Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistumas – neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. M. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Nuo įmonės įkūrimo yra įmonės direktorius. Įmonė teikia pastatų projektavimo paslaugas, tarpininkauja gaunant statybos leidimus. V. G. pažįsta apie 4-5 metus. Bendravo išskirtinai tik profesiniais darbo klausimais. V. G. yra statybinės įmonės "(duomenys neskelbtini)" vadovas. 2021 m. liepos mėnesis, V. G. kreipėsi su prašymu dėl namo adresu (duomenys neskelbtini), projekto parengimo su statybos leidimo išdavimu. Projektavimo darbai, šiuo metu dar nėra baigti. Projektavimo darbus atlieka architektė D. B.. 2021-11-10 architektė D. B., raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl infrastruktūros plėtros mokesčio paskaičiavimo gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). 2021-12-09 architektė jam elektroniniu paštu persiuntė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautą infrastruktūros plėtros mokesčio apskaičiavimo aktą. Vieno buto gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), privalomo sumokėti mokesčio suma buvo 2475,3 eurų. Tuo metu tarp jo ir V. G. buvo ginčas dėl stogo įrengimo darbų. Jis gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros plėtros mokesčio apskaičiavimo aktą ir pamatęs, kad jame nurodyta, palyginus nedidelė 2475,3 eurų suma, sugalvojo, kad suklastojus šį aktą, galės iš V. atsiimti savo permokėtus jam pinigus už atliktus darbus dengiant stogą. Tuo tikslu 2021-12-09 apie 9.00 val. ryto, gautame elektroniniame laiške atsidarė dokumentą ir kompiuterio pagalba pataisė tekstą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtame infrastruktūros plėtros mokesčio apskaičiavimo akte pakeitė sumą iš 2475,3 Eur. į 8251,00 Eur. Šį pakoreguotą dokumentą nufotografavo telefonu ir (duomenys neskelbtini) programėle išsiuntė V. G.. Po šio jo laiško V. G. paskambino telefonu ir jie susitarė susitikti įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). V. G. atvyko labai greitai, mano, kad nepraėjus ir pusvalandžiui. Susitikimo metu, V. G. pasakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje turiu pažįstamų, kurie už užmokestį gali pakeisti infrastruktūros plėtros mokesčio dydį t. y. jo atveju sumažinti dvigubai. V. G. pasakė, kad atsakingam Savivaldybės darbuotojui reikės sumokėti vieną ar du tūkstančius eurų, o jam už paslaugą vieną šimtą eurų. Kaip patvirtinimą V. G. davė atspausdintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą infrastruktūros plėtros mokesčio apskaičiavimo aktą su metaduomenimis. Šiame infrastruktūros plėtros mokesčio apskaičiavimo akte buvo jo pakeisti duomenys apie privalomą sumokėti mokesčio sumą. V. G. nurodė, kad pinigus jam atneštų kaip įmanoma greičiau. Taip padarė dėl pačio V. G. nesąžiningo elgesio. Teigė, kad Vilniaus miesto Savivaldybės administracijoje neturi pažįstamų asmenų, kurie kaip nors galėtų įtakoti ar pakeisti infrastruktūros plėtros mokesčio dydį Taip pat iš V. G. prašomų pinigų niekam nesiruošė duoti. Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos atsiųstame infrastruktūros plėtros mokesčio apskaičiavimo akte pasirašiusio asmens A. N. nepažįsta. V. G. išvykus, jam skambino kelis kartus telefonu. Paskambinęs telefonu darė jam spaudimą, kad greičiau sumokėtu prašomus pinigus. Telefoninio pokalbio metu gavęs iš V. G. patvirtinimą, kad sutinka sumokėti pinigus, pasakė, kad pradeda derinti jo klausimą su atsakingais Savivaldybės asmenimis. Po šio pokalbio buvo dar vienas telefoninis pokalbis, kurio metu V. G. pasakė, kad yra išvykęs į laidotuves ir susisieks vėliau, tačiau jam nepavyko su juo susisiekti. V. G. pradėjo vengti pokalbių, nekėlė telefono ragelio. 2021-12-17 iš kito telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino V. G., kad pasiteirauti, kada bus ir ar bus pinigai. Pokalbio metu suprato, kad V. G. yra žinoma tikroji infrastruktūros plėtros mokesčio suma. Pokalbis baigėsi niekuo. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, (tomas 2, b. l. 17-20).

