Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skunde (b. l. 1-3, t. I) paaiškino, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendimas grindžiamas Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. atliktos patikros vietoje duomenimis. Patikros metu nustatyta, kad žemės sklype Nr. 127658-3885, lauke Nr. 1, nesilaikoma geros ūkininkavimo praktikos bei geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų – nenušienautos pievos. Pareiškėjas su tuo nesutinka, nes 2008 m. spalio 23 d. patikros ataskaitoje nurodyta, kad 7 lauke Nr. 127658-3885 dalis pievos neganyta, nešienauta, o 2010 m. kovo 19 d. sprendime Nr. BR6-(10.51)-1635 nurodomi kitokie duomenys (laukas Nr. 1), kurie neatitinka patikros ataskaitos. Pareiškėjas neigė 2008 m. spalio 29 d. pranešimu buvęs informuotas apie nustatytus neatitikimus. Jo tvirtinimu, Agentūra šios aplinkybės neįrodė. Pažymėjo, kad sankcijos jam taikytos neteisingai. Iš 89,25 ha žemės tik 1,50 ha plotas nebuvo pilnai sutvarkytas. Toks pažeidimas pagal nustatytą teisinį reguliavimą laikomas netyčiniu. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra nedidelio masto ir nepastovus, išmoka galėjo būti mažinama 1 procentu (Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-476, 6.1.3 ir 6.1.4 p.).

II.

Teismas, išanalizavęs ginčo teisinių santykių reguliavimą, nurodė, kad teisės aktai nenustato ir aiškiai neapibrėžia padaryto pažeidimo masto, kai gali būti taikomas Taisyklių 42 punktas. Darė išvadą, kad sąvoka: „jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos (-ų) reikalavimų“ yra vertinamojo pobūdžio. Teisės aktuose, kurie numato, kas yra gera agrarinė būklė, kalbama apie pievas-ganyklas, bet ne apie jų dalis. Nagrinėjamu atveju parama pareiškėjui nemokama todėl, kad viename lauke rasta nenustatyto dydžio dalis, kurioje pieva nenušienauta (taip parašyta sprendime), o patikros ataskaitoje įrašyta, kad ir nenuganyta. Pats lauko Nr. 1 dydis ginčytinas, nesutikslintas (nors kitų laukų dydžiai buvo tikslinami NMA iniciatyva), skirtumas yra virš 1 ha, todėl pagal NMA pateiktą medžiagą negalima kategoriškai teigti, kad iš viso pažeidimas rastas deklaruotame ekologinio ūkininkavimo lauke. Taisyklės (30, 31 punktai) reglamentuoja sankcijų taikymą už neteisingą deklaravimą. Sankcijos visais atvejai taikomos, kai patikros metu nustatytas lauko plotas yra mažesnis nei įsipareigotas. Šiuo atveju per patikrą nustatytas lauko plotas yra didesnis nei įsipareigotas, todėl negalima teigti, kad pažeidimas nustatytas įsipareigotame plote. Pareiškėjas teigia, kad tame lauke jis gano gyvulius, todėl pieva – ganykla gali būti iš dalies ir nenuganyta, tuo tarpu sprendimas priimtas dėl visos pievos nenušienavimo, jokie duomenys, ar tas laukas buvo skirtas gyvulių ganymui, ar kita jo dalis nuganyta, nepateikti. Iš patikros ataskaitos, kurios pagrindu taikyta sankcija, neaišku, kas buvo nustatyta: ar toji pieva naudojama kaip ganykla ir nepilnai nuganyta, ar ji yra šienaujama, o dalis jos rasta nenušienauta, kokia dalis neatitinka reikalavimų. Šių prieštaravimų NMA nepašalino, nors tas pats dalykas jau buvo išnagrinėtas teisme. NMA buvo įpareigota priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai individualiam administraciniam aktui nustatyti ne tik 8 straipsnyje, bet ir 3 straipsnyje, įtvirtinančiame viešojo administravimo principus. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo atveju nenustatytas pažeidimo mastas, pažeidimo konkretus pobūdis, nepašalinti prieštaravimai dėl lauko dydžio neatitikimo virš 1 ha, teismas pripažino NMA sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Remiantis tokiais faktiniais duomenimis, kurie įrašyti skundžiamame sprendime, poveikio priemonės taikymas – paramos už 2008 metus neskyrimas – negali būti laikomas teisėtu. Priimant Agentūros 2010 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. BR6-(10.51)-1635 buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad NMA, antrą kartą priimdama sprendimą dėl tos pačios paramos paraiškos, nepašalino prieštaravimų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 6 punkte nustatyto reikalavimo, neįvardijo kitų pažeidimų. Tai sudaro pagrindą įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausančią išmoką už 2008 metus.

III.

