- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-613-511/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Advokatai
- Jonas Ramanauskas
- Kategorijos
Bylos Nr.: 1S-613-511/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.1.16.1.2.2.
2008 m. spalio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Baltrušaitytei, gynėjui Eugenijui Karosui., teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. Č. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria R. Č. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su M. Š., Ž. G. ir T. M., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą - pinigus. 2008 m. balandžio 4 d. apie. 18 val. 30 min., nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono paskambinus į P. L. priklausantį telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus nukentėjusiajai P. L. apie tariamą jos dukters V. K. padarytą autoįvykį, kurio metu sužalota mergaitė bei nurodžius, kad žalos atlyginimui reikalingi pinigai - 14 000 litų, Ž. G. su M. Š. apie 18 val. 45 min. atėjus pas nukentėjusiąją į namus, (duomenys neskelbtini)., jai jiems perdavus 2000 litų, R. Č. apgaule savo, M. Š., Ž. G. ir T. M. naudai įgijo svetimą, 2000 litų vertės turtą, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Be to, R. Č. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su M. Š., Ž. G. ir T. M., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą -pinigus, 2008 m. balandžio 8 d. apie 24 val., nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono paskambinus į E. D. priklausantį telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus nukentėjusiajai E. D. apie tariamą jos dukters P. Ž. padarytą autoįvykį, kurio metu sužaloti žmonės bei nurodžius, kad žalos atlyginimui reikalingi pinigai, Ž. G. su M. Š. 2008-04-09 apie 1 val. atėjus pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), E. D. jiems perdavus 840 litų, auksinę grandinėlę su širdutės formos pakabuku už 1000 litų, vestuvinį žiedą už 200 litų, auksinį žiedą už 800 litų, auksinį žiedą už 500 litų, R. Č. apgaule savo, M. Š., Ž. G. ir T. M. naudai įgijo svetimą, 3340 litų vertės turtą t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.
Be to, R. Č. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su M. Š., Ž. G. ir T. M., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą - pinigus, 2008 m. balandžio 16 d. apie 21 val., nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono paskambinus į B. T. priklausantį telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus nukentėjusiajam B. T. apie tariamą jo, dukters J. K. padarytą autoįvykį, kurio metu sužaloti žmonės bei nurodžius, kad žalos atlyginimui reikalingi pinigai, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo, M. Š., Ž. G. ir T. M. naudai įgyti svetimą turtą – B. T. priklausančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis B. T. suprato, kad jį bando apgauti, t.y. jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.
Be to, R. Č. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su M. Š., Ž. G. ir T. M., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą - pinigus, 2008-04-12 apie 23.00 val. nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono paskambinus į D. P. priklausantį telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus nukentėjusiajai apie tariamą jos draugės G. R. sūnaus padarytą autoįvykį, kurio metu sužalotas vaikas bei nurodžius, kad žalos atlyginimui reikalingi pinigai - 3000 litų, M. Š. su Ž. G. apie 23.30 val. atėjus pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jai jiems perdavus 3000 litų, R. Č. apgaule savo, M. S., Ž. G. ir T. M. naudai įgijo svetimą, 3000 litų vertės turtą, t.y. jis įtariami padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-09-03 nutartimi R. Č. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant terminą trims mėnesiams, tuo pagrindu, kad įtariamasis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 str. 2 d.), įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra įtariamas padaręs apysunkius ir sunkius nusikaltimus (BPK 122 str. 4 d.).
Įtariamasis skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-09-03 nutartį, nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, prašo nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti.
Šalies argumentai
Įtariamasis skunde nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., leidžia skirti kardomąsias priemones, taip pat ir suėmimą tik tada kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Taip pat Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad įtarimų pagrįstumas yra būtina (sine qua non ), privaloma sąlyga suėmimui.
Įtariamasis nurodo, kad teismas nesilaikė BPK 119 str. nurodytų kardomųjų priemonių skyrimo pagrindų. Teismas nutartyje kategoriškai teigia, kad „R. Č. nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę“( nutarties 3 lapas ). Taigi, teismas dar nebaigus nagrinėti bylos, neatlikus visų pagrindinių procesinių veiksmų, ( tą pripažįsta ir prokuroras), prašydamas taikyti kardomąją priemonę suėmimą, iš anksto padaro išvadą, kad jis jau padarė nusikalstamas veikas, kurios dar nėra jam inkriminuotos ir dėl dalies iš jų yra tik pranešta apie įtarimą. Taip teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, todėl nutartis naikintina.
