Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui A. G. A., jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Danei Liogienei ir Vidui Jančiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija nevertino aplinkybės, kad 2002 m. birželio 12 d. UAB „Transilgė“ akcininkų sprendimas perleisti 1/2 administracinių pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sąlygotas nepajėgumu grąžinti 2000-2001 m. suteiktos paskolos. 2002 m. birželio 12 d. UAB „Transilgė“ akcininkai, tarp kurių pareiškėjas ir jo motina turėjo 50 proc. balsų, nusprendė už dalies paskolos grąžinimą parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą rinkos verte.

Tvirtina, jog neiškreipė faktinių sandorių aplinkybių, elgėsi sąžiningai. Turto vertė pakilo dėl objektyvių priežasčių – dėl nekilnojamo turto brangimo. Sandorių duomenis pateikė valstybinėms institucijoms laiku, laikantis visų tuo metu galiojusių teisės aktų.

UAB „Aqua Jazz“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną galiojusio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (toliau - FAPMLĮ) 35 str. buvo įtvirtinta, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus ar kitokiu būdu perleidus nuosavybėn vertybinius popierius. Įstatymas nurodė, jog einamųjų metų pajamų mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į mokėtojų deklaracijose nurodytas numatomas gauti pajamas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad pagal 2002 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį gautoms pajamoms turi būti taikomos minimo laikinojo įstatymo normos.

A. G. A. pagal 2002 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (kartu su R. B.) pardavė UAB „Aqua Jazz“ akcijų už 237500 Lt, tačiau dalį pajamų už pagal nurodytą sutartį parduotų akcijų (38560 Lt) gavo 2003 m., todėl patikrinimo metu šios pajamos buvo priskirtos prie 2003 m. gautų akcijų pardavimo pajamų. GPMĮ 8 str. numato, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo metu, vadinasi, gyventojo pajamos laikomos gautomis, kai jos faktiškai gaunamos, t. y. taikoma bendra pajamų pripažinimo gautomis taisyklė - faktiniu šių pajamų gavimo momentu: kai pajamos gautinos pinigais, jų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas (neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, ar apmokamos jo išlaidos ir pan.). Pareiškėjas nepagrįstai remiasi FAPMĮ 35 str. nuostatomis, nes pagal šio straipsnio 20 p. neapmokestinamos tik tos vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, kurios yra gautos. Be to, pagal FAPMĮ 36 str. 1 d. 2 p., pasibaigus metams arba nutrūkus gaunamų pajamų šaltiniui, pajamų mokestis perskaičiuojamas, atsižvelgiant į faktišką gautų pajamų dydį. Inspekcija teisingai nustatė 37749 Lt akcijų pardavimo apmokestinamųjų pajamų sumą (38560Lt - 811 Lt), nuo kurios apskaičiavo ir nurodė sumokėti 5662,35 Lt (37749 x 15 proc.) gyventojų pajamų mokesčio. Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, į kokias jo gautas apmokestinamąsias pajamas ar išlaidas mokesčių administratorius neatsižvelgė, taip pat nepateikė jokių įrodymų sumokėti pajamų apskaičiavimo teisingumą paneigiančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Iš mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pagal 2002 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas su sutuoktine D. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo iš UAB „Transilgė“ 1/2 dalį administracinės paskirties pastatų (esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas) už 25000 Lt ir 1/2 dalį 0,1718 ha ploto žemės sklypą tuo pačiu adresu iš K. D. (pareiškėjo motina) ir P. D. (motinos sutuoktinis) pagal 2002 m. birželio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį už 1000 Lt. Pagal 2003 m. sausio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį jiems priklausiusią 1/2 dalį nekilnojamojo turto (žemę su pastatais) pareiškėjas su sutuoktine vėl pardavė P. D. ir E. S. už tą pačią kainą (26000 Lt), nors Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo nustatyta pastatų vertė buvo 601826 Lt (1/2 pastato vertė - 300913 Lt), o šalių susitarimu pastatai įkainoti 50000 Lt. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė buvo padidinta, kai pagal 2003 m. spalio 2 d. sutartį P. D. vardu įsigytas turtas (2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties su pareiškėju ir D. A. pagrindu) padalintas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių P. D. ir K. D.. Pagal šią pasidalijimo sutartį P. D. ir K. D. atiteko po 1/4 dalies viso minėto turto, o 1/4 dalies statinių vidutinė rinkos vertė nurodyta 300913 Lt, t. y. sutapo su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodyta verte. Po to buvo sudaryta dar keletas dovanojimo sutarčių, pagal kurias dovanojamas turtas taip pat įvertintas VĮ Registrų centro Kauno filialo nustatyta verte. Būtent, pagal 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartį P. D. jam priklausančią 1/4 dalį žemės sklypo ir 1/4 dalį pastato padovanojo K. D.. Šioje sutartyje dovanojamas turtas įvertintas 153892 Lt. Po nepilno mėnesio pagal 2003 m. lapkričio 11 d. dovanojimo sutartį 1/2 dalį pastatų ir 1/2 dalį žemės sklypo pareiškėjui padovanojo K. D., o šalys dovanojamą turtą įvertino 307785 Lt. Akivaizdu, kad šie sandoriai buvo sudaryti tikslu išvengti gyventojų pajamų mokesčio, nes jeigu P. D. dovanotų nekilnojamąjį turtą A. G. A., pastarajam atsirastų prievolė nuo dovanoto turto vertės mokėti gyventojų pajamų mokestį. Komisija savo sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad turto pasidalijimo ir dovanojimo sandoriai tarp giminystės ir svainystės ryšiais susijusių asmenų buvo sudaryti siekiant dirbtinai padidinti nekilnojamojo turto vertę prieš jo pardavimą tretiesiems asmenims, tokiu būdu išvengiant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo.

