Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo N. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjo R. B., ir suinteresuoto asmens N. Z. motina E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarė testamentą ir šiuo testamentu savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW PASSAT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui sūnui R. B., o visas lėšas, esančias bet kuriame LR banke paliko dukrai suinteresuotam asmeniui N. Z..

(duomenys neskelbtini) E. B. mirė (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas R. B., priėmė mirusiosios E. B. palikimą, pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tvarkant paveldėjimo pagal testamentą dokumentus notarų biure paaiškėjo, kad E. B., kuri nuo 1993 metų (duomenys neskelbtini) d. yra išsituokusi su sutuoktiniu (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvu) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o realiai su sutuoktiniu gyveno skyrium nuo 1989 metų pradžios, butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), yra įsigijusi būdama santuokoje su A. B., o nutraukiant santuoką ir po to, šis turtas nebuvo padalintas.

Pareiškėjo žiniomis nuo 1989 metų jo tėvai gyveno skyrium, o (duomenys neskelbtini) jie tik oficialiai nutraukė santuoką (1993-08-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 6-2-1322/93).

Butas, esantis (duomenys neskelbtini)., E. B. yra pirktas iš valstybės 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. (Sutartis, Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto pirkimo sutartyje Pirkėju nurodyta E. B.; už butą su 4,12 kv. m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), E. B. sumokėjo 6 051 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais), iš kurių didžiąją dalį E. B. buvo perleidusi jos motina E. N., o A. B. buto privatizavimo procese nedalyvavo, tuo metu jis gyveno skyrium nuo savo sutuoktinės E. B. ir savo vaikų.

Butą su 4,12 kv. m. rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 44,40 kv. m., gyvenamasis plotas - 31,08 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)., E. B. įsigijo už asmenines lėšas, tuo laikotarpiu jos sutuoktinis A. B. su ja negyveno. Po santuokos nutraukimo A. B. pretenzijų į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškė, nesiekė įforminti savo buto dalies, prie buto išlaikymo niekada neprisidėjo.

Pareiškėjo motina E. B. iki pat mirties buvo įsitikinusi, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, bute A. B. niekada nebuvo registruotas, prie buto įsigijimo nėra prisidėjęs, bendro ūkio su A. B. E. B. nebevedė nuo 1989 metų, bendrų santaupų neturėjo, butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), E. B. išsipirko iš valstybės už savo asmenines lėšas, butu rūpinosi, jį išlaikė (mokėjo komunalinius mokesčius, atliko buto remontą) viena pati E. B..

A. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki pat savo mirties A. B. pretenzijų į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)., nereiškė, nesiekė įforminti savo buto dalies, buto nevaldė, juo nesinaudojo.

E. B., žinodama kad butą išsipirko iš valstybės už savo asmeninius investicinius čekius, kad bute buvęs sutuoktinis niekada negyveno, niekada nebuvo šiame bute registruotas, matydama, kad butas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas jos vardu, o santuoka su A. B. yra seniai nutraukta, pagrįstai galėjo suklysti ir iki pat savo mirties nepasirūpinti dėl asmeninės nuosavybės teisės į šį butą įteisinimo.

Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės. Dėl šių priežasčių dabar pareiškėjas R. B., mirusiosios E. B. turto pagal testamentą paveldėtojas, turi prašyti teismo pripažinti, kad butą su 4,12 kv. m. rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 44,40 kv. m., gyvenamasis plotas - 31,08 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)., E. B. 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. nupirko iš valstybės už asmenines lėšas ir nuo 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. valdė butą su rūsiu asmeninės nuosavybės teise, nors jos ir jos sutuoktinio A. B. santuokos nutraukimas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini) d.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad butas su 4,12 kv. m. rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ir naudojamas ne bendroms sutuoktinių reikmėms, o mirusiosios E. B. poreikiams tenkinti. Nors E. B. butą su rūsiu įgijo santuokos metu, tačiau buto įgijimo aplinkybės, naudojimo pobūdis, buto įsigijimo laikas, pagrindas ir aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad butą su 4,12 kv. m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), E. B. įgijo ir valdė kaip asmeninę nuosavybę.

