto bendras plotas 2683 ha, nors teigiama, kad remiamasi tais pačiais leidimų duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad šis medžioklės plotų vienetas sudarytas ir tokių plotų: 2683 ha miškų (ši dalis detalizuota G3, iš esmės patikrinimo akte imti tik šios dalies duomenys), taip pat 990 ha laukų ir krūmų, 252 ha vandens telkinių ir 1777 ha nemedžiojamų plotų (G2). Neįvertinus aplinkybės, kad Aukštelkės medžioklės plotų vienetą sudaro ir papildomai patikrinimo akte neįtraukti 990 ha laukų ir krūmų (V ar VI) ir vandenys 252 ha (VI ar VII) medžioklės plotai. Toks patikrinimo akto turinys ir jį patvirtinęs skundžiamas sprendimas neatitinka objektyvumo ir išsamumo reikalavimų, būtinų atliekant mokestinį patikrinimą ir sprendžiant dėl mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės (ne)buvimo ir jos dydžio bei taikytinų ekonominio poveikio priemonių. Šie neatitikimai galėjo ir privalėjo būti pašalinti po patikrinimo priimant skundžiamą sprendimą.
Atsakovas pripažįsta tik tai, kad, nustatant I kategorijos medžioklės plotų dydį, dėl apvalinimo vietoj 2119,67 ha nurodyti 2120 ha. Atsakovas prašo teismo ištaisyti šį patikrinimo akto netikslumą, patvirtintą skundžiamu sprendimu kaip klaidą.
Nustačius, kad mokestinis patikrinimas atliktas neteisingai išsiaiškinus patikrinimui atlikti reikalingus duomenis apie pareiškėjo naudojamus medžioklės plotus ir kiekviename medžioklės plotų vienete atskiras plotų kategorijas, negalėjo būti priimtas pagrįstas sprendimas dėl mokestinės prievolės egzistavimo ir jos dydžio. Dėl to skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti, o patikrinimo akto tvirtinimo klausimas turi būtino išspręstas iš naujo, įvertinus aukščiau nurodytus patikrinimo duomenų neatitikimus ir trūkumus, atsižvelgus į mokesčių mokėtojo pateiktas pastabas išsamiau nei apie tai pažymint skundžiamame sprendime.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jam nebuvo suteikta galimybė nustačius mokestinę nepriemoką pateikti patikslintą deklaraciją už neteisingai deklaruotus medžioklės plotus, kaip tai nustatyta MAĮ 136 straipsnio 1 dalyje. Jis patikslino deklaracijas savo iniciatyva po atlikto atsakovo patikrinimo.
MAĮ 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. Rašytinis pranešimas paprastai įteikiamas tuo atveju, jei su mokesčių mokėtoju nepavyksta susitarti žodžiu. Minėtas straipsnis yra įtvirtintas MAĮ skyriuje „Mokestinis tyrimas“ ir reglamentuoja mokestinio tyrimo atlikimą. Tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir surašytas 2019 m. spalio 24 d. patikrinimo aktas, kuris buvo patvirtintas skundžiamu Departamento 2019 m. gruodžio 4 sprendimu Nr. AS-108 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Todėl normos, skirtos mokestiniam tyrimui, šiuo atveju nėra aktualios, o pareiškėjo argumentai, jog jam nesuteikta galimybė pateikti patikslintą deklaraciją, atmestini kaip nepagrįsti.
Taip pat pažymėtina, kad Departamento, kaip mokesčių administratoriaus, funkcijos yra ribotos ir apibrėžtos MAĮ 16 straipsnyje, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Departamentas turėtų spręsti dėl mokesčio permokos įskaitymo ar sudengimo su mokesčio nepriemoka.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, įvertinus tai, kad teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos, atliekančios mokestinį patikrinimą, kompetencijos, - skundas iš esmės tenkintinas ir skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, naikintinas dėl nurodytų procedūros pažeidimų kaip neatitinkantis pagrįstumo reikalavimo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjui pagal 2019 m. gruodžio 30 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatas V. B.. Pareiškėjas pateikė 2020 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas advokatui už skundo parengimą sumokėjo 500 eurų. Pareiškėjas už skundą sumokėjo 23 eurus žyminio mokesčio.
Patenkinus skundą, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2019 m. III ketv. 1317,60 eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį) rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5.
Atsakovui nepateikus argumentų dėl neviršijančio nustatyto galimo priteisti už skundo surašymą dydžio vidurkio atstovavimo išlaidų dydžio mažinimo, teismui jų nenustačius, pilnai priteistinos pareiškėjo šioje byloje patirtos atstovavimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos „Ginkūnai“ medžiotojų būrelio skundą.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-108.
Patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos „Ginkūnai“ medžiotojų būreliui iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 523,00 eurų (penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.