Tarpinė sutartis, pagal kurią pareiškėjas gavo avansą - 20000 Lt, su D. F. buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 11 d., o tai patvirtina, kad apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą pareiškėjas jau žinojo prieš tai, kol buvo sudarytos 2003 m. spalio 2 d. turto pasidalijimo sutartis tarp P. D. ir K. D., 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartis tarp P. D. (dovanotojas) ir K. D. (apdovanotoji), 2003 m. lapkričio 11 d. dovanojimo sutartis tarp K. D. (dovanotoja) ir A. G. A. (apdovanotasis), 2003 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (pastato ir žemės).

UAB „Generalinė prekybos agentūra“ gen. direktorius A. Č. 2005 m. kovo 8 d. Kauno AVMI pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2003 m. jų bendrovei buvo reikalingos patalpos ofisui bei prekybai, kurias surado (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastatą jis pirko kartu su partneriu D. F. , t. y. žemę įsigijo UAB „Generalinė prekybos agentūra“, o pastatą įsigijo D. F. vardu per UAB „Hansa Lizingas“. 2003 m. rugsėjo 11 d. sutarties, sudarytos tarp D. F. ir A. G. A. bei R. B., pagrindu D. F. davė lygiomis dalimis A. G. A. ir R. B. 40000 Lt avansą būsimai pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutarčiai užtikrinti. Šia sutartimi A. G. A. ir R. B. pažymėjo, kad gavo 40000 Lt avansą, o D. F. taip pat buvo suteikta teisė iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos naudotis sandėliavimo patalpomis. A. Č. teigimu, jis su A. G. A. ir R. B. jau nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. pradėjo vesti derybas dėl pastato įsigijimo.

Minėtais sandoriais nekilnojamojo turto vertė buvo padidinta 12 kartų, t. y. nuo 25000 Lt (1/2 dalies pastatų vertė) iki 300913 Lt (1/2 dalies pastatų vertė). Pasak atsakovo, pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, jog bendrą turto vertės padidinimą iš esmės lėmė tai, kad jis įsigijo žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai bei tai, kad iki vėlesnių sandorių praėjo 15 mėnesių, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjas, įsigijęs pastatus bei žemės sklypą po 7 mėnesių (2003 m. sausio 17 d.) visą šį turtą pardavė už tokią pačią kainą, už kurią minėtas turtas buvo įsigytas, t .y. už 26000 Lt. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį žymų nekilnojamojo turto vertės padidėjimą per nurodytą laikotarpį. Tai, kad nekilnojamojo turto vertė buvo padindinta dirbtinai, įrodo ir tai, jog per visą disponavimo šiuo turtu laikotarpį (2002 m. birželio 12 d. – 2003 m. lapkričio 11 d.) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo nustatyta pastatų vertė buvo 601826 Lt (1/2 dalies pastatų vertė - 300913 Lt), o indeksuota žemės sklypo vertė - 6872 Lt, tačiau, tik prieš parduodant pastatus tretiesiems asmenims ir žinant jų perdavimo kainą, turto vertė buvo padidinta ir prilyginta registre nustatytai turto vertei.

