Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2019-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-166-831/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
II-166-831/2019
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00247-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-166-831/2019Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00247-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.; 21.10.4. (S)
ROIK: 19106239288Marijampolės APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2019 m. gruodžio 5 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant G. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. J. bei jo atstovui advokatui A. S., administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK) atstovei J. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą, dėl Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK 2019 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-1456-2019 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK 2019 m. spalio 10 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-1456-2019, M. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, jam paskiriant 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonė - specialios teisės atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 29 d., 20 valandą 03 minutės, Grajauskų k., Vilkaviškio r. sav., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,19 promilės neblaivumo laipsnis, ir tokiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950,14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. skundu prašo panaikinti 2019 m. spalio 10 d. Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR _N-1456-2019, nenustačius M. J. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalies požymių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 18 valandą automobiliu KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre registruotas M. J. vardu, iš sodybos, esančios Grajauskų kaime, Vilkaviškio r. sav., išvažiavo pasivažinėti po apylinkes (gimtas vietas) keturi suaugę asmenys: M. J., V. Š., E. V., R. K. bei trys mažamečiai vaikai. Visas pasivažinėjimas po gimtas vietas truko maždaug iki 18 valandos 20 minučių. Po ko, visi minėti asmenys sugrįžo atgal į sodybą, iš kurios ir išvažiavo. Nuo pat išvažiavimo iš sodybos iki grįžimo į ją, automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. K., todėl J. K. paaiškinimai policijos pareigūnams, kad minėtą automobilį vairavo M. J., neatitinka tikrovės, faktinių aplinkybių. Kodėl, dėl kokių priežasčių J. K. nurodė, kad automobilį vairavo M. J. nežinoma, bet galbūt dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų, norėdamas tokiu būdu M. J. pakenkti.

Taip pat nesuprantama ir nelogiška, jog, esant kartu blaiviam asmeniui, turinčiam vairuotojo pažymėjimą, prie vairo sėstų neblaivus asmuo, šiuo atveju M. J., o ir tėvai, žinodami, kad automobile vairuos galimai neblaivus asmuo, važiuos kartu ir dar pasiims tris mažamečius vaikus.

Pažymėtina ir tai, kad J. K. apklausiamas policijos pareigūnų parodė, jog „pamačiau laukuose apie 50 metrų nuo jo važiuojantį automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė nuvilkti mano traktorių, nes traktorius buvo kitoje vietoje". Tai dar atrodo labiau nelogiška, nesuprantama ir neįtikėtina, kad tiek M. J., V. Š., E. V., R. K. su trimis mažamečiais vaikais kėsinsis pagrobti svetimą turtą, t. y. bandys nuvilkti traktorių.

Policijos pareigūnai M. J. 20 vai. 03 min. nustatė 1,19 promilių girtumą, V. Š. 19 vai. 59 min. nustatė 1,29 promilių girtumą, E. V. 19 vai. 53 min. nustatė 1,43 promilių girtumą, o alkotesteriu patikrinus R. K., nustatyta, jog jis visiškai blaivus.

Priimtame nutarime nurodyta, kad M. J. Grajauskų k., Vilkaviškio r. sav., 2019 m. rugsėjo 29 d. 20 vai. 03 min., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,19 promilės neblaivumo laipsnis. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. J. 2019 m. rugsėjo 29 d. 20 vai. 03 min. vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo laipsnio (tai yra būdamas virš 0,4 promilės girtumo, bet ne girtesnis negu 1,5 promilės), jis nesulaikytas vairuojantis ir jo neblaivumas nenustatytas jo automobilį sustabdžius. Kaip ir minėta, su automobiliu KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K., į sodybą buvo grįžta apie 18 valandą 30 minučių ir daugiau su automobiliu niekas nevažiavo. Per laikotarpį nuo parvažiavimo į sodybą iki neblaivumo nustatymo M. J. sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl M. J. neblaivumas, kai kartu su kitais asmenimis apie 18 valandą važiavo, galėjo būti ir 0,35 promilės ar dar mažesnis.

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti grindžiamas prielaidomis ir nepagrįstu įsitikinimu asmens kalte. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek administraciniame procese visos abejonės vertinamos apkaltinto asmens naudai.

Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų M. J. kaltei padarius nusižengimą, numatytą LR ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pagrįsti, todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas nubausti jį pagal LR ANK 422 straipsnio 5 dalį yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nutarimas turi būti panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Atsiliepimas

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK atsiliepimu į skundą bei minėtos institucijos atstovė J. U. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2019-10-10 priimtą nutarimą. Nurodė, kad nesutinka su M. J. skundu ir mano, M. J. yra kaltas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymo ir jo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenimis ir kita byloje surinkta medžiaga. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 punkte nurodyta, kad neblaivumas, tai etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.

Administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. LR ANK 22 straipsnyje pasakyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. M. J. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vairavimas esant neblaiviam kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir galėjo sukelti dar sunkesnes pasekmes, todėl toks vairavimas turėtų būti netoleruojamas.

Todėl manome, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. Š. – G. 2019-10- 10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-1456-2019 M. J. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra tinkama, ji adekvati padarytam pažeidimui.

Liudytojas L. R. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-09-29 18 val. 13 min. dirbant kartu su vyr. patruliu M. D. tarnybiniu automobiliu Skoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą iš Marijampolė AVPK budinčio pareigūno, kad Prieš 5 min. piliečiai atvažiavę su KIA SORENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės sp. bandė pavogti neregistruota traktorių. Pasišalino link Gražiškių. Pranešėjas laukia Grajauskų k. prie pagrindinės sankryžos.

Su pranešėju J. K. buvo susisiekta mobiliojo ryšio telefonu. Jis nurodė, kad vėl pamatė minėta automobilį ir jį dabar seka. Už 5 min. vėl paskambino pranešėjas ir pasakė, kad minėtas automobilis sustojo Vilkaviškio r. sav. Ožkabalių k. prie J. B. gimtinės ir iš jo išlipo vairuotojas, tuo pokalbis ir pasibaigė. Privažiavus, Vilkaviškio r. sav. Ožkabalių k., vėl paskambino pranešėjas ir pasakė, kad automobilis jau yra Vilkaviškio r. sav. Grajauskų k. ir iš jo šalinasi 4 suaugę vyrai ir 3 vaikai. Atvažiavus apie 18 val. 30 min. į nurodytą vietą, rado stovintį automobilį KIA SORENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešėją. J. K. parodė į kuria sodyba, nuėjo minėti piliečiai. Nuėjus į nurodyta sodyba kieme rado 4 suaugusius vyrus tai yra M. J., R. K., V. Š. ir E. V.. Jie kažką šventė. Paklausus kas vairavo automobilį KIA SORENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 4 nurodytu asmenų, kuris būtu vairavęs nurodyta automobili vairuotojo neatsirado, todėl visiems buvo nustatyti neblaivumai. Nustačius girtumą buvo atliekamos asmenų apklausos. Vienas iš asmenų buvo blaivus. Bendraujant su R. K. kuris buvo blaivus ir paklausus ar jis vairavo minėta automobilį, jis man nurodė, kad nežino, kas jį vairavo. Po to jis pasikalbėjo su M. J. ir po šio pokalbio prisipažino, kad jis vairavo. Pranešėjas pamatęs ši asmeni nurodė, kad čia tas pats asmuo, kuris ir vairavo KIA SORENTO automobilį. Nustatant visiems asmenims blaivumą M. J. nustatė 1,19 promilės neblaivumo laipsnį. Teigė, kad girtumą asmenims nustatinėjo praėjus gal 20 minučių po to kai atvyko. M. J. pradžioje nusistatyti blaivumą atsisakė, po to, kai jis sutiko buvo jau daug laiko praėję.

M. J. buvo perspėtas, kad jam bus surašytas ANK protokolas, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Už tai, kad M. J. padarė KET pažeidimą ir vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,19 prom. neblaivumo laipsnis surašė ANK protokolą pagal ANK 422 str. 5 d. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo, jam buvo paaiškinta, kada reikės atvykti į bylos nagrinėjimą, visi dalyviai buvo apklausti. Parodė, kad jo nurodytas aplinkybes gali patvirtinti tarnybiniu automobiliu Skoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti vaizdo ir garso įrašai.

Panašias aplinkybes apklaustas teismo posėdžio metu parodė ir liudytojas M. D..

