Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Ilonai Dumšienei, pareiškėjui N. A. (N. A.), jo atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei, atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M. dėl 1273 Lt turtinės ir 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ginčas kilo dėl atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pareigos atlyginti 1273 Lt dydžio turtinę ir 35000 Lt neturtinę žalą, kurią pareiškėjas N. A. kildina iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų- 2009-10-23 sprendimo- įpareigojimo Nr. 2-3343-(2.20) savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (nugriauti mūrinę tvorą sklype, adresu (duomenys neskelbtini)) fiksuotus 2009-10-14 savavališkos statybos akte Nr. 72-(14.10).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pareiškėjas jam atsakovės veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą sieja su aplinkybe, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas 2011-11-16 priėmė potvarkį Nr. P1-6, kuriuo panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-10-23 surašytą įpareigojimą Nr. 2-3343-(2.20) „Dėl N. A. savavališkos statybos padarinių šalinimo“ (b. l. 34). Pareiškėjui teigiant, kad Inspekcija pripažino reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius neteisėtu ir nepagrįstu, analizuotinos šių administracinių aktų priėmimo teisinės ir faktinės aplinkybės. Iš potvarkio turinio matyti, kad jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 24 straipsnio 1 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915), 6 priedo 3.l. ir 3.3 punktais, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 (Žin., 2010, Nr. 115-5903), 1 priedo 2 lenteles 3 punktu, Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-03-31 įsakymu Nr. 1V-56 (kartu su Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-08-29 įsakymu Nr. 1 -140, 11.2.1 punktu ir atsižvelgiant į Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės V. M. 2011-11-14 išvadą Nr. 4D-1977 (b. l. 34). Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnioji specialistė V. M. 2011-11-14 išvadoje Nr. 4D-1977 nurodė, kad nuo 2011-07-24 pasikeitusios statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir nuo 2011-07-01 - STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ normos nustato, kad iki 2 m aukščio mūrinė tvora, statoma mieste, nuosavame žemės sklype, ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ir ne kultūros paveldo vietovėje, yra priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių, kuriems statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, todėl pasiūlė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-10-23 įpareigojimą Nr. 2-3343-(2.20) N. A. panaikinti ir vadovaujantis STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 35 punktu naujo reikalavimo neberengti (b. l. 66).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009-11-18 nutarimu Nr. 72-(14-10) paskyrė N. A. 7500 Lt baudą už pažeidimo numatyto ATPK 159² str. 1 d. padarymą (b. l. 16-17). Nutarime nurodyta, kad N. A. neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo statė mūrinę tvorą, kurios aukštis 1,8 metro, stulpelių aukštis – 2 metrai, šiaurinėje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje iš gatvės pusės, adresu (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto reikalavimus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010-02-11 nutartimi N. A. skundą tenkino iš dalies ir 2009-11-18 nutarimu Nr. 72-(14-10) paskirtą 7500 Lt baudą pakeitė – sumažino iki 5000 Lt (b. l. 19-20). Ši teismo nutartis pakeista LVAT 2011-02-11 nutartimi, nutariant N. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir jam pirmosios instancijos teismo už pažeidimo, numatyto ATPK 159² str. 1 d. padarymą skirtą 5000 Lt baudą pakeisti ir paskirti 750 Lt baudą (b. l. 19-20, 23-24). Iš teismų nutarimų matyti, kad N. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo, 2009-10-14 pastatė mūrinę tvorą, kurios aukštis 1,8 m, stulpelių aukštis – 2 m, šiaurinėje žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje iš gatvės pusės, adresu (duomenys neskelbtini). LVAT konstatavo, kad tokiais savo veiksmais N. A. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 23-24). Teismų sprendimai yra galiojantys. Iš antstolės A. R. Ž. 2011-05-12 patvarkymo ir 2012-11-19 pažymos matyti, kad antstolė, jai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-11 pateiktą vykdyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-18 nutarimą Nr. 72-(14.10), įvykdė, t.y. išieškojo iš pareiškėjo 750 Lt baudą bei 523 Lt vykdymo išlaidų, viso 1273 Lt (b. l. 27). Duomenų, jog pareiškėjas ginčijo antstolės veiksmus vykdant išieškojimą nėra ir (ar) teismo (-ų) nėra nustatyta, kad išieškojimą antstolė atliko neteisėtai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-11-21 pareiškimu, civilinėje byloje Nr. 2-7536-639/2011, atsisakė ieškinio dalies dėl N. A. savavališkos statybos padarinių šalinimo (b. l. 35-36). Šį atsisakymą argumentavo tuo, kad pagal nuo 2011-07-01 įsigaliojusią naują STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakciją, ginčo tvorai nebeaktualus iki tol galiojęs reikalavimas privalomai turėti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui statant II grupės nesudėtingą statinį.