Atsakovo manymu, Komisija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes dėl nekilnojamojo turto (1/2 dalis administracinių pastatų ir 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune) pardavimo pajamų apmokestinimo, pagrįstai konstatavo, kad byloje nurodytais nekilnojamojo turto disponavimo sandoriais buvo siekiama mokestinės naudos.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčiu inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 29-30) nurodo, kad A. G. A. Vyriausybės vertybinius popierius pardavė neišlaikęs 366 dienų, todėl jo gautos palūkanos pagrįstai apmokestintos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Dėl sandorių, padidinusių parduoto nekilnojamojo turto vertę, mokesčių administratorius taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 str., pagal kurį, atkūrus iškreiptas ar paslėptas mokesčio įstatymo nustatytas apmokestinimo aplinkybes parduotų A. G. A. pastatų įsigijimo vertė pripažinta 25000 Lt ir perskaičiuotas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis. Tvirtina, kad pareiškėjas dirbtinai padidino nekilnojamojo turto rinkos vertę tarp šeimos ir giminystės ryšiais susijusių asmenų sudaromais turto pasidalijimo ir dovanojimo sandoriais.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo, kuriuo patvirtintas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2006 m. spalio 4 d. sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (04)-K3-269 nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 35500 Lt gyventojų pajamų mokestį, 6897,44 Lt šio mokesčio delspinigius ir 3550 Lt baudą (MGK byla, l. 8-14). A. G. A. minėtą sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, tačiau ši 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. S-383 (7-369) pareiškėjo skundo netenkino (MGK byla, l. 241-247). Pareiškėjas mano, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, ko pasekoje priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi mokestinio ginčo medžiagą, tvirtina, kad kvaziteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo institucija išsamiai išnagrinėjo A. G. A. skundą dėl mokesčių administratoriaus priimto sprendimo bei priėmė teisingą sprendimą.

Dėl UAB „Agua Jazz" akcijų pardavimo pajamų deklaravimo

GPMĮ 8 str. įtvirtinta bendra taisyklė, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo metu. Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad nors A. G. A. pagal 2002 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (MGK byla, l. 131-136) pardavė UAB ,,Aqua Jazz“ akcijas; dalis pajamų - 38560 Lt už parduotas akcijas buvo gauta 2003 m., todėl mokesčių administratorius pagrįstai šias pajamas priskyrė prie 2003 m. gautų akcijų pardavimo pajamų ir apmokestino jas pagal pajamų gavimo metu galiojančio GPM įstatymo nuostatas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Komisija teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi FAPMLĮ 35 str. nuostatomis, nes pagal šio straipsnio 20 p. neapmokestinamos tik pajamos, gautos pardavus ar kitu būdu perleidus nuosavybėn vertybinius popierius.

Dėl taupymo lakštų pardavimo pajamų deklaravimo ir apmokestinimo

Patikrinimo metu nustatyta, kad A. G. A. 2003 m. gavo 160096 Lt pajamų už Vyriausybės išpirktus taupymo lakštus. Pagal pareiškėjo 2002 m. turto ir pajamų deklaracijos duomenis nustatyta, kad minėtus 2003 m. parduotus taupymo lakštus (1600 vnt.) pareiškėjas buvo įsigijęs 2002 m. gruodžio mėn. už 159376 Lt: 2002 m. gruodžio 30 d. (1200 vnt.) už 119532 Lt ir 2002 m. gruodžio 31 d. (400 vnt.) už 39844 Lt, o nurodyta jų išpirkimo data buvo 2006 m. vasario 3 d.

Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 23 p. nuostatas, neapmokestinamos pajamos yra pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio įstatymo 11 str.

Kaip jau minėta, taupymo lakštus pareiškėjas įsigijo 2002 m. gruodžio mėn. Rašytiniai įrodymai tvirtina, kad juos pardavė 2003 m. kovo – balandžio mėn., t. y. anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos. Be to. A. G. A. nepateikė įrodymų, kad už perleistus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius gautos pajamos ar jų dalis yra palūkanos. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, pareiškėjo gautos pajamos pagrįstai buvo apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.