Nukentėjusysis V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas parodė, kad maždaug 2021 m. kovo mėnesį nupirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė statyti vieno buto gyvenamąjį namą su paslaugų paskirties patalpomis. Po minėto žemės sklypo pirkimo, maždaug 2021 m. kovo mėnesį (tikslios datos neprisimenu) su sutuoktine R. G. ir dukra A. F. nuvažiavo į UAB "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), pas minėtos įmonės vadovą ir architektą D. M.. D. pažįsta apie 4 metus, kadangi esu statybų įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovas, ne kartą buvo bendradarbiavę. Maždaug prieš 4 metus, D. M. jam buvo parengęs namo projektą, tuo metu viskas įvyko sklandžiai, nebuvo jokių problemų, todėl nusprendė kreiptis į jį dar kartą. Minėto vizito metu (2021 m., kovo mėnesį) su architektu D. M. aptarė namo viziją, t. y. paaiškino, koks turėtų būti namo išplanavimas. Po šio vizito, maždaug po mėnesio iš architekto D. M. el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo preliminarų namo projektą, kuris jam netiko, apie ką jis informavome architektą. Architektas D. M. sutiko projektą pakoreguoti, atsižvelgdamas į jo poreikius. Po to, 2021 m. balandį (tikslios datos neatsimenu) su architektu D. M., darbo vietoje, esančioje pas jį (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį dėl vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), su paslaugų paskirties patalpomis statybos projekto rengimo (toliau - Statybos projektas). Po to, 2021 m. balandžio - gegužės mėnesį architektui D. M. suteikė rašytinį įgaliojimą, t. y. suteikė teisę atstovauti visose valstybės įstaigose, tvarkant su statybos projektu susijusius dokumentus. 2021 m. rugsėjo 5 d. architektas D. M. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė galutinį namo projektą, kurį jis su sutuoktine R. G. patvirtino. 2021 m. gruodžio 1 d., į el. paštą (duomenys neskelbtini) architektas D. M., atsiuntė nuorodas apie nekilnojamo turto infrastruktūros mokestį, paminėdamas, kad reikia pasiskaityti, kaip toks mokestis yra skaičiuojamas, ir paminėjo, kad planuojamoje namą statyti teritorijoje mokestis bus labai didelis. Po minėto el. laiško gavimo, jis iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino architektui D. M.. Minėto pokalbio metu D. M. jam paminėjo, kad jo manymu infrastruktūros mokestis gali siekti apie 12000,00 eurų. D. M. paminėjo, kad jis parašys prašymą Vilniaus miesto Savivaldybės administracijai, kad pastaroji apskaičiuotų minėtą mokestį ir informuos apie tikslų apskaičiuotą infrastruktūros mokestį. 2021-12-09 09:21 val. į savo mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) programėlę gavo žinutę: "Gavom infrastruktūros paskaičiavimus" ir pridėjo kompiuterio ekrano nuotrauką, iš kurios buvo matyti dokumentas "Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktas", kuriame nurodyta, kad įmokos suma yra 8251,00 euras. Gavęs minėtą žinutę ir susipažinęs su pridėtu dokumentu, jis paskambino D. M.. Pradėjus kalbėti apie apskaičiuotą infrastruktūros mokesčio dydį, t. y. 8251,00 eurą, D. M. atsakė, kad tai ne telefoninis pokalbis ir, kad dėl minėto klausimo apie apskaičiuotą infrastruktūros mokestį turėtų atvažiuoti pas D. M. į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Po minėto telefoninio pokalbio, apie 10.00 val., nuvažiavo pas D. M. į jo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Kabinete buvome tik jis ir D. M.. D. M. paaiškino, kad mokestis yra toks didelis galimai dėl to, kad yra planuojamos statyti ir paslaugų paskirties patalpos bei dėl to, kad planuojamas statyti nekilnojamas objektas, kuris yra neprioritetinėje zonoje. D. M. pažymėjo, kad gali maždaug per pusę sumažinti paskaičiuotą 8251,00 euro infrastruktūros mokestį. D. M. pasakė kad reikia atnešti 2000,00 eurų. D. M. paaiškino, kad minėtus 2000,00 eurų jis, D. M., turės nunešti Savivaldybės darbuotojams, skaičiuojantiems infrastruktūros mokestį, o už tokį jo tarpininkavimą turėtų sumokėti jam, D. M., 100,00 eurų. Minėto pokalbio metu D. M. pasakė, kad minėtus 2000,00 eurų turėtų jam, D. M., atvežti tą pačią dieną. t. y. 2021-12-09. Minėto pokalbio metu, D. M. jam davė atspausdintą VMSA 2021-12-09 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" su metaduomenimis (3 lapai), kuriame nurodyta įmokos suma 8251,00 eurų.