Įtariamasis mano, kad teismo teiginys „kad pagrįstai manytina, kad įtariamasis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo“ bei teismo motyvai, kad kardomoji priemonė skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, yra nepagrįsti, nes įtariamasis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Įtariamasis nurodo, kad teismas priimdamas nutartį, konstatuoja, kad jis, įtariamasis, įtariamas padaręs nusikaltimus veikdamas organizuotoje grupėje, tačiau nurodydamas veiką kvalifikuojančius straipsnius, BK straipsnio, apibrėžiančio organizuotos grupės buvimą, nenurodė. Nei pareikštuose įtarimuose, nei prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo, taip pat nėra nurodyta, kad jam inkriminuojamas BK 25 str., todėl jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 dalį. Teismas, teigdamas, kad įtariamasis nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje, viršijo savo įgaliojimus. Tai rodo, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę, nesusipažino su baudžiamąja byla, aklai perrašė prokuroro pateiktą pareiškimą, tuo pažeidė kardomosios priemonės skyrimo principus. Pagal BK 190 str. didelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija 250 MLG dydžio sumą, ir nedidelės vertės - kai jo vertė viršija 1 MLG, bet neviršija 3 MLG dydžio sumos. 2008-05-14 pateiktuose įtarimuose nurodyta užvaldyto turto suma sudaro 8340 litų.
Įtariamasis nurodo, kad teismo motyvas, jog už šias veikas sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįstas bylos duomenimis. Įtarimuose aprašyta veika atitiktų BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, kurios sankcijoje numatyta: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismui neteisingai įvertinus jam inkriminuotos veikos kvalifikaciją, neteisingai paskirta ir kardomoji priemonė.
Įtariamasis nurodo, tai, kad teismas kardomąją priemonę skyrė nesusipažinęs su baudžiamos bylos medžiaga, nes nustatė, kad R. Č. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 str. l d. Širvintų, Zarasų, Pasvalio, Molėtų ir Pakruojo rajonuose. Įtariamasis nurodo, kad jam nėra pranešta apie šiuos įtarimus, nors po bylos iškėlimo praėjo daugiau nei keturi mėnesiai. Nurodo, kad jam netgi nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimus Anykščių PK. Paprašius duoti pranešimo apie įtarimą kopiją, tyrėja I. Raščiuvienė pareiškė, kad jam neprivalu turėti pranešto įtarimo kopiją, o jį gynęs pagal paskyrimą advokatas Jonas Ramanauskas, netinkamai atlikdamas pareigas, to nepareikalavo iš tyrėjos.
Teismas skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, visai be motyvų surašė nutartį. Teismas nepaaiškino ir neatsižvelgė į aplinkybes, į kurias įsakmiai nurodo atsižvelgti BK 119 str., neatsižvelgė, kad įtariamasis, turi mažametį vaiką, turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, pastovią gyvenamą vietą, yra jauno amžiaus. Įtariamasis darbingas ir laisvėje gali dirbti, nebuvo suteikta galimybė tai įrodyti. Teismas nesiaiškino, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti norimų rezultatų, neįsigilino, kad į laisvės atėmimo vietą įtariamasis pateko būdamas tik aštuoniolikos metų, neturėjo galimybės suprasti, kas tai yra normalus šeimyninis gyvenimas. Teismas privalėjo apsvarstyti šias aplinkybes ir jas aptarti, išaiškinti kodėl negalima švelnesnėmis karomosiomis priemonėmis pasiekti tikslų numatytų LR BK 119 str.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad apie įtarimą pranešta 2008-05-14, po to su juo nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Po pranešimo apie įtarimą praėjo daugiau nei keturi mėnesiai. Kokie buvo atlikti ar atliekami veiksmai nenurodė nei prokuroras, nei teismas. Įtariamasis mano, kad tai rodo, kad byla vilkinama siekiant psichologiškai palaužti jį ir kitus įtariamuosius, kad tiek jis, tiek kiti įtariamieji prisipažintų.
Įtariamasis nurodo, kad jam yra žinoma, kad kiti asmenys, su kuriais jis įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, yra sulaikyti, todėl jiems ir jų parodymams jokio poveikio daryti negali ir būdamas laisvėje negalės daryti.
Teismas, priimdamas nutartį, privalėjo laikytis Konstitucijoje įtvirtintų principų. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įtariamasis mano, kad teismas priimdamas niekuo nepagrįstą, remdamasis tik klaidingu prokuroro pareiškimu, neatitinkančiu tikrovės ir faktų, nutartį, pažeidė Konstitucijos 109 str. 1 dalyje įtvirtintus teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą. Tuo pažeidė jo, kaip konstitucinės teisės subjekto teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.
