- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-174-190-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- O. C.
- Advokatai
- Jurgita Lučinskaitė
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-174-190-2011
Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso kategorija: 1-10-1-00755-2010-3
2011 m. gegužės 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Virginijos Švedienės ir Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo O. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
O. C. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. C. (O. C.) nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 0,035 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. gegužės 19 d., po ko tą pačią dieną, apie 10.09 val. minėtame bute už 20 litų pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 3, 0,035 g. narkotinės medžiagos – heroino.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamajam O. C. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje pasitvirtino.
Teismas, ištyręs surinktą baudžiamojoje byloje medžiagą dėl nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymo bei apklausęs tiek liudytojus policijos pareigūnus, tiek ir liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, kuris betarpiškai dalyvavo realizuojant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, turi pagrindą daryti išvadą, kad policijos pareigūnai turėjo pirminės patikrintos informacijos apie O. C. nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis buvo patvirtintas pagrįstai ir teisėtai, o kaltinamasis O. C. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Šiuo konkrečiu atveju nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį realizavo ne policijos pareigūnas, o privatus asmuo. Pagal Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje baudžiamojoje byloje, t. y. liudytojas, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, ne kartą savo vartojimui įgydavo narkotines medžiagas iš O. C. ir jo sugyventinės R., vėliau pats apie tai informavo policijos pareigūnus. Narkotines medžiagas kaltinamasis pardavė neraginamas ir neįkalbinėjamas, iškart po to, kai iš policijos kontroliuojamo pirkėjo paėmė pinigus. Taigi, jokių procesinių pažeidimų realizuojant nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį nebuvo padaryta.
Teismas pasisakydamas dėl kaltinamojo O. C. nusikalstamos veikos kvalifikacijos atkreipia dėmesį į tai, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jei kaltininko nusikalstamą elgesį kontroliuoja policijos pareigūnai, veika paprastai kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes tokiu atveju reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nepadaroma. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo turint tikslą jas platinti, policijos pareigūnai nekontroliavo. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas turint tikslą platinti yra alternatyvūs požymiai, nustačius bent vieną iš jų, nusikalstama veika laikoma baigta. Todėl, nepaisant to, kad 0,035 g heroino platinimas ir buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, esant nustatytiems dviems kitiems alternatyviems požymiams, O. C. nusikalstama veika dėl 0,035 g heroino neteisėto įgijimo, laikymo ir pardavimo nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas turi būti tiksliai apibrėžtas. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis įgijo, laikė ir pardavė 0,035 g heroino, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, pašalinant formuluotę „nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip“.
Be to, kaltinamasis O. C. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 metais, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo iš D. S., kaip užstatą mainais į narkotinę medžiagą – heroiną įgijo fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. bei laikė minėtą dokumentą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. birželio 29 d., kai tos pačios dienos 19.30 val. kratos metu minėtame bute, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą fizinio asmens dokumentą.
Teismas pasisakydamas dėl šio kaltinimo, pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai asmuo pagrobdamas ar neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Dokumento įgijimas ir laikymas laikytinos nusikalstamomis veikomis tik tuomet, kai ši veika yra padaryta neturint teisėto pagrindo, t. y. neturint teisėto dokumento turėtojo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Įvertinę surinktus įrodymus teismas laiko, kad kaltinimas O. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino. Byloje nėra įrodymų, jog O. C. fizinio asmens dokumentą, t. y. D. S. Lietuvos Respublikos pasą įgijo ir jį laikė savo bute, be pastarojo leidimo. Priešingai, iš teisiamajame posėdyje perskaitytų D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis pats savo valia Lietuvos Respublikos piliečio pasą kaltinamajam O. C. davė kaip užstatą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį kaltinamasis O. C. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. C. (O. C.) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį. Nurodo, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. nepadarė, heroino neplatino, ką, jo manymu, patvirtina ir aplinkybė, kad jokia kupiūra AC 4485857 pas jį nebuvo rasta, kad jokių jo pėdsakų ant heroino paketėlių taip pat nerasta. Be to, pažymi, kad bute, kuriame jis gyvena heroino nelaikė, o pas jį rasti heroino milteliai buvo atgabenti N.K.S. darbuotojų A. N. ir A. M.. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo sugyventinė buvo apgauta melagingais N.K.S. darbuotojų pažadais, t.y. kad jį paleis, sutiko su jai pareikštais kaltinimais.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo O. C. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai O. C. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
O. C. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir aiškina, jog heroino neplatino, tačiau šis jo aiškinimas paneigtas byloje surinktais įrodymais: liudytojų A. M., A. N., V. B., D. S. parodymais bei kita bylos medžiaga. Kaip matyti iš A. M. ir A. N. parodymų kratos O. C. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu buvo rastas lankstinukas su narkotine medžiaga – heroinu, taip pat daug paruoštų lankstinukų, švirkštas su rudos spalvos skysčiu, telefonai; kad paklausus kieno yra narkotinės medžiagos O. C. tvirtino, kad jos yra jo; kad bendraujant su O. C., pastarasis paminėjo, kad jau 10 metų prekiauja, kad legalaus pragyvenimo šaltinio neturi ir tai yra jų pragyvenimo šaltinis (b.l. 160-162). V. B. ir D. S. parodymais patvirtinta aplinkybė, kad O. C. prekiavo heroinu, t.y. V. B. nurodė, kad tikrinant informaciją apie tai, jog O. C. prekiauja heroinu, parinktam žmogui atlikti nusikalstamos veikos imitacijos modelį, buvo duota 20 litų kupiūra įsigyti narkotikams; kad pastarasis palydėtas į butą, adresu (duomenys neskelbtini), po kelių minučių grįžo su įgyta narkotine medžiaga – heroinu ir nurodė, kad šią medžiagą įsigijo iš kaltinamojo O. C. (b.l. 171). D. S. pažymėjo, kad jis apie 8 mėnesius vartojo narkotikus – heroiną, kurį pirkdavo po 20 Lt pas įvairius asmenis, kad vienas iš tokių asmenų vardu O., gyveno (duomenys neskelbtini), iš kurio pirko heroiną apie 3-4 kartus (b.l. 179). Iš kratos protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas O. C. rasta: popieriaus lapelių atraižos, lipnios juostos su juostele, žirklės, užrašų knygutė, lipnaus popieriaus lapeliais, lipnaus popieriaus ritinėlis, medžiaginė vaistinėlė, pasas, bei kiti daiktai (b.l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, O. C. teiginys, kad bute, kuriame jis gyvena heroino nelaikė ir neplatino, yra nepagrįstas ir atmestinas. Šis jo teiginys paneigtas vienodais ir nuosekliais minėtų liudytojų parodymais. Duomenų, kad šie liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti O. C., byloje nėra. Apelianto tvirtinimas apie tai, kad heroino miltelius į jo butą atgabeno policijos pareigūnai pripažintinas nelogišku bei neįtikinamu ir traktuotinas kaip nuteistojo gynybinė pozicija. Kolegijos vertinimu nuteistojo kaltę patvirtina ne tik paminėtų liudytojų parodymai, bet ir rašytinės medžiagos visuma: kratos protokolas, atpažinimo protokolas, operatyvinių veiksmų protokolai, specialisto išvada bei kita. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamajam O. C. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. pasitvirtino.
Įvertinus šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad O. C. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., yra įrodyta.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo O. C. (O. C.) apeliacinį skundą atmesti.