Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-08 · Administracinė byla Nr. eI-2928-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
eI-2928-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00883-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
H. H. H. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2928-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00883-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas H. H. H. A. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-7), kurį patikslino (III t., b. l. 10-17), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-224(00117) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irako Respublikos piliečiui H. H. H. A.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą nagrinėti iš naujo klausimą dėl pareiškėjo H. H. H. A. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas netinkamai motyvuotas, priimtas klaidingai įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Skundžiamame Sprendime atsakovas tvirtina, kad pateikta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 19/08/2016 neatitinka realybės, nes pareiškėjo sutarties pasirašymo dieną nebuvo Lietuvoje ir nėra duomenų, kad pareiškėjas sumokėjo už akcijas. Pareiškėjas teigia, kad akcijų pasirašymo sutartį Nr. 19/08/2016 pasirašė fiziškai būdamas Dubajuje ir per atstovą pasirašytą sutartį perdavė Lietuvoje veikiantiems at­stovams. Atsakovui dėl sutarties pasirašymo aplinkybių kilus neaiškumų, atsakovas privalėjo paklausti pareiškėjo asmeniškai atliktos apklausos metu arba sužinoti iš jo vardu veikiančių atstovų, tačiau to padaryta nebuvo, su pareiškėju ir jo atstovais buvo bendrauta nepagarbiai ir že­minančiai. Atsakovui buvo pateikta VĮ Registrų centro pažyma, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pasirašymo sutartimi išleistos naujos bendrovės akcijos (akcijų skaičius pasidėjo nuo 200 vnt. iki 660 vnt.) ir padidėjęs įstatinis kapitalas yra įregistruoti. Atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių viešame registre įregistruotus duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, kad akcijų įsigijimas ar įstatinio kapitalo padidėjimas yra fiktyvūs. Sprendime atsakovas pažymėjo, kad pagal 2016 m. vasario 22 d. paslaugų teikimo su­tartį UAB „JP Turtas“ suteikia įrengtą darbo vietą UAB „We Education“, o Departame­ntui UAB „JP Turtas“ žinoma kaip fiktyvi įmonė. Atsakovas nepagrįstai abejoja UAB „JP Turtas“ vykdomos veiklos realumu neat­likęs patikrinimo vietoje. Atsakovo ir pirmosios instanci­jos teismo sprendimai, kuriose abejojama UAB „JP Turtas“ vykdomos veiklos realumu, yra apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundas dar nėra išnagrinėtas ir šis klausimas nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsako­vo abejonės veiklos realumu iš esmės grindžiamos tik ta aplinkybe, kad sutartis dėl darbo vietos nuomos nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nors jokie teisės aktai nenumato privalomo tokios sutarties registravimo. Aplinkybės dėl nuomos sutarties įregistravimo ar neįregistravimo Ne­kilnojamojo turto registre nedaro jokios įtakos įmonės vykdomai veiklai, nepatvirtina įmo­nės realios veiklos vykdymo ar nevykdymo fakto ar vietos. Nagrinėjant bylas dėl skundžiamame Sprendime minimų užsieniečių (dėl S. M. H. A. ir dėl A. Y. M. A.-N.) teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, esantys UAB „JP Turtas“ darbuotojai, patvirtino, kad jie realiai dirba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būna šiose patalpose, ten yra įrengtos jų darbo vietos, jiems yra mokami atlyginimai. Sprendime remiamasi netikrintomis ir nenustatinėtomis aplinkybėmis ir teigiama, kad pareiškėjas pateikė netei­singus duomenis, nors patikrinimo dėl įmonės veiklos vykdymo vietoje nebuvo. Skundžia­mas Sprendimas motyvuojamas nepagrįstais ir neįrodytais įtarimais bei neigia­mu nusistatymu pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, jo apklausa atlikta netinkamai. Atsakovas leido pareiškėjui naudotis įmonės dokumentais atsa­kant į klausimus, tačiau Sprendime