Dėl sandorių, padidinusių parduoto nekilnojamojo turto vertę

Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius apskaičiuodamas mokesčius taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ši Mokesčių administravimo įstatymo norma pagrįstai buvo taikyta atliekant mokestinį patikrinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2002 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį (MGK byla, l. 141) pareiškėjas su sutuoktine D. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo iš UAB „Transilgė“ 1/2 dalį administracinės paskirties pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, už 25000 Lt ir 1/2 dalį 0,1718 ha ploto žemės sklypą tuo pačiu adresu iš K. D. (pareiškėjo motinos) ir P. D. (jos sutuoktinio) pagal 2002 m. birželio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį (MGK byla, l. 146) už 1000 Lt. Pagal 2003 m. sausio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį (MGK byla, l. 115-116) jiems priklausiusią 1/2 dalį nekilnojamojo turto (žemę su pastatais) pareiškėjas su sutuoktine pardavė P. D. ir E. S. už tą pačią 26000 Lt kainą. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo nustatyta pastatų vertė buvo 601826 Lt (1/2 pastato vertė 300913 Lt), o šalių susitarimu pastatai įkainoti 50000 Lt. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė buvo padidinta, kai pagal 2003 m. spalio 2 d. sutartį P. D. vardu įsigytas turtas (2003 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties su pareiškėju ir jo sutuoktine pagrindu) padalintas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių P. D. ir K. D.. Pagal šią pasidalijimo sutartį P. D. ir K. D. atiteko po 1/4 dalies viso minėto turto, o 1/2 dalies statinių vidutinė rinkos vertė nurodyta 300913 Lt, t. y. sutapo su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2003 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodyta verte. P. D. pagal 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartį (MGK byla, l. 151-152) jam priklausančią 1/4 dalį žemės sklypo ir 1/4 dalį pastato padovanojo savo sutuoktinei K. D. . Šioje sutartyje dovanojamas turtas įvertintas 153892 Lt. Nepraėjus mėnesiui, pagal 2003 m. lapkričio 11 d. dovanojimo sutartį 1/2 dalį pastatų ir 1/2 dalį žemės sklypo pareiškėjui padovanojo K. D., o šalys dovanojamą turtą įvertino 307785 Lt, t. y. nekilnojamojo turto registre nurodyta kaina.

Kolegija daro išvadą, kad mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai pripažino, jog šie sandoriai sudaryti siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, nes jeigu P. D. būtų dovanojęs nekilnojamąjį turtą pareiškėjui, tai pastarajam atsirastų prievolė nuo dovanoto turto vertės mokėti gyventojų pajamų mokestį. A. G. A. dirbtinai padidino nekilnojamojo turto rinkos vertę; ši vertė buvo padidinta tarp šeimos ir giminystės ryšiais susijusių asmenų sudaromais turto pasidalijimo ir dovanojimo sandoriais (2003 m. spalio 2 d., 2003 m. spalio 16 d., 2003 m. lapkričio 11 d., 2003 m. lapkričio 27 d.), kurie buvo sudaryti per ganą trumpą laiką. Minėtais sandoriais nekilnojamojo turto vertė padidinta 12 kartų, t. y. nuo 25000 Lt (1/2 dalies pastatų vertė) iki 300913 Lt (1/2 dalies pastatų vertė). Patikrinimo metu nenustatyta, kad būtų atlikta pastatų rekonstrukcija, t. y. būtų buvusi padidinta minėtų patalpų vertė, todėl darytina išvada, kad nurodyto turto vertė nepasikeitė. Prieš sudarant nekilnojamojo turto pasidalijimo ir dovanojimo sandorius, pareiškėjas jau buvo sudaręs pastatų ir kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)) pardavimo tretiesiems asmenims preliminariąją sutartį (2003 m. rugsėjo 11 d.) ir žinojo būsimą šio turto pardavimo kainą (485000 Lt). UAB „Generalinė prekybos agentūra“ gen. direktoriaus A. Č. teigimu, jis jau nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. su minėtų pastatų savininkais A. G. A. ir R. B. pradėjo vesti derybas dėl pastato įsigijimo. Tai, kad nekilnojamojo turto vertė buvo padindinta dirbtinai, įrodo ir tai, jog per visą disponavimo šiuo turtu laikotarpį (2002 m. birželio 12 d. – 2003 m. lapkričio 11 d.) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Kauno filialo nustatyta pastatų vertė buvo 601826 Lt (1/2 dalies pastatų vertė - 300913 Lt), o indeksuota žemės sklypo vertė - 6872 Lt, tačiau, tik prieš parduodant pastatus tretiesiems asmenims ir žinant jų perdavimo kainą, turto vertė buvo padidinta ir prilyginta registre nustatytai turto vertei.

Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad nekilnojamojo turto sandorių aplinkybės yra iškreiptos, nes nurodytais sandoriais buvo siekiama mokestinės naudos. Mokesčių administratorius turėjo pagrindą vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. nuostatomis ir, apskaičiuojant mokestį, taikyti turinio viršenybės prieš formą principą. Mokesčių administratorius, atkūręs iškreiptas ar paslėptas mokesčio įstatymo nustatytas apmokestinimo aplinkybes, parduotų pastatų įsigijimo verte pagrįstai pripažino 25000 Lt ir atitinkamai perskaičiavo mokėtiną gyventojų pajamų mokestį.

Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str.1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. G. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.