Teismo posėdyje gynėjas prašė įtariamojo skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal BPK 121 str. 2d. kardomosios priemonės skiriamos tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Todėl skundo argumentai dėl byloje esančių duomenų pakankamumo bei veikų, kuriomis įtariamas R. Č., kvalifikavimo svarstytini tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar surinkti duomenys pakankami manyti, jog R. Č. padarė veikas, kuriomis įtariamas - nusikaltimais, numatytais BK 182 str. 2d. Nei skiriant kardomąją priemonę suėmimą, nei nagrinėjant skundą dėl šios priemonės paskyrimo, įtariamojo kaltės, padarius inkriminuojamus nusikaltimus, klausimas nėra išsprendžiamas. Dėl kaltinamojo kaltės, vadovaudamasis BPK 303 str. nustatyta tvarka, priimdamas išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį, kur išsprendžiamas ir veikos kvalifikavimo klausimas, pasisako teismas, baigęs išnagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje R. Č. niekur nėra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, jis nurodomas įtariamuoju, todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad apylinkės teismas pažeidė R. Č. nekaltumo prezumpciją.
Byloje surinkti duomenys yra pakankami manyti, jog R. Č., veikdamas su kitais bendrininkais organizuotoje grupėje, grupės nariams pasiskirsčius vaidmenimis, sukčiavo, t.y., padarė kelis BK 182 str. 2d. numatytus sunkius nusikaltimus. Manymą, jog R. Č. padarė šias veikas pagrindžia telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolas, specialisto išvada bei kiti bylos duomenys. Todėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. bei BPK 121 str. 2d. reikalavimai dėl įtarimų pagrįstumo skiriant suėmimą nėra pažeisti.
Nesutiktina su skundo argumentais, jog nutartyje nenurodyti suėmimo paskyrimo motyvai. Nors ir labai glaustai, tačiau skundžiamoje nutartyje jie išdėstyti.
Byla yra pakankamai didelės apimties, tyrimas dar nebaigiamas. Šiuo metu R. Č. atlieka bausmę pataisos namuose, tačiau bausmės terminas baigiasi ir akivaizdu, jog toliau tiriant šią bylą, įtariamasis R. Č. būtų laisvėje, todėl suėmimo taikymo pagrindų buvimą apylinkės teismas pagrįstai vertino šios aplinkybės kontekste, t.y., BPK 119 str. numatytus tikslus siekiant užtikrinti ne tik pataisos namuose, bet ir laisvėje esančiam įtariamajam.
Deklaratyvūs skundo teiginiai apie tvirtus R. Č. socialinius ryšius bei rimtus ateities planus nepaneigia manymo, jog būdamas laisvėje R. Č. gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. R. Č. yra teistas penkis kartus. Keturis kartus iš jų jis teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistas ir už sunkius nusikaltimus. Faktiniai bylos duomenys pagrindžia įtarimus, kad siekdamas užvaldyti svetimą turtą net ir ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl šių duomenų visuma pakankamai pagrindžia teismo išvadą, jog įtariamasis R. Č. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4. Tokį suėmimo pagrindą numato BPK 122 str. 1 d. 3 p.
BPK 121 str. 8 d. numato, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. R. Č. įtariamas padaręs sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2d., už kuriuos sankcijoje numatyta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl suėmimo taikymas R. Č. šiai BPK 121 str. 8 d. nuostatai neprieštarauja, o galimos sankcijos griežtumas kartu su duomenimis apie R. Č. kriminalinę praeitį leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. Č. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ir teismo. Tokį suėmimo pagrindą numato BPK 121 str. 1d. 1p.
Įvertinus veikų, kuriomis įtariamas R. Č. sunkumą, asmenybę apibūdinančius bei įtariamojo galimą pavojingumą visuomenei rodančius duomenis, taip pat bylos sudėtingumą, suėmimo paskyrimas R. Č. nėra neproporcinga procesinės prievartos priemonė. Šie bylos duomenys pakankami konstatuoti, jog BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai netaikant R. Č. suėmimo nebus pasiekti.
Jei R. Č. mano, jog ikiteisminio tyrimo metu bylos tyrėjai pažeidžia įtariamojo teises, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus įtariamasis gali skųsti prokurorui BPK 62 str. numatyta tvarka, o prokuroro veiksmus - BPK 63 str. numatyta tvarka aukštesniajam prokurorui ar teismui. Tačiau nenustatyta, jog R. Č. konstitucines bei kitas įstatymuose įtvirtintas teises skundžiama nutartimi būtų neteisėtai ar nepagrįstai suvaržęs apylinkės teismas.
Kadangi apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo skyrimo R. Č. yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą bei naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo R. Č. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.