tai pateikiama kaip pareiškėją neigiamai apibūdinančios aplinkybės. Pareiškėjui kilę sunkumai svetima kalba atsakinėti į neaiškius ir nesusijusius su įmonės veikla klausimus nepatvirtina jo nekompetencijos įmonės veikloje. Pareiškėjas turi teisę vykdyti veiklą Lietuvoje pasisamdęs padėjėjų ir vertėjų. Sprendime nepagrįstai tvirtinama, kad pareiškėjas teikė didelės apimties perteklinius do­kumentus ir taip siekė daryti spaudimą, nes atsakovas neprašė raštu pateikti konkrečius dokumentus, o nuolat akcentavo pareiškėjo pareigą įrodyti savo nurodomas aplinkybes visais turimais dokume­ntais. Pareiškėjo nuomone, su juo nebuvo bendradarbiauta, buvo sąmoningai stengiamasi procedūras organizuoti taip, kad būtų galima neigiamai charakterizuoti pareiškėją ir atsisakyti iš­duoti leidimą laikinai gyventi formaliai teisėtu pagrindu, ignoruojant pareiškėjui naudingas aplinky­bes. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jam yra išduota 2 metus galiojanti Vokietijos viza, patvirtina, kad nelegalios grėsmės iš pareiškėjo nėra, kadangi su tokia viza jis bet kokiu atveju ilgam laikotarpiui gali atvykti į Europos Sąjungą teisėtu pagrindu, o leidimas laikinai gyventi jam yra būtinas teisėtos veiklos plėtojimui. Sprendimas turėtų būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas klausimą dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepimais į skundą ir patikslintą skundą (II t., b. l. 1-6, II t., b. l. 28-34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiimta teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir yra UAB „We Education“ dalyvis ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių UAB „We Education“ akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba) ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, Įstatymo 26 straipsnyje išdėstytos leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir keitimo sąlygos, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi bei papildomai pateiktus dokumentus, pareiškėjo apklausos dėl jo teisėtos veiklos rezultatus ir apibendrinęs kitą turimą informaciją bei vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2017 m. kovo 3 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymi, kad pagal UAB „We education“ ir pareiškėjo pasirašytos 2016 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pasirašymo sutarties 3.1 punktą, visą sumą, t. y. 14 tūkst. eurų pareiškėjas sumoka per 14 kalendorinių dienų nuo akcijų pasirašymo dienos grynais pinigais arba pavedimu per banką į įmonės banko sąskaitą, tačiau UAB „We education“ banko sąskaitos išraše nėra jokių duomenų apie šios sutarties sąlygos įvykdymą. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo nurodytą sumą grynais pinigais. Nors pareiškėjas nurodo, kad aplinkybės apie tai, kad jis atsiskaitė už nupirktas įmonės akcijas, atsispindėjo UAB „We education“ balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje, tačiau detaliai nepagrindė, kurios nurodytų dokumentų eilutės turėtų liudyti apie pareiškėjo realų atsiskaitymą už įmonės akcijas. Todėl Departamentas pagrįstai vadovavosi minėta akcijų pirkimo sutartimi bei UAB „We education“ banko sąskaitos išrašu bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos). Atsakovas teigia, kad Juridinių asmenų registre registruojant įstatinio kapitalo padidėjimą ar naujai išleistas akcijas neprivalo būti pateikti dokumentai, patvirtinantys akcijų apmokėjimą, duomenys apie akcijų apmokėjimą nėra šio registro objektas. Pareiškėjas apmokėjimo už įgytas akcijas liudijančių dokumentų teismui nepateikė, nors tokią galimybę turėjo, nesutikimą su atsakovo išvadomis grindžia ne dokumentais, o teisės aktų nuostatomis, kurios priimto skundžiamo Sprendimo išvadų nepaneigia. Departamentui UAB „JP Turtas“ jau žinoma kaip fiktyvi įmonė (šios bendrovės dalyviams buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi). UAB „JP Turtas“ direktore nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. buvo L. R., kuri buvo ir UAB „We Education“ direktore tuo metu, kai H. H. H. A. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus (nuo 2016 m. lapkričio 26 d. UAB „We Education“ direktoriumi yra pats H. H. H. A.). Patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamos arba subnuomojamos užsieniečių vadovaujamoms įmonėms. Pagal 2016 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartį, minėtas patalpas UAB „Vilnius Podium“ išnuomojo UAB „JP Turtas“, o pagal 2016 m. vasario 22 d. paslaugų teikimo sutartį, šias patalpas UAB „JP Turtas“ išnuomojo UAB „We Education“. Tačiau 2016 m. gruodžio 9 d. Departamentui buvo pateikta 2016 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią minėtas patalpas UAB „We Education“ išnuomojo ne UAB „JP Turtas“, o UAB „Vilnius Podium“ (UAB „Vilnius podium“ direktorius yra UAB „We education“ akcininkas). Todėl galima konstatuoti, kad patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vienu metu buvo nuomojamos kelioms įmonėms, tokiu būdu siekiant įrodyti, kad įmonės, kurios dalyviai yra užsieniečiai, turi reikiamas patalpas, kuriose tariamai vykdo veiklą. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta 2016 m. vasario 22 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. WE20160222, sudaryta tarp UAB „Vilnius Podium“, atstovaujamos direktoriaus J. P. A. M., ir UAB „We Education“, atstovaujamos direktoriaus J. M.. UAB „Vilnius Podium“ dalyviai yra užsieniečiai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, o vėliau šie leidimai panaikinti. Kaip įrodymas, pagrindžiantis UAB „We Education“ gaunamas pajamas, buvo pateiktas AB SEB banko UAB „We Education“ sąskaitos išrašas. Nustatyta, kad 2016 m. vasario 8 d. fizinis asmuo J. A. M. atliko pinigų pervedimo operaciją, įnešdamas 750 Eur, o 2016 m. vasario 10 d. - 1 750 Eur į UAB „We Education“ banko sąskaitą. Juridinių asmenų registro duomenimis, J. A. M. nuo 2016 m. gruodžio 20 d. yra UAB „JP Turtas“ direktorius. 2016 m. gegužės 9 ir 10 dienomis iš UAB „We Education“ banko sąskaitos buvo pervedami pinigai į UAB „JP Turtas“ sąskaitą. Tai reiškia, kad buvo stengiamasi imituoti, kad vyksta minėtų bendrovių finansinės operacijos. Pinigų pervedimo iš vienos įmonės į kitą operacijose dalyvavo dar viena įmonė – UAB „Rojalis“ (šios bendrovės dalyviams, kurie yra užsieniečiai, buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi). Atsakovo nuomone, byloje aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017 padarytos išvados dėl UAB ,,JP Turtas“ ir šios įmonės sudarytų sandorių fiktyvumo. Pareiškėjo apklausa buvo individuali, buvo užduodami klausimai, susiję su konkrečiu atveju, siekiant išsiaiškinti duomenis, kurie gali turėti įtakos priimant sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas į klausimus atsakyti nesugebėjo net naudodamasis pasiruoštais UAB „We Education“ dokumentais, pildydamas apklausos lapą, pareiškėjas norėjo naudotis parengtais atsakymais į Departamento Imigracijos skyriaus klausimus, kurie buvo nurodyti apklausos lapuose, teiktuose kitiems užsieniečiams. Departamentas suteikė galimybę pareiškėjui apklausos metu naudotis nepriklausomo vertėjo pagalba, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Rengiant įmonės akcininko apklausą, siekiama surinkti visapusišką informaciją apie akcininko žinias, jo veiklą įmonėje, suteikti jam teisę pateikti išsamius paaiškinimus ir, galiausiai, padaryti motyvuotą išvadą, ar akcininko tikrasis siekis yra vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar jis pateikė tikrovės atitinkančius duomenis, ar gali iškilti nelegalios migracijos grėsmė. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas jokių žinių apie UAB „We Education“ neturi, todėl Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimų užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje realumo. Užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo apklausos rezultatai vertintini kaip paviršutiniški, stokojantys konkretumo ir žinių, pareiškėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją – didesnė apklausos lape nurodytų klausimų dalis liko neatsakyti arba buvo bandyta atsakyti į juos, kad neliktų neatsakytų klausimų. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, o atsakomybę už pasekmes, kad pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus, turi prisiimti pareiškėjas. Atsakovas pažymi, kad nuo 2017 m. balandžio 18 d. UAB ,,We Education“ įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai atleisti iš darbo, įdarbintas tik pareiškėjas, todėl minėta įmonė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo apklausos rezultatai, leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis migracijos procedūromis, t. y. egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas, atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra UAB „We Education“ akcininkas ir vadovas, kad jam išduota Šengeno viza, savaime nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos. Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas arba patvirtinti pareiškėjo įmonės veiklos vykdymo realumą ir atitikimą Įstatymo 45 straipsnio reikalavimams, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metui atsakovo atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Nurodė, kad visi įmonėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai yra atleisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi UAB ,,JP Turtas“ pripažinta realiai nevykdančia veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kyla ginčas dėl Departamento 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-224(00117) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irako Respublikos piliečiui H. H. H. A.“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas 2016 m. spalio 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 7-16). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,We Education“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, pateikė savo paso kopiją, UAB ,,We Education“ Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, UAB ,,We Education“ įstatus, 2016 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pasirašymo sutartį, 2016 m. rugsėjo 2 d. duomenis apie įmonės akcininkus, kur nurodyta, kad UAB ,,We Education“ įstatinis kapitalas yra 16 500 Eur, pareiškėjui iš 660 vnt įmonės akcijų priklauso 560 vnt., kurių vertė 14 000 Eur, darbo sutartis, sudarytas tarp UAB ,,We Education“ ir trijų Lietuvos Respublikos piliečių, dirbančių visą darbo dieną, darbuotojos K. C. raštą Migracijos valdybai, kuriame nurodyta, kad ji dirba įmonėje visą darbo laiką bei turi individualios veiklos pažymėjimą, pagal kurį dirba laisvu nuo darbo laiku, įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, banko sąskaitos išrašą, paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,JP Turtas“ dėl darbo vietos nuomos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2016 m. vasario 22 d. iki sutarties nutraukimo, 2016 m. vasario 22 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Vilnius Podium“, įmonės sudarytas tarpininkavimo sutartis, kasos pajamų orderius, sąskaitas faktūras, Irako prekybos banko pažymą apie tai, kad pareiškėjas neturi jokių finansinių ar teisinių įsipareigojimų, (II t., b. l. 17-145).

Nagrinėjant pareiškėjo prašymą jis buvo pakviestas 2017 m. vasario 23 d. atvykti į apklausą Departamente (II t., b. l. 146), apklausos metu užpildė apklausos lapą (II t., b. l. 147-155). Po pareiškėjo apklausos UAB ,,We Education“ pateikė Departamentui raštus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui iki 2017 m. kovo 2 d., kadangi pareiškėjui išduotos vizos galiojas baigiasi 2017 m. kovo 3 d., reiškė pastabas dėl pareiškėjo apklausos, pateikė UAB ,,We Education“ darbo sutartis, mokymosi sutartis (II t., b. l. 156-172).

Pareiškėjo pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 5 d. (II t., b. l. 270-271). Pareiškėjas per savo atstovus prašymo nagrinėjimo metu su 2016 m. gruodžio 7 d., 2017 m. sausio 4 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. kovo 1 d. prašymais Departamentui teikė įvairius papildomus dokumentus: darbo sutartis, paslaugų sutartis, kasos pajamų orderius, sąskaitas faktūras ir kt. (II t., b. l. 158-269, 272-289, 292-328).

