Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-493/2012

Teisėjas Nerijus Brinevičius (Proceso Nr. 1-28-3-00040-2011-2)

2012 m. kovo 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam J. D., gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiajai V. T., jos atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d. ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt ) valandų visuomenės labui.

Civilinės ieškovės V. T. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš J. D. priteista jos naudai 23 (dvidešimt trys) litai turtinės žalos ir 700 (septyni šimtai) litų neturtinės žalos.

Iš J. D. priteista V. T. naudai 1100 (vienas tūkstantis vienas šimtas) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. balandžio 14 d., apie 21 val., šalia nukentėjusios namų, (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, dėl konflikto, tyčia pastūmė V. T., ko pasėkoje jai atsitrenkus į namo sieną padarė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės ir kairio dilbio srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, sugriebęs už kaklo ir palenkęs prie žemės sukėlė fizinį skausmą.

Šiuo metu pagal J. D. privataus kaltinimo pareiškimą Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje kaltinami Ričardas ir K. T.. Dėl šios priežasties šių procesų dalyvių, tiek V. T., tiek R. S. parodymai šioje byloje yra nepatikimi.

Nuteistojo nuomone, įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai neištirti, todėl padarytas proceso pažeidimas.

Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusios V. T. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. D. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tinkamai priteisė civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis neigia kaltę dėl nežymaus V. T. sveikatos sutrikdymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį J. D. kaltu pagal BK 140 str. 1 d., pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios V. T. ir liudytojos R. S. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip J. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji V. T. parodė, kad jos sūnus R. T. rūkė prie laiptinės. Kitas sūnus K. T. išėjo į garažą automobilio. Ji išėjo iš paskos. J. D. pradėjo kabinėtis prie sūnų dėl rūkymo. Žodinio konflikto metu, stovėjo prie laiptinės durų už jos sūnus R. T.. J. D. priėjo iš šono ir tyčia stipriai pastūmė, nuo ko atsitrenkė į sieną ir buvo nubrozdintos abiejų rankų alkūnės. R. T. pasakė J. D., kad nestumdytu motinos, o tuo metu J. D., kad pasiektu R. T. palenkė ją paėmęs už kaklo srities ir tuo metu smūgiavo R. T.. J. D. suėmus už kaklo jautė fizinį skausmą. Pareikštą ieškinį prašė tenkinti nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų, nepraeina galvos skausmai, nėjo tris dienas į darbą.

Liudytoja R. S. parodė, kad balandžio 14 d. su nukentėjusios motina išėjo iš jų buto. Būdama laiptinėje, matė prie laiptinės durų nugara stovinčią V. T. ir priekiu stovintį J. D.. J. D. norėdamas pasiekti R. T. stūmė nukentėjusią ir po to smūgiavo R. T., tačiau nepataikė. Po to, įvykių nestebėjo, iš karto grįžo į butą. Įvykį matė pro atidarytas laiptinės duris, be to, šalia esančios durys su stiklu. Vėliau matė, kad nukentėjusios alkūnės kraujuotos ir nubrozdintos.

Tai, kad nukentėjusiosios V. T. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 260/11(02), kurioje nurodyta, jog V. T. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinės alkūnės ir kairio dilbio srityse buvo padaryti kietais bukabriauniais daiktais, galimai 2011-04-14 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenys apie V. T. patirtą fizinį smurtą buvo užfiksuoti iš karto po įvykio kitą dieną. Policijos medžiagoje Nr. 64-AT-00306-11, nustatyta, kad V. T. 2011-04-15 d. kreipėsi į policiją ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi J. D. veikoje buvo požymių nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d..

Tą pačią dieną buvo atlikta ir teismo medicinos ekspertizė. Specialisto išvada Nr. G 260/11(02) nustatyta, kad V. T. teismo medicinos specialistui paaiškino, jog 2011-04-14 apie 21 val. prie namo durų kaimynas J. D. ją stipriai pastūmė, dėl ko atsitrenkė į sieną ir taip susižalojo rankas.

Nuteistojo skunde teigiama, kad nuosprendyje buvo vertinami tik nukentėjusiosios ir liudytojo R. S. parodymai, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad buvo vertinami ir kitų liudytojų K. T., A. D. parodymai, ir tai, kad minėtų liudytojų parodymais nebuvo vadovautasi, motyvuotai pagrįsta, todėl apeliacinio skundo teiginys dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai nustatyta, kad V. T. sužalojimai padaryti konflikto metu pastūmimo pasekoje. Šios aplinkybės tinkamai aptartos ir įvertintos nuosprendyje, aptarta aplinkybių visuma ir jų pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

nuteistojo J. D. apeliacinį skundą atmesti.