Liudytojas E. V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad atvykę policijos pareigūnai klausė, kas vairavo automobilį KIA SORENTO, kuriuo važinėja M. J.. Tvirtino, kad automobilį vairavo R. K.. Jis pats sėdėjo gale su vaikais. Likusieji į automobilį susėsdavo po kiekvieno sustojimo vis kita tvarka. Jam pačiam buvo nustatytas 1,4 promilių girtumas. Girtumas buvo nustatinėjamas vėliau, ne iš karto po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Jam girtumas buvo nustatinėjamas pavėsinėje, kur jie sėdėjo, nes policijos pareigūnams kilo įtarimas, kad jis vartojęs alkoholio. Jis patvirtino, kad taip ir yra nes jie švenčia. Po to jam buvo nustatinėjamas blaivumas. Dėl ko buvo nustatinėjamas jo blaivumas paaiškinta nebuvo. Jie iš sodybos išvažiavo apie 17 val. Grįžo apie 18 val. Paiiškinimas buvo surašytas po to, kai jam buvo nustatytas 1,4 promilių girtumas.

Liudytojas R. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad apie 17 val. išvažiavo pasivažinėti automobiliu. Važiavo 4 suaugę ir trys vaikai. Vairavo jis. Automobilis KIA SORENTO. Automobilis M. J.. Tą dieną jie šventė žmonos sesers gimtadienį. Sugrįžo apie 18 val. Kai jie sugrįžo, praėjus gal 20 minučių atvažiavo policija. Apkaltino, kad jie pavogė traktorių. Liepė rašyti pasiaiškinimus. Blaivumas jam nustatinėjamas buvo, Jo apklausa vyko po to, kai buvo nustatytas blaivumas. Jo klausė, kas vairavo automobilį, jis patvirtino, kad jis. Vairavo jis, nes kiti buvo išgėrę, o kartu važiavo vaikai.

L. V. Š. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo išvažiavę su automobiliu. Kai grįžo po keliolikos minučių atvažiavo policija. Klausinėjo apie kažkokį traktorių. Jam buvo nustatinėjamas blaivumas. Jis pradžioje nenorėjo tikrintis, nes buvo savo sodyboje, nebuvo nieko padaręs, po to pasitarė visi ir nutarė pūsti. Paaiškinimas buvo surašytas po to kai buvo nustatytas girtumas. Važiavo 4 vyrai ir 3 vaikai, jo anūkai. Automobilis M. J.. Automobilį vairavo R. K., nes jis buvo blaivus.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo keliu ir pamatė kaip jo tėvo laukuose važinėja M. J. su mašina KIA. Iki jų buvo apie 200 metrų. Jis bandė juos sustabdyti, bet jie nestojo, po to sustojo Grajauskų kaime, netoli savo sodybos. Po to atvažiavo policija. Dar prieš tai jie buvo sustoję, jis kalbėjosi su M. J., sakė, kad palauktų policijos, bet M. J. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuo M. J. sklido alkoholio kvapas. Jis vijosi paskui. Automobilį KIA vairavo M. J.. Policija atvažiavo gal už 15 ar 20 minučių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pareiškėjui M. J. Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK 2019-10-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-1456-2019, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonė - specialios teisės atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 29 d., 20 valandą 03 minutės, Grajauskų k., Vilkaviškio r. sav., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,19 promilės neblaivumo laipsnis, ir tokiais savo veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950,14 punkto reikalavimus.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas M. J. su priimtu nutarimu nesutinka.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, sprendžia, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai konstatuota, jog M. J. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas M. J. neigia padaręs administracinį nusižengimą, t.y. nurodė, kad jis nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytu laiku ir aplinkybėmis jokios transporto priemonės nevairavo.

Susipažinus su Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK 2019 m. spalio 10 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-1456-2019 nustatyta, kad jame yra užfiksuota, kad M. J. Vilkaviškio raj. sav., Grajauskų k., 2019 m. rugsėjo mėn. 29 d. 20 val. 03 min. vairavo transporto priemonę būdamas beblaivus, kai nustatytas 1,19 promilės neblaivumo laipsnis. Kokią konkrečiai transporto priemonę Vairavo M. J. nutarime nurodytu laiku ir vietoje nėra nurodyta. Susipažinus su 2019-09-29 d. administracinio nusižengimo protokolu ROIK: 19106239288 galima daryti prielaidą, kad M. J. kaltinamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavęs automobilį kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: KNEJC521535086239.