Departamentas 2017 m. kovo 3 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių dokumentų, kad jis į UAB ,,We Education“ nuosavą kapitalą yra investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur, kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktos ūkinės komercinės paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos su fiktyviomis įmonėmis, kurių dalyviams buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi arba tokie leidimai buvo panaikinti, pateiktas įmonės banko sąskaitos išrašas buvo tik imitacija vykdomų finansinių operacijų su kitomis įmonėmis, kurių dalyviai siekė gauti leidimus laikinai gyventi, užsieniečio atsakymai į apklausos lapo nurodytus klausimus neparodė koreliacijos tarp jo turimos kompetencijos ir žinių, kuriomis turėtų būti grindžiama UAB ,,We Education“ veikla, todėl pripažino, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Surinktų duomenų visumos pagrindu Departamentui kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB ,,We Education“ veiklos, todėl Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi (II t., b. l. 186-190).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Sisteminis aptartų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad įsigijo 560 vnt. 14 000 Eur vertės UAB ,,We Education“ akcijų, pateikė 2016 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pasirašymo sutartį. Nors pareiškėjas teigia, kad jo akcijų įsigijimą įrodo Juridinių asmenų registro duomenys apie įregistruotą UAB ,,We Education“ įstatinio kapitalo padidinimą, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad būtent pareiškėjas apmokėjo už šių akcijų įsigijimą ir įmonės įstatinio kapitalo padidinimą. Iš byloje esančio UAB ,,We Education“ sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 25 d. (II t., b. l. 99-109) matyti, kad į įmonės sąskaitą pareiškėjas neįmokėjo jokių lėšų. Pareiškėjas nepagrindė, kad jis realiai į UAB „We education“ investavo ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų, šias aplinkybes įrodančių dokumentų nepateikė ir teismui. Todėl šiuo aspektu Departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą ir nustatė, kad teikiant prašymą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Pareiškėjas su prašymu pateikė įvairias sutartis, sudarytas su UAB ,,JP Turtas“ dėl paslaugų suteikimo, tarp jų – dėl darbo vietos nuomos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki sutarties nutraukimo (II t., b. l. 46), tačiau iš kitos byloje esančios sutarties matyti, kad UAB ,,JP Turtas“ tose pačiose patalpose įrengtą darbo vietą panašiam laikotarpiui išnuomojo UAB ,,Vilnius Podium“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo (II t., b. l. 174)). Todėl Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos vykdymo vietos ir buveinės.

Nors pareiškėjas Departamentui pateikė daug įvairaus pobūdžio sutarčių su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl užsienio kalbų mokymo, vertimo ir kt. paslaugų teikimo, pateikė kasos pajamų orderius, sąskaitas faktūras, tačiau šie duomenys nepatvirtina realios įmonės veiklos vykdymo fakto. Pavyzdžiui, UAB ,,We Education“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 25 d. (II t., b. l. 99-109) patvirtina, kad UAB ,,We Education“ minėtu laikotarpiu iš UAB ,,JP Turtas“ gavo 1 070 Eur, o šiai įmonei išmokėjo 2 823,53 Eur. Iš minėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad nemažos lėšos buvo gaunamos iš kito fizinio asmens – S. M. H. H. (10 000,62 Eur), lėšos buvo išmokamos UAB ,,We Education“ akcininkui J. A. M., kuris, Departamento duomenimis, nuo 2016 m. gruodžio 20 d. buvo UAB ,,JP Turtas“ direktoriumi. Pažymėtina, kad LVAT įsiteisėjusia 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017 konstatavo, kad UAB ,,JP Turtas“ komercinės veiklos partneriais iš esmės yra ūkio subjektai, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti ar turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (UAB ,,We Education“, UAB ,,Rojalis“, UAB ,,Vilnius Podium“), vadove ar darbuotoja jose yra L. R., kuri taip pat yra UAB ,,JP Turtas“ direktore. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, LVAT teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB ,,JP Turtas“ realios ūkinės veiklos nevykdė. Todėl Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pateiktos ūkinės komercinės paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos su fiktyviomis įmonėmis, kurių dalyviams buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi arba tokie leidimai buvo panaikinti, pateiktas įmonės banko sąskaitos išrašas buvo tik vykdomų finansinių operacijų su kitomis įmonėmis, kurių dalyviai siekė gauti leidimus laikinai gyventi, imitacija. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad UAB ,,We Education“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, t. y. ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje.