V. G. grįžęs namo, vakare savo sutuoktinei R. G. papasakojo apie pokalbį su D. M., apie jo prašomą 2000,00 eurų sumą, kurią D. M. gali nunešti VMSA darbuotojams, skaičiuojantiems infrastruktūros mokestį, kurie galės pamažinti paskaičiuotą 8251,00 eurų sumą. Su sutuoktine R. G., apkalbėjus visą situaciją, nusprendė, sekančią dieną, t. y. 2021-12-10 iš pačio ryto nuvykti į VMSA ir gauti priimtą sprendimą dėl infrastruktūros mokesčio planuojamam objektui, adresu (duomenys neskelbtini). 2021-12-10 08:15 val. jis su sutuoktine, R. G. atvyko į Vilniaus miesto savivaldybę. Juos priėmusios darbuotojos paprašė, kad sistemos ištrauktų ir pateiktų VMSA 2021-12-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" kopiją. Juos priėmusi darbuotoja iš sistemos atspausdino ir pateikė VMSA 2021-12-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" kopiją su metaduomenimis. Palyginus D. M. 2021-12-09 pateiktą VMSA 2021-12-09 rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" kopiją su metaduomenimis su VMSA 2021-12-10 atspausdintu 2021-12-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" su metaduomenimis ir pamatė, kad VMSA atspausdintame rašte infrastruktūros įmokos suma nurodyta 2475,30 eurų. Pamačius minėtą 2475,30 eurų sumą, t. y. kitokią nei D. M. jam pateiktame VMSA rašte (kuriame nurodyta 8251,00 eurų), nusprendė paskambinti VMSA 2021-12-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" nurodytai jo rengėjai I. T.. VMSA darbuotoja I. T., patikrinusi sistemose apskaičiuotą infrastruktūros mokestį, telefonu informavo, kad VMSA apskaičiuota infrastruktūros mokesčio suma nekilnojamam objektui (duomenys neskelbtini), yra 2475,30 eurų. Taip pat I. T. minėto pokalbio metu paminėjo, kad, atsižvelgdama į UAB "(duomenys neskelbtini)" prašymą paskaičiuoti infrastruktūros mokestį nekilnojamam objektui (duomenys neskelbtini), VMSA 2021-12-09 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" su apskaičiuota 2475,30 eurų suma el. paštu išsiuntė UAB "(duomenys neskelbtini)". Sužinojęs faktą, kad faktiškai VMSA apskaičiuota infrastruktūros mokesčio suma yra 2475,30 eurų, o ne 8251,00 eurų, suprato, kad D. M., galimai siekdamas neteisėtai pasipelnyti, pateikė VMSA 2021-12-09 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" su metaduomenimis, kuriame infrastruktūros mokesčio suma nurodyta 8251,00 eurų ir, pasinaudodamas minėtu dokumentu, neteisėtai reikalavo 2000,00 eurų, kuriuos neva jis, D. M., perduos Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos darbuotojams, skaičiuojantiems infrastruktūros mokestį, kad jie sumažintų infrastruktūros mokestį apytiksliai iki 2500.00 eurų, taip pat reikalavo 100,00 eurų už jo, D. M., veiksmus, D. M. siekiant paveikti VMSA darbuotojus. Po šio įvykio su D. kalbėjo vieną kartą, jis skambino iš nepažįstamo numerio. 2021-12-17 8.16 val. gavo sms: "Labas, ką tu darai V., bus šakės", 15.53 val. gavo sms žinutę "tu juokauji??? mane dar kaltini tokiais dalykais??? tu gal nori savivaldybės atsiųstą elektroniniais parašais pasirašytą dokumentą pamatyti? neatspausdintą, o elektroninį dokumentą." Jis D. neskambino, neatrašė į jo sms žinutes, (tomas 1, b.l. 20-31, 44-48).

