Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovui M. Č. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-01-15 teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad kai 2018-12-04 įvyko eismo įvykis tuo metu dar automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimas negaliojo. Su ieškinio suma nesutiko, mano, kad buvo per daug įrašytą taisomų detalių, jis atsitrenkė į automobilio T. R. 4 ratą, todėl veidrodėlis negalėjo būti sulaužytas. Kai buvo nustatinėjama padaryta žala, jis nebuvo kviečiamas. Eismo įvykio metu užpildė deklaraciją, kadangi atsakovas sutiko, kad jis kaltas dėl eismo įvykio.

Teismas bylą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant, nes apie posėdį jie informuoti tinkamai, ieškovo atstovo buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2018-12-04 G. V. g., Vilniuje dėl atsakovo M. Č., vairavusio jo pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr.11 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 9781,52 EUR dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialui išmokėtą 9781,52 EUR draudimo išmoką. Atsakovas 2020-01-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad šios žalos ieškovui nė kiek neatlygimo, bandė su ieškovu sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas atsisakė. Su ieškinio suma nesutiko, mano, kad buvo per daug įrašytą taisomų detalių, jis atsitrenkė į automobilio T. R. 4 ratą, todėl veidrodėlis negalėjo būti sulaužytas.

Lietuvos Respublikos CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra specialusis ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, susijusioje su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes CK 1.3 str. 2 d. numato išimtinį specialių įstatymų taikymą, kai pats kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Įstatymų leidėjas draudžia transporto priemonės savininkui, atsakingam už privalomojo draudimo sutarties sudarymą, naudotis patiems ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 str., atsakovo M. Č. veiksmų ar neveikimo, susijusių su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėtumo klausimai spręstini pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas. Todėl atsakovo M. Č., vairavusio jo pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakomybė ieškovui atsirado dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą, šio automobilio nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, todėl šiais veiksmais (neveikimu) pažeidė įstatymo reikalavimus. Atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nustatančias įpareigojimą sudaryti draudimo sutartį. Įstatymų leidėjas nustatė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atsakovo veiksmai ir neveikimas yra neteisėti, pažeidžiantys įstatymo reikalavimus, ir tai sudaro pagrindą civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismas konstatuoja, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo M. Č. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtos žalos.

Nagrinėjamu atveju buvo išmokėtos ieškovo 9781,52 Eur išmokos, kadangi kaltininkas M. Č. padarė žalą, naudodamas neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovas reikalavimo teisę įgijo į atsakingą už žalos padarymą asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.). Atsakovas su ieškinio suma pilnai nesutiko, mano, kad buvo per daug įrašytą taisomų detalių, kadangi jis atsitrenkė į automobilio T. R. 4 ratą, todėl veidrodėlis negalėjo būti sulaužytas. Atsižvelgus į tokius atsakovo paaiškinimus, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Tačiau į 2020-03-03 vykusį teismo posėdį atsakovas neatvyko ir nepateikė tai pateisinančių priežasčių. Nors atsakovas nurodė, kad į žalos dydį nepagrįstai yra įtrauktas veidrodėlio taisymas, tačiau kaip matyti iš 2018-12-21 PVM sąskaitos- faktūros Nr. 0116762, veidrodėlis joje nėra įtrauktas. Atsakovas, nors ir pasisakė, kad žalos dydis yra nepagrįstai didelis, tačiau įrodymų, paneigiančių žalos dydį nepateikė, todėl teismas argumentus dėl nepagrįstai užaukštintos atlygintos žalos atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str.).

Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 9781,52 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė priteistą sumą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 300 Eur iki visiško sprendimo įvykdymo.

LR CPK 284 str. 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad CPK 284 str. 1 d. nuostatos turi būti taikomos įvertinus sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, kadangi sprendimo įvykdymo išdėstymas galimas tik esant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrai, atsižvelgus į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-903/2001, 2001-11-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1113/2001).

Kadangi sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių, tam, kad teismui būtų galima spręsti dėl pagrindo išdėstyti bylinėjimosi išlaidas, skolininkas turi pateikti duomenis apie šio klausimo sprendimo momentu susiklosčiusią jo turtinę padėtį, kad teismas galėtų ją realiai įvertinti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo mėnesines pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris yra apie 1300 Eur atskaičius mokesčius. Turi kreditorinių įsipareigojimų beveik 400 Eur sumai į mėnesį, taip pat apie 300 Eurų kas mėnesį išleidžia būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, todėl pragyvenimui lieka 600 Eur. 2019-12-18 parengiamajame teismo posėdyje teismas pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo materialinę padėtį, tačiau atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Nagrinėjamuoju atveju, atsakovui nepateikus įrodymų dėl jo sunkios materialinės padėties ar kitų ypatingai svarbių (skolininkui labai nepalankių) aplinkybių ir išdėsčius sprendimo vykdymą, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimo vykdytinumas, pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai.

Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstytu sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo pašymas atmestinas.

LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos prašomos procesinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 7,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. Č. 9781,52 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 9781,52 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-05 iki sprendimo visiško įvykdymo, 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291.

Priteisti iš M. Č. 7,11 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.