Pagal Aprašo 84.2 punktą Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdami nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento arba migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą. <...> Užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Remiantis minėtomis Aprašo nuostatomis, teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. A-3281-822/2015), užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę.

Kaip minėta, pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB ,,We Education“ akcininkas, Departamentui buvo pateikta su pareiškėju sudaryta darbo sutartis dėl jo įdarbinimo UAB ,,We Education“ direktoriumi. Juridinių asmenų registro duomenys (II t., b. l. 322) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 11 d. išrinktas direktoriumi, jis pasirašinėjo įmonės vardu surašomas paslaugų teikimo sutartis su klientais, sudarinėjo darbo sutartis su naujai priimamais darbuotojais (pvz., II t., b. l. 315-320). Tuo tarpu 2017 m. vasario 23 d. apklausos lape (II t., b. l. 147-155) pareiškėjas savarankiškai negalėjo atsakyti į daugelį su įmonės veikla susijusių klausimų net naudodamasis suteikta galimybe pasinaudoti į apklausą atsineštais dokumentais. Nors pareiškėjas teigia, kad tinkamai užpildyti apklausos lapo negalėjo dėl jam nesuprantamų lietuvių ir anglų kalbų, iš Departamento Imigracijos skyriaus vyriausiojo specialisto R. T. 2016 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo (II t., b. l. 173) matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti vertėjo į jam suprantamą kalbą paslaugomis, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo, pareiškė norą apklausos lapą pildyti pats, apklausos metu norėjo naudotis Departamento Imigracijos skyriaus senų apklausų šablonais, vėliau tiesiog nurašė duomenis iš atsineštų darbo sutarčių. Taigi, teismas vertina, kad pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir apklausos metu pateikti duomenys yra prieštaringi, jis nėra įsitraukęs į įmonės veiklą ir valdymą. Tai, kad priimant Sprendimą buvo atlikta pareiškėjo apklausa, leidžia daryti išvadą, kad buvo siekiama nustatyti objektyvias aplinkybes, patikrinti informaciją, tiesiogiai susijusią su pareiškėju bei būtiną pagrįstam ir objektyviam sprendimo, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, priėmimui.

Dėl nurodytų duomenų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Sprendimu teisingai nustatė, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka jo deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės. Todėl Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas neužsiėmė ir neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio dalyvauti UAB ,,We Education“ veikloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipėsi pirmą kartą, neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Be to, iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo (II t., b. l. 182-184) matyti, kad UAB ,,We Education“ įstatinis kapitalas 2016 m. gruodžio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo padidintas dar kartą – iki 43 000 Eur, akcijų skaičius padidintas nuo 660 vnt. iki 1 720 vnt., iš pateiktų 2016 m. gruodžio 14 d. duomenų apie akcininkus matyti, kad pareiškėjui priklauso 560 vnt. įmonės akcijų, o kitiems dviem akcininkams – po 580 vnt. (II t., b. l. 312). Byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad UAB ,,We Education“ nuo 2017 m. balandžio 19 d. dirba vienintelis darbuotojas – pats pareiškėjas (III t., b. l. 36). Pripažintina, kad pareiškėjas UAB ,,We Education“ akcininku tapo formaliai, Departamentui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi. Nors, pareiškėjo teigimu, faktas, kad jis gavo 2 metus galiojančią Vokietijos vizą ir gali teisėtu pagrindu atvykti į Europos Sąjungą, paneigia nelegalios migracijos grėsmę, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Departamentas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės.

Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjas realiai neinvestavo ne mažiau kaip 14 000 eurų į UAB ,,We Education“, dalyvavimo kurioje pagrindu teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, jis neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Nustatyta, kad UAB ,,We Education“ pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, todėl taip pat neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo H. H. H. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasEgidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-Markovienė