Tačiau byloje nustatyta, kad 2019-09-29 automobiliu KIA SORENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamasi tarp 17 ir 18 valandų. Šia aplinkybę patvirtino visi skundo nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. Be to tiek pats M. J., tiek liudytojai E. V., R. K., V. Š. teismo posėdžio metu tvirtino, kad automobilį vairavo ne M. J., o R. K.. Kad automobilį vairavo R. K. užfiksuota ir šio asmens paaiškinime, esančiame pateiktoje teismui administracinio nusižengimo byloje. Kad automobilį vairavo ne R. K., o M. J. tiek tyrimo metu, tiek ir skundo nagrinėjimo metu tvirtino tik liudytojas J. K.. Liudytojai L. R. ir M. D. teismo posėdžio metu tvirtino, kad R. K. įkalbėjo pripažinti, kad automobilį vairavo būtent jis, patrauktas administracinėn atsakomybėn M. J. bei nurodė, kad šis faktas buvo fiksuotas tarnybiniame automobilyje Skoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta vaizdo bei garso įrašymo įranga, tačiau pareikalavus pateikti papildomus duomenis Marijampolės AVPK pateikė atsakymą, kad minėti duomenys nėra išsaugoti. Vienok, atsižvelgtina į tai, kad liudytojai E. V., R. K. ir V. Š. yra patraukto administracinėn asmens M. J. giminaičiai ir yra suinteresuoti padėti M. J. išvengti administracinės atsakomybės. Patikimų duomenų, kad liudytojas J. K. yra suinteresuotas apkalbėti M. J. skundo nagrinėjimo metu negauta.

Lietuvos Respublikos ANK 569 str. numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokiu atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ 47 punkto nuostatas, policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku.

Iš pirminės bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas L. R. vietoje rinko faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą - patikrino galimai pažeidimą padariusio asmens blaivumą, paėmė liudytojų paaiškinimus. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas 18.13 val. Tiek teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, tiek ir liudytojas J. K., kuris ir pranešė apie įvykį parodė, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo per 15-20 minučių, t.y. įvykio vietoje buvo tarp 18.30 – 18.35 val., tačiau transporto priemonę galimai vairavusiam asmeniui – M. J., pasitikrinti blaivumą buvo pasiūlyta tik 19.45 val., t.y. prajus daugiau nei valandai laiko po to kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, ką patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis „asmens vengiančio pasitikrinti neblaivumą (Girtumą) alkoholio kiekio matuokliu ar sveikatos priežiūros įstaigoje“ apžiūros aktas. Alkotesterio pagalba neblaivumas M. J. buvo nustatytas 20.03 val. Teismo posėdžio metu apklaustas M. J. bei liudytojai E. V., R. K. ir V. Š. patvirtino, kad įvykio dieną buvo švenčiamas gimtadienis, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodyta, kad šiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje M. J. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio.

Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių. Netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ((duomenys neskelbtini) 567, 569 straipsniai).

Be to atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)...

Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole bei nutarime būtina ne tik konstatuoti faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, esant tam tikram neblaivumo laipsniui, bet ir konkrečius duomenis, kurie leistų konstatuoti kad būtent konkrečiu laiku ir vietoje asmuo vairavo konkrečią transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, kad būtų galima tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokole surašytame M. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pažeidimas buvo padarytas 2019-09-29 d., 20 val. 03 min.

Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šis pažeidimas nebuvo ištaisytas ir surašant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, dar daugiau, minimame nutarime net nėra nurodyta, kokią transporto priemonę galimai vairavo M. J.. Nėra jokių duomenų ir apie tai, dėl kokių priežasčių neblaivumas galimam transporto priemonės vairuotojui buvo pradėtas nustatinėti praėjus mažiausiai valandai laiko nuo policijos ekipažo atvykimo į įvykio vietą. Tokiu būdu nėra galimybės nustatyti, koks M. J. neblaivumas buvo transporto priemonės vairavimo metu – 2019-09-29 tarp 17 ir 18 val.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas yra taikomas ir tiriant bei nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (administracinio nusižengimo sudėties elementų ar požymių, kitų administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik ANK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas.

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. kaltė, t.y. kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad M. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių, todėl Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK 2019-10-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-1469-2019 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina ( ANK 591 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. J. skundą tenkinti.

Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK 2019-10-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_N-1469-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą M. J., nutraukti, nes minėto asmens veika neturi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

Teisėjas Vitalijus Krivičius