Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji (deklaruota) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F. 2022 m. birželio 4 d. apie 22 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Akcotest 6810 nustatytas 1,07 promilių girtumas) tyčia viena ranka suėmė už plaukų, o kta suėmęs už kaklo ties smakru parvertė ant žemės bei spaudė kaklą sutuoktinei D. F. ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. F. paaiškino, kad birželio 4 d. namuose buvo neblaivus, konfliktas kilo dėl telefono, jau ir anksčiau sutuoktinė D. F. buvo paėmusi jo telefoną, jis nesuėmė jos už plaukų, tik pastūmė už krūtinės srities (parodė ranka žemiau kaklo), o kita ranka prilaikydamas paguldė ant žemės, nespaudė, tai truko pora sekundžių, paleido. Skausmo sutuoktinei nesukėlė, ji tik išsigando, dukra negalėjo matyti. Kai atsistojo D. F. liepė dukrai paskambinti į policiją. Moralinės žalos nukentėjusiajai nepadarė. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Atsiprašė sutuoktinės, bet ji nedovanojo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą jos sutoktinis V. F. buvo neblaivus, reikalavo atiduoti telefoną, šūkavo, varotjo necenzūrinius žodžius, triukšmą girdėjo nepilnametė duktė, ji (D. F.) stengėsi išvengti konflikto, virtuvėje plovė indus, V. F. priėjo prie jos, viena ranka sugriebė už plaukų, kita – už kaklo, maždaug ties smakru (nukentėjusioji parodė), ir čia pat parvertė ant grindų, jis jos nesmaugė, bet laikė prispaudęs, tai truko 30 – 40 sekundžių, tada paleido, dukra viską matė per duris, šaukė, kad jis palestų mamą, dukra padarė garso įrašą ir paskambino policijai, gali taip būti, kad ji (D. F.) liepė dukrai skambinti, nors tai buvo tik vienas nuvertimas, bet jis buvo smūgiu, jai (D. F.) skaudėjo, jautė, kad pakilo spaudimas, tikrai galėjo būti priešinfarktinė būklė, ant rankos buvo atsiradusios mėlynės, dabar ji (D. F.) kreipėsi į medikus, pas psichologą ir psichiatrą, nėra taip paprasta, eilės, jai išrašyti medikamentai, kaltinamasis dabar gyvena pas savo tėvus, prašo skirti jam ribojimą ilgesniam laikui, kad spėtų atsigauti morališkai.

Teisme taip pat buvo ištirti rašytiniai įrodymai: pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 10 – 18); tyrėjo V. U. tarnybinis pranešimas (b. l. 19 – 21); D. F. papildomos apklausos protokolas (b. l. 45 – 48); objekto (garso įrašo) apžiūros protokolas (b. l. 49 – 50); alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas (b. l. 85); įtariamojo V. F. apklausos protokolas (b. l. 62 – 64).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoj atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. V. F. ir D. F. yra sutuoktiniai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog V. F. 2022 m. birželio 4 d. apie 22 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia viena ranka suėmęs už plaukų, o kita suėmęs už kaklo ties smakru parvertė ant žemės bei spaudė kaklą sutuoktinei D. F., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. V. F. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jie nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, nepripažįsta, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad V. F. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenines savybes (dirbantis, administracine tvarka nebaustas, teistas daugiau kaip prieš dešimt metų, testumas išnykęs), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybę, nukentėjusios poziciją, darytina išvada, kad bausmės skyrimo tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti neskiriant K. M. su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Todėl V. F. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 1 dalis), uždraudžiant šiuo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, už kurią yra teisiamas, V. F. yra smurtinio pobūdžio, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 72² straipsnis), o, atsižvelgiant į nukentėjusios D. F. paaiškinimus, V. F. nustatytinas draudimas tris mėnesius bendrauti su nukentėjusiąja, įpareigojimas nesilankyti jos gyvenamoje ir darbo vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai). Nors nukentėjusioji prašė skirti šį apribojimą ilgesniam laikui, teismas atsižvelgia į tai, kad V. F. dėl smurtinio ponūdžio nusikalstamos veikos teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, nukentėjusioji gyvena šeimos gyvenamoje vietoje, taip pat tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas dalyvautį elgesį keičiančioje programoje, kas turėtų padėti kaltinamajam suprasti savo elgesio ydingumą ir padaryti išvadas dėl savo elgesio artimoje aplinkoje, be to jis yra įpareigojamas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. F. kaltę pripažino iš dalies, teisiamajame posėdyje nurodė kitokias aplinkybes negu ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad fizinio skausmo nukentėjusiajai nesukėlė tik išgąstį, nors buvo abiem rankon suėmęs nukentėjusiąją, kurią parvertė ant grindų, laikė prispaudęs. Toks V. F. procesinis elgesys nesudaro sąlygų taikyti jo atžvilgiu bausmės dydį mažinančias įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, 66 straipsniu., BPK 140 straipsnio 9 dalimi, V. F. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 4 – 5 dienomis, 2 (dvi) laisvės atėmimo dienos prilygintinos 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji D. F. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo V. F..

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi atsižvelgiama į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai D. F. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kitas aplinkybes