2021-12-22 dienos daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad V. G. mobilaus ryšio telefone, programėle (duomenys neskelbtini) 2021-12-09, 9.21 val. gautos dvi žinutės iš asmens - " (duomenys neskelbtini) ", (tomas 1, b. l. 61-67).

2021-12-29 dienos kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu pas D. M., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung A72, IMEI 1 (duomenys neskelbtini). Iš pastarojo prisijungus prie el.pašto paskyros (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2021-12-09 08.35 val. iš el.pašto (duomenys neskelbtini). gautas laiškas ir du failai, "Lydraštis ir aktas (duomenys neskelbtini)" ir "Elektroninio dokumento nuorašas.pdf", pdf formato. VMSA 2021-12-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" su apskaičiuota 2475,30 eurų suma.

D. M. atidarytoje nuotraukų galerijoje, yra nufotografuotas dokumentas, nuotrauka sukurta 2021-12-09 09.21 val. pavadinimas" (duomenys neskelbtini) " , VMSA 2021-12-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) "Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (duomenys neskelbtini)" su apskaičiuota 8251,00 eurų suma, (tomas 1, b.l. 83-101).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis yra formali tiek aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis), tiek pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) gali būti padaromos alternatyviomis veikomis. Aktyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis) reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veikų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadėjimu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu už siekiamą tam tikro asmens poveikį atitinkamai institucijai, įstaigai ar organizacijai, valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-976/2018). Pasyvi prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) reiškiasi alternatyviomis veikomis: pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį arba reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį, arba priėmimu kyšio už pažadą paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko (poveikiu prekiaujančio asmens) pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016). Taigi tiek aktyvios, tiek pasyvios prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti, kad padaryta bent viena iš alternatyvių veikų. Taip pat aktyvios prekybos poveikiu atveju būtina nustatyti, kad kyšis siejamas su norimu poveikiu BK 226 straipsnyje nurodytiems asmenims, o pasyvios prekybos poveikiu atveju – pažadu paveikti šiuos asmenis.

Teismo vertinimu D. M. kaltė padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nagrinėjamu atveju D. M. inkriminuojama veika iš objektyviosios pusės pasireiškė tuo, kad jis savo naudai tiesiogiai provokavo ir reikalavo duoti 2100 eurų kyšį iš V. G., žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino. D. M. kaltę taip pat patvirtino ir nukentėjusiojo V. G. parodymai, kurio teigimu, jis kreipėsi su prašymu į kaltinamąjį dėl pagalbos suteikimo svarstant klausimą dėl gyvenamojo namo projektinių dokumentų paruošimą bei jų teikimą Vilniaus miesto savivaldybei. Pasak V. G., kaltinamasis provokavo ir pareikalavo duoti 2100,00 eurų kyšį, žadėdamas V. G., jog pasinaudodamas savo pažintimis bei turima tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent: kad 2000,00 eurų jis, duos Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos darbuotojams, skaičiuojantiems infrastruktūros mokestį, kad šie už vieno buto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskaičiuotą infrastruktūros plėtros įmokos sumą - 8251,00 eurų, sumažintų dvigubai, o už tarpininkavimą duodant kyšį, sau pasiliks 100,00 eurų atlygį.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. G. parodymai, mobilaus ryšio telefone esančiais duomenimis dėl gautų SMS žinučių iš asmens – „(duomenys neskelbtini)“, kratos protokolo duomenimis bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis D. M. pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai provokavo ir reikalavo duoti 2100 eurų kyšį iš V. G., žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kaltinamasis siekė ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, D. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašė esant galimybei baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Už BK 226 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę D. M. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, anksčiau nebuvo teistas, dirbantis, vedęs, baustas administracinė tvarka Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, 450 MGL dydžio bauda, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 9 mėnesius (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės paskirtos nebuvo. Laikinai sulaikytas taip pat nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 450 MGL (22 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti D. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti D. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.