Išanalizavus išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjo N. A. prašoma iš atsakovės priteisti 1273 Lt turtinė žala yra teisėtai ir pagrįstai antstolės A. R. Ž. iš jo išieškota pinigų suma, iš kurios 750 Lt yra LVAT 2011-02-11 nutartimi jam skirta 750 Lt bauda, o 523 Lt – sudaro antstolės vykdymo išlaidos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas 2011-11-16 potvarkis Nr. P1-6 priimtas pasikeitus nesudėtingų statinių statybos teisiniam reguliavimui. Nurodytame potvarkyje teisingai nurodyta, kad nuo 2011-07-24 įsigaliojo Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903), kurio 1 priedo 2 lentelės 3 punkte inter alia nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamos tvoros, kurių aukštis daugiau nei 1 m ir mažiau kaip 2 m. Reglamento redakcijoje, galiojusioje iki 2011-07-24, 2 lentelės 11 eilutėje buvo numatyta, kad tvora priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, jeigu jos aukštis neviršija 1,8 metro. Nuo 2011-07-01 įsigaliojo Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 134), kurio 6 priedo 3.1 ir 3.3 punktuose numatyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi: 3.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; 3.3. statant valstybinėje žemėje. Iki 2011-07-01 galiojusio šio teisės akto 6 priedo 3 punktas numatė, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi: 3.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; 3.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pareiškėjas administracine nuobauda nubaustas už tai, kad statė II grupės nesudėtingiems statiniams priskirtiną statinį - tvorą, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo supaprastintam projektui. Ginčo tvoros aukščio ir buvimo vietos kriterijai leidžia teigti, kad tvora nebėra II grupės nesudėtingas statinys, o patenka į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją, tačiau nebūdama kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, nereikalauja iš N. A. ją statant privalomai turėti įgalioto valstybės tarnautojo raštišką pritarimą supaprastintam statybos projektui. Galiojančiame STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 pastaboje numatyta, kad statinio projektą rengti neprivaloma tuo atveju, kai tokiam projektui neprivalomi rašytiniai pritarimai, todėl nėra pagrindo reikalauti iš N. A. statant tvorą turėti supaprastintą statinio projektą.

Laikytinas nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentas, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas 2011-11-16 potvarkiu Nr. P1- 6 pripažino, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-10-23 įpareigojimas Nr. 2-3343-(2.20) buvo priimtas neteisėtai. Pažymėtina, kad 2009-10-23 įpareigojimas Nr. 2-3343-(2.20), 2009-11-18 nutarimas Nr. 72-(14.10), 2009-10-14 savavališkos statybos aktas Nr. 72-(14.10) ir 2009-10-14 statybos sustabdymo aktas Nr. 72-(14.10) ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, priimti galiojusio teisinio reguliavimo pagrindu. Pasikeitęs teisinis reguliavimas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Priešingai, panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-10-23 įpareigojimą Nr. 2-3343-(2.20) pareiškėjui nebeliko faktinio ir teisinio pagrindo pašalinti ginčo metu buvusios savavališkos statybos padarinius. Teisės aktuose nėra numatyta, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens antstolio išieškota bauda (vykdymo išlaidos), kuri skirta LVAT nutartimi, būtų jam grąžinta kaip neteisėtai sumokėta dėl pasikeitusio, pažeidimo kvalifikavimui aktualaus, teisinio reguliavimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui padaryta turtinės žala ir kad ji padaryta dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir jos procesinių teisų perėmėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Žalą apibūdina, kaip jo patirtus nepatogumus dėl bylinėjimosi tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismuose, dėl kelionių į apeliacinės instancijos teismą, nervine įtampa bei trikdymu atlikti direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini).

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Pareiga įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą veiką, žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities viršioko administracija ir jos procesinių teisų perėmėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neatliko neteisėtų veiksmų. Nesant nors vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybės turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla. Nagrinėjamu atveju nenustatyta viešojo administravimo institucijos kaltė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pripažįstami nepagrįstais atsakovės Lietuvos valstybės atstovės argumentai, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes šis terminas neskaičiuotinas nuo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo datos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sužinojimą apie, jo manymu, pažeistas teises sieja su Inspekcijos 2011-11-16 potvarkio Nr. P1-6 priėmimu, pasikeitus ginčo teisiniam reguliavimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo N. A. skundą dėl 1273 Lt turtinės ir 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.