Minėtas aplinkybes teisme patvirtins dokumentai ir asmuo, kurį pareiškėjas prašys apklausti teisme liudytoju - J. N., gyv. (duomenys neskelbtini).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CK, pareiškėjas teismo prašė:

1. Pripažinti, kad butas su 4,12 kv. m. rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 44,40 kv. m., gyvenamasis plotas - 31,08 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., priklausė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

2. Iškviesti ir apklausti teismo posėdyje liudytoja - J. N., gyv. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo ir atstovė pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pripažįstant pareiškėjo velionės motinos nuosavybės teises į visą nekilnojamąjį daiktą, taikytina ir ieškinio senatis pagal SŠK nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir procesinio teismo sprendimo matyti, kad E. B. 1966 m. buvo sudariusi santuoka su A. B. (27 b.l.). Jai gyvenant santuokoje su A. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. B., o (duomenys neskelbtini) dukra N. B. (dabar Z.) (7-9 b.l.). Laikytina, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tęsėsi iki 1989 metų. Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimą (27 b.l.). Pagal anksčiau galiojusio SŠK šešto skirsnio nuostatas santuoka tarp sutuoktinių galėjo pasibaigti vienam iš jų mirus arba teismine tvarka paskelbus jį mirusiu. Taip pat santuoka tarp sutuoktinių jiems esant gyviems galėjo būti nutraukta išsituokiant teismine tvarka arba civilinės metrikacijos organuose. Santuokos pasibaigimo (nutraukimo) laiko nustatymas turi didelę juridinę reikšmę, nes nuo to momento tarp sutuoktinių pasibaigia asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, arba prasideda terminas, nuo kurio atsiranda tam tikros teisės. Net ir nutraukus santuoką teismine tvarka (SŠK 36 str.), ji turėjo būti įregistruota CMS ir tik nuo to momento ji buvo laikoma pasibaigusia. Iki ištuokos įregistravimo CMS santuoka buvo laikoma galiojančia su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Iš teismui pateikto Šiaulių m. apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo seka, kad E. B. ir A. B. santuoka juo buvo nutraukta, o santuokos nutraukimas užregistruotas tik (duomenys neskelbtini) (10, 27 b.l.). Iš paminėtų teisinių faktų seka, kad nutraukus santuoka buvę sutuoktiniai po teismo sprendimo, turėjo ir per 3 metus pasidalinti santuokoje įgytą turtą, kadangi minėtu teismo sprendimu jis liko nepadalintas (SŠK 23 str.), tai yra butą, esantį (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). Dar iki santuokos nutraukimo pareiškėjo motina su vaikais gyveno šeimos bute, jame liko gyventi ir po jos nutraukimo. Pareiškėjo tėvas dar iki santuokos nutraukimo buvo persikėlęs gyventi į kitą gyvenamąją patalpą esančią Šiauliuose. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina (duomenys neskelbtini) (5, 11 b.l.).

Šie aukščiau paminėti faktai turi svarbią reikšmę pareiškėjo prašymui tenkinti, kadangi tuo metu Lietuvoje ne tik pasikeitė politinė ir ekonominė santvarka, bet ir įvyko daug su šiais pasikeitimais susijusių teisinių įvykių. Pirmiausia, įvyko butų privatizavimas, kurio metu buvę buto nuomininkai ir jų šeimų nariai turėjo teisę asmeninės nuosavybės teisę įsigyti iš valstybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Buto privatizavimo metu gyvenamosios patalpos nuomininkai sudarydavo susitarimą kieno vardu bus išpirktas iš valstybės nuomojamas butas. Pagal teismui pateiktus duomenis darytina išvada, kad pareiškėjo motina E. B. ir tėvas A. B. susitarime su valstybe išreiškė savo valia įsigyti asmeninės nuosavybės teise nuomojamą gyvenamąją patalpą (57 b.l.). E. B. minėtame susitarime nurodė, kad nuomojamas butas bus privatizuojamas jos, o ne kito asmens vardu, tai yra sutuoktinio A. B.. Laikytina, kad tuo metu E. B. sutuoktinis A. B. šio sandorio sudaryme dalyvavo formaliai, nors savo valią jis išreiškė įstatymo nustatyta forma, todėl darytina išvada, kad valstybės nuomojamame bute jis tuo metu ir negyveno. Antra, (duomenys neskelbtini) buto pirkimo - pardavimo sutartį su valstybės įgaliotu asmeniu taip pat sudarė E. B., kuri ir įsigijo dalinės asmeninės nuosavybės teise į išsiperkamą gyvenamąją patalpą (13 b.l.). Manytina, kad A. B. tiek įkainojant privatizuojamą patalpą, tiek pareiškėjo motinai ją įsigyjant iš valstybės faktiškai nedalyvavo ir pretenzijų sutuoktinei dėl to nereiškė. Iš to seka, kad jis nors ir išreiškė savo valią dėl minėto sandorio, tačiau vėliau po santuokos nutraukimo jau nereiškė jokių pretenzijų pareiškėjo motinai ir sutiko su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, laikydamas, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė. Trečia, butas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas E. B. vardu (12 b.l.). Pripažintina, kad jau tuo metu E. B. asmeninės dalinės nuosavybės teise pradėjo valdyti įsigytą butą, o kiti asmenys, tame tarpe ir A. B. dėl to pretenzijų jai neturėjo ir nereiškė. Šią jai priklausančią turto dalį E. B. valdė asmeninės nuosavybės teise ir ja naudojosi iki (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Nuo šio momento suėjus trejų metų ieškinio senačiai po santuokos nutraukimo, ji tapo ir viso buto savininke (SŠK 23 str.). Jos valdymas pasireiškė tuo, kad ji viena nuo buto įsigijimo momento (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai turėjo mokėti mokesčius, rūpintis jo priežiūra ir remontu. Būdama gyva E. B. jai priklausantį nuo (duomenys neskelbtini) asmeninį turtą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą paliko pareiškėjui (sūnui) R. B. (6 b.l.).

