- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2-355-1093/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00688-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Monika Benetė (pirm.)
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Molėtų rajone
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Virginijai Maniušytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo D. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (-), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavesti šias lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; pinigines prievoles kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 30 Eur ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 408,54 Eur – pripažinti atsakovo asmenine prievole šiems kreditoriams; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas suderinęs bendravimo datą ir laiką su ieškove ir dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė pakoregavo savo reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo: ji atsisakė reikalavimo, kad atsakovas su vaikais bendrautų dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, tačiau papildomai prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik būdamas blaivus.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Turi keturis nepilnamečius vaikus: K. S., M. S., S. S. ir O. S.. Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė ir planavo savo šeimos ateitį, tačiau, laikui bėgant, jų požiūris į gyvenimą, santuoką, pagarbą vienas kitam, materialinį išlaikymą ėmė skirtis. Santykiai pašlijo, ėmė pyktis. Nuo 2018 metų lapkričio mėn. bendro ūkio neveda, kartu negyvena. Atsakovas nesirūpina šeima, neteikia vaikams materialinio išlaikymo, dažnai vartojo alkoholį ir ne kartą smurtavo prieš ieškovę. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) už smurtą prieš ieškovę. Ieškovės prašymai rūpintis šeima liko neišgirsti. Dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, sutuoktinio pareigų neatlikimo, smurto artimoje aplinkoje prieš ieškovę bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti nebeįmanoma. Nurodė, kad abu sutuoktiniai ne vieną kartą bandė taikytis, tačiau atsakovo elgesys šeimoje nepasikeitė, niekas jų nebesieja. Ieškovė nurodė, kad ji viena rūpinasi vaikais, jų sveikata ir ugdymu, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Kad būtų patenkinti vaikų poreikiai, išlaikymui minimaliai kas mėnesį reikia apie 200 Eur kiekvienam vaikui. Į šią sumą įeitų normalios ir protingos išlaidos: maistui apie 120 Eur/mėn., t. y. apie 4 Eur dienai, rūbams 20 Eur, avalynei 20 Eur, knygutėms, žaislams, ir kt. kas mėnesį reikia apie 15 Eur, higienos reikmėms 15 Eur, papildams, vaistams apie 15 Eur, sauskelnėms apie 30 Eur. Kadangi vaikai gyvena kartu su ieškove, tai prie jiems tenkančių išlaidų turėtų būti priskaičiuojama ir jiems tenkanti buto eksploatacijos išlaidų dalis. Ieškovė nurodė, kad su vaikais šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ateityje turės nuomotis butą, teks mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Šiuo metu nedirba, augina vaikus namuose. Jos pajamas sudaro 475,80 Eur socialinė pašalpa ir 281,20 Eur išmoka vaikams. Jokio turto ir santaupų neturi. Atsakovas su vaikais nebendrauja, jais nesidomi, tačiau siekdama išvengti bereikalingų ginčų, prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nors atsakovui bendrauti su vaikais nedraudžia ir nedraus. Išlaikymo sau iš atsakovo neprašo. Ieškovė patvirtino, kad kreditorių neturi. Atsakovas yra skolingas 30 Eur VMI ir 1 408,54 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šios skolos atsirado dėl atsakovo kaltės, todėl prašo jas pripažinti asmenine atsakovo prievole kreditoriams. Nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu jokio turto neįsigijo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tačiau 2020 m. sausio 20 d. pateiktame rašytiniame prašyme bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nurodė, kad sutinka su visomis ieškinio sąlygomis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja šalių santuokos nutraukimui ieškinyje nurodytomis sąlygomis.
Trečiasis asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) išvadoje siūlė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, kad ieškovės prašoma 90 Eur išlaikymo suma vienam vaikui per mėnesį yra nepakankama, todėl tam, kad būtų tenkinami nors minimalūs vaikų poreikiai, iš atsakovo turėtų būti priteisiamas ne mažesnis nei 150 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Taip pat išvadoje konstatuota, kad ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra neapibrėžta, todėl siūloma nustatyti konkrečią, vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką, taip pat nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad su atsakovu kartu gyventi pradėjo nuo 2011 m. Gyveno gražiai, kol atsakovas nepradėjo gerti, žeminti, smurtauti. Atsakovas prieš vaikus rankos nekelia, vaikai jo nebijo. Paaiškino, kad profesijos neturi, yra dirbusi kiemsarge. Planuoja eiti dirbti į parduotuvę, o kol kas pinigais ir maistu padeda uošvienė. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė savo išvadą palaikė. Papildomai nurodė, kad ieškinio reikalavime dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra įrašyta, kad atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Prašė teismo sprendime nenumatyti privalomo nurodytų darbuotojų dalyvavimo, kadangi Skyrius tokios paslaugos užtikrinti negali. Tačiau pabrėžė, kad, esant poreikiui, šalims geranoriškai padės ir patarpininkaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės, jos atstovės paaiškinimus, atsakovo pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo, nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2017 m. birželio 15 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39.
Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu gyvena nuo 2011 m., susituokė tik (duomenys neskelbtini) Iš pradžių su atsakovu sutarė ir planavo savo šeimos ateitį, tačiau, laikui bėgant, jų požiūris į gyvenimą, santuoką, pagarbą vienas kitam, materialinį išlaikymą ėmė skirtis. Santykiai pašlijo, ėmė pyktis. Atsakovas nesirūpina šeima, neteikia vaikams materialinio išlaikymo, dažnai vartojo alkoholį ir ne kartą smurtavo prieš ieškovę. Yra 4 kartus teistas. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) už smurtą prieš ieškovę. Nuo 2018 metų lapkričio mėn. šalys bendro ūkio neveda, kartu negyvena. Dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, sutuoktinio pareigų neatlikimo, smurto artimoje aplinkoje prieš ieškovę bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, jas pripažino, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodinėjo.
Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje ir S. S. sukėlė fizinį skausmą. Šiuo nuosprendžiu atsakovui buvo paskirta galutinė vienerių metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią atsakovas šiuo metu ir atlieka (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi D. S. apeliacinį skundą atmetė ir apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi ieškovė byloje įrodė faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, t. y. kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tuo padarė tyčinį nusikaltimą jos atžvilgiu, už ką atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš kitą sutuoktinį (žiauriai elgėsi) ir už tai nuteisto, kaltės.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, t. y. kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove santuokos metu ir už tai buvo nuteistas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), ir atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, į tai, jog byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šalių santuokos iširimo dėl netinkamo CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų pareigų vykdymo yra ir ieškovės kaltės ar nustatyta viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų ieškovės kaltę patvirtinančių prezumpcijų, daro išvadą, jog šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę „S.“. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Teismas, atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą ir nustatęs, kad šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų, daro išvadą, jog ieškovė turi teisę pasilikti santuokinę pavardę, todėl jai paliktina „S.“ pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra keturių nepilnamečių vaikų tėvai: K. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai kyla tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškinyje prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nes ji viena rūpinasi vaikais, jų sveikata ir ugdymu. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Taigi ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su keturiais nepilnamečiais vaikais nuo 2019 m. lapkričio 16 d. gyvena (duomenys neskelbtini), kur sudaryta tinkama ir saugi aplinka vaikams augti. Ieškovė ten jaučiasi rami, saugi ir vaikai jaučiasi gerai, džiaugiasi, kad gali maudytis vonioje. Tarp vaikų ir motinos yra susiformavę stiprūs emociniai ryšiai. Šalių dukrai O. S. yra 1 metukai, o dukrai S. S. yra 2 metukai. Tokio amžiaus vaikai yra ypatingai prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaikų bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečių vaikų socialinis partneris, todėl mažamečiams vaikams yra reikalinga didesnė motinos globa.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, vaikus ir motiną sieja stiprus emocinis ryšys, ji rūpinasi vaikais ir tenkina jų poreikius, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai yra objektyvi priežastis, kodėl jis fiziškai negali pasirūpinti vaikais, ieškovės prašymas visų keturių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja tenkintinas visiškai. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaikų interesus ir jų nepažeis.
Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, būtina nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skyrium gyvenantis vaiko tėvas ar motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, neatsižvelgiant kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl atskirai gyvenančio vieno tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, tai tokią tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo su vaikais bendravimo tvarką – atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas suderinęs bendravimo datą ir laiką su ieškove ir būdamas blaivus. Reikalavimo, kad atsakovas bendrautų su vaikais, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė, tačiau prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti tik būdamas blaivus. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovas prieš vaikus nesmurtavo, tačiau mažai jais rūpinosi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl nurodytos bendravimo tvarkos prieštaravimų nereiškė, teismo sprendimu nustatytina, jog atsakovas bendrauja su vaikais pagal ieškinyje nurodytas bei teismo posėdžio metu ieškovės pakoreguotas bendravimo tvarkos nuostatas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Ieškovės teigimu, atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, ir prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 90 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu sutiko, nei prašomo priteisti išlaikymo dydžio, nei vaikų poreikių neginčijo.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad vaikų išlaikymui minimaliai kas mėnesį reikia apie 200 eurų kiekvienam vaikui, kad būtų patenkinti jų poreikiai: maistui apie 120 eurų mėnesiui, rūbams - 20 eurų, avalynei - 20 eurų, knygutėms, žaislams ir kt. reikia kas mėnesį apie 15 eurų, higienos reikmėms - 15 eurų, papildams, vaistams apie 15 eurų, sauskelnėms apie 30 eurų, be to, ateityje ieškovė turės nuomotis butą, už kurį teks mokėti nuomos mokestį ir už komunalinius patarnavimus. Vaikai sveiki, būrelių, už kuriuos reikėtų papildomai mokėti, jie šiuo metu nelanko. Ieškovė nedirba, augina vaikus, jos pajamas sudaro 475,80 eurų socialinė pašalpa ir 281,20 eurų išmoka vaikams. Dar padeda ieškovei atsakovo motina. Jokio turto bei santaupų ieškovė neturi. Išleidusi jauniausias dukras į darželį, ji planuoja įsidarbinti Molėtuose.
Vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 200 Eur suma, reikalinga mėnesiui kiekvienam vaikui išlaikyti, taip pat atsižvelgiant ir į vaikų amžių bei gerą jų sveikatą, yra minimali suma, kuria būtų užtikrintos būtinos sąlygos kiekvienam vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikai, visavertei asmenybei, todėl papildomo įrodinėjimo ši suma nėra reikalinga.
Sprendžiant dėl abiejų tėvų galimybių teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikams, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, tačiau ieškovės galimybės prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo yra didesnės, tą ji iš esmės ir daro. Ieškovė nurodė, kad neturi jokio turto, šiuo metu nedirba, nes augina mažametes dukras, jos pajamas sudaro 480 Eur socialinė pašalpa ir 280 Eur išmoka už vaikus. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, tačiau pareiškime dėl ieškinio pripažinimo nurodė, kad dirba. Iš SODRA duomenų bazės duomenų matyti, kad atsakovas dirba ir gauna 250 Eur darbo užmokestį. Atsakovas, kaip jau minėta, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos. Duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo, byloje nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardais bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra įregistruotų transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovei ir atsakovui nuo santuokos sudarymo nuosavybės teisės į santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo po 90 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nors iš atsakovo priteisiama suma nesudaro minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kuris teismų praktikoje laikomas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, teismas didesnio išlaikymo iš atsakovo nepriteisia, nes ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai šiuo metu jos gaunamų pajamų pakanka vaikams išlaikyti, didesnių vaikų poreikių neįrodinėjo, o atsakovo esama situacija neleidžia jam imtis priemonių padidinti savo pajamas, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą, nei prašo ieškovė. Vaikų išlaikymui skiriamos lėšos turi būti siejamos su realiais ir protingais vaikų poreikiais ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis skirti tam tikrą pinigų sumą. Be to, teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomoms vaiko priežiūros išlaidos. Išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 28 d., iki vaikų pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė S. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl piniginių prievolių kreditoriams
Šalys santuokos metu registruotino turto neįgijo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, o atsakovas turi kreditorių – jis yra skolingas 30 Eur (administracinė nuobauda – bauda) VMI ir 1 408,54 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Abu kreditoriai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad šios skolos būtų pripažintos asmenine atsakovo prievole šiems kreditoriams. Atsakovo skola Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsirado 2008 m., t. y. iki santuokos sudarymo, todėl ši skola laikytina asmenine atsakovo prievole, o atsakovo skola VMI atsirado dėl atsakovo kaltės, todėl ji pripažintina asmenine atsakovo prievole šiam kreditoriui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas 337 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. 75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką ir išvestinį reikalavimą palikti ieškovei santuokinę pavardę, 75 Eur už reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, 97 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, 15 Eur už reikalavimą pripažinti skolą VMI asmenine atsakovo prievole, 75 Eur už reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 6 d. pažymos matyti, kad S. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir šios pagalbos išlaidos yra 222,81 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina paminėta suma.
Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,47 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (-), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „S.“.
Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini)., M. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. S..
Nustatyti, kad atsakovas D. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S., M. S., S. S., O. S. tokia tvarka: D. S. bendrauja su vaikais ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas suderinęs bendravimo datą, laiką ir vietą su vaikų motina S. S. ir būdamas blaivus.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 90 (devyniasdešimt) eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 28 d.) iki vaikų pilnametystės.
Paskirti ieškovę S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Indeksuoti išlaikymą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Pripažinti atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur skolą (administracinė nuobauda – bauda), pradėtą vykdyti 2018 m. balandžio 11 d., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) asmenine prievole šiam kreditoriui.
Palikti atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 408,54 Eur skolą, pradėtą vykdyti 2008 m. liepos 17 d., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) asmenine prievole šiam kreditoriui.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 340,47 eurų (tris šimtus keturiasdešimt eurų ir 47 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 222,81 eurus (du šimtus dvidešimt du eurus ir 81 eurocentą) bylinėjimosi išlaidų (už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą) atlyginimo.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.