Apeliacinį skundą (b. l. 120-126, t. III) grindžia šiais argumentais:

Pagal Taisyklių 6 punktą, pareiškėjo žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, kuriuose vykdomi agrarinės aplinkosaugos veiksmai, turi būti geros agrarinės būklės. Taisyklės neapibrėžia, kas yra gera agrarinė būklė, tačiau 3 punkte nurodoma, kad šiose taisyklėse vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351, Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-431, Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-598, ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų plane, patvirtintame 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. 2004 LT 06 G DO 001 (pranešta dokumentu Nr. C(2004) 2949). GAAB būklės žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti 2005 m. taisyklių 9 punkte nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjo kontroliniame žemės sklype Nr. 127658-3885 esančiame lauke Nr. 1 (lauko kodas C) pievos – ganyklos turėjo būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba/ir ne rečiau kaip kartą per metus (iki liepos 15 dienos) nušienaujamos. Gera agrarinė būklė privalo būti palaikoma visame įsipareigotame lauke. M. P. atveju nesutvarkyta įsipareigoto lauko dalis nėra reikšminga, nes šis faktas nustatytas patikrinimo metu.Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje M. P. pripažino, kad įsipareigotas laukas nebuvo visiškai nuganytas ir nušienautas.Atlikti pareiškėjo ūkio patikrą ir įvertinimą Agentūra buvo paprašyta VšĮ „Ekoagros“ 2008 m. liepos 25 d. raštu Nr. K-282.Pagal Taisyklių nuostatas, jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos reikalavimų, pažeidimo metais parama jam nemokama. Pažeidimo mastas nėra svarbus, nes Taisyklių 42 punkte numatyta konkreti poveikio priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga rodo, kad ūkininkas M. P. 2008 m. birželio 13 d. pateikė Agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą (b. l. 127-130, t. II). NMA Kontrolės departamento Utenos skyriaus specialistas 2008 m. spalio 23 d. patikros vietoje metu nustatė, kad pareiškėjo ūkyje bloke Nr. 127658-3885 esančiame lauke Nr. 1 dalis pievos neganyta/nešienauta (b. l. 3-16, t. III). Atsižvelgdamas į šiuos patikros rezultatus, atsakovas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. BR6-(10.51)-1635 pripažino, kad pareiškėjas nesilaikė geros ūkininkavimo praktikos ir geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų, todėl Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482, 6 ir 42 punkto pagrindu atsisakė jam skirti paramą už 2008 m. Toks sprendimas, kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pagal Taisyklių nuostatas, asmuo, nustatyta tvarka teikdamas paraišką paramai gauti, gali pasirinkti valdoje įgyvendinti vieną ar kelias priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programų: Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje ir apsaugos nuo erozijos programą (14 p.), Kraštovaizdžio tvarkymo programą (15 p.), Ekologinio ūkininkavimo programą (16 p.) bei Retų veislių gyvulių ir paukščių programą (17 p.). Sankcijas už pasirinktoms programoms taikomų individualių reikalavimų nesilaikymą nustato šiuo metu aktualios Taisyklių redakcijos 42 punktas, kurį ir taikė atsakovas. Taisyklių 42 punktas numato, kad jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos (-ų) reikalavimų, pažeidimo metais parama nemokama. Jei nusižengiama pakartotinai, parama nutraukiama, pareiškėjas netenka teisės pateikti paraišką pagal priemonę vienerius ateinančius metus.

Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas nėra kaltinamas nei vieno Taisyklių 16.1 – 16.5 punkte išvardytų specialių reikalavimų pažeidimu, tačiau be jų, kiekvienai priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programų yra privaloma geros agrarinės būklės sąlyga. Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu (iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. galiojusi redakcija), pareiškėjo žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, kuriuose vykdomi agrarinės aplinkosaugos veiksmai, turi būti geros agrarinės būklės. Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai aptarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-598 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių 9 punkte. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjo ūkyje bloke Nr. 127658-3885 esančiame lauke Nr. 1 dalis pievos neganyta/nešienauta, t. y. nesilaikyta 2005 m. taisyklių 9.2 punkto, kad pievos – ganyklos, taip pat daugiametės pievos – ganyklos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Todėl pritartina pareiškėjo pozicijai, kad taikydama sankciją už GAAB reikalavimų pažeidimą, NMA privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-476 patvirtinta Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodika. Kadangi pagal šiuo norminiu teisės aktu įtvirtintą reguliavimą pagrindinis kriterijus, kuriuo konkretus GAAB reikalavimų nesilaikymo atvejis kvalifikuojamas kaip netyčinio arba tyčinio pobūdžio, ir priklausomai nuo to taikomos kitos sankcijos apskaičiavimą detalizuojančios taisyklės, yra pažeidimų plotas, tačiau M. P. valdų patikros vietoje metu jis (nešienauta/neganyta pievos dalis) nebuvo nustatytas, pareiškėjo atsakomybės klausimas netenka prasmės.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NMA nesurinkus vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjui pripažinto GAAB pažeidimo padarymo aplinkybes, ir nesant galimybės nustatytų trūkumų pašalinti, kilusius neaiškumus ir abejones Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai vertino pareiškėjo naudai. Šiuo pagrindu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (jo rezoliucinė dalis) paliekamas nepakeistas, atitinkamai pakeičiant motyvus dėl teisės taikymo, kuriais panaikinamas NMA 2010 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. BR6-(10.51)-1635 ir atsakovas įpareigojamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.