Kaip jau minėta, anuomet galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 2 dalis numatė, jog sutuoktiniai turtą esantį bendrąja jungtine nuosavybe gali pasidalinti tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš jų reikalavimu. Tuo pačiu nurodyta teisės norma numatė, kad po santuokos nutraukimo, reikalavimui padalinti minėtos rūšies turtą, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi po santuokos nutraukimo pareiškėjo tėvas jokių teisinių reikalavimų buvusiai sutuoktinei nereiškė, todėl pasibaigus ieškinio senaties terminui (1996-12-08) atsiranda jo pasekmės, tai yra E. B. tapo viso jos valdomo turto savininkę ir jai gali būti pripažintos asmeninės nuosavybės teisės ir į tą buto dalį, kuri anksčiau pagal įstatymą priklausė jos buvusiam sutuoktiniui A. B..

Kita su pareiškėjo prašymu susijusi aplinkybė ta, kad į Lietuvos teisinę sistemą buvo grąžintas vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdu, tai yra įgyjamoji senatis (2000 m. CK 4. 68 str.). Pagal šio daiktinės teisės instituto nuostatas asmuo valdydamas per įstatymo nustatytą terminą, jam ir nepriklausantį daiktą, įgyja nuosavybės teisę į šį turtą, išskyrus jeigu jis nėra viešame registre įregistruotas kito asmens vardu (CK 4. 69 str. 3d.). Be to mirus pareiškėjo tėvui neatsirado palikimas ir niekas iš jo įpėdinių dėl to nepareiškė savo teisių.

Dėl to remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, pripažintina, kad pareiškėjo motina E. B. nors su buvusiu sutuoktiniu A. B. ir sudarė susitarimą dėl buto pirkimo – pardavimo iš valstybės pagal Butų privatizavimo nuostatas, tačiau nutraukus jų santuokai ir suėjus ieškinio senaties trejų metų terminui, jam priklausiusi buto dalis tapo asmenine pareiškėjo motinos nuosavybe. Šį jau jai priklausantį turtą, ji pagrįstai pagal testamentą paliko sūnui R. B. (6 b.l.). Todėl pripažintina, kad butas, kuris nekilnojamojo turto registre yra įregistruotias tik pareiškėjo motinos vardu, jai jau nuo (duomenys neskelbtini) priklausė asmeninės nuosavybės teise (12 b.l.).

Pareiškėjo pateiktas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sukelia jam teisines pasėkmes, todėl jis nustatytinas.

Pastebėtina, kad juridinio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas išviešinti dabar jau velionės motinos E. B. asmeninės nuosavybės teises į valdytą nekilnojamąjį turtą, kas tuo pačiu sukelia jam teisines pasekmes palikimo priėmimui pagal testamentą.

Teismas jau 2016-02-22 nutartyje nurodė, kad byla teisme bus nagrinėjama pagal ypatingąją teiseną. Kadangi pareiškėjas pateikdamas teismui pareiškimą pagal ypatingąją teiseną turi sumokėti tik 41 Eur žyminį mokestį, todėl R. B. grąžintina likusi žyminio mokesčio dalies permoka (CPK 87 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 87 str. 1d. 1p., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ten pat, nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise.

2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas su tikslu viešame registre VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale atlikti įrašo patikslinimą, nurodant, jog šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas nekilnojamasis daiktas, E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė.

3. Pripažinti, kad teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sukelia pareiškėjui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisines pasekmes, priimant palikimą pagal velionės motinos E. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą (reg. Nr. 3630).

4. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 241,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-01-25 įmokos mokėjimo kvitu į valstybės biudžetą. Nurodytas žyminis mokestis gali būti grąžinamas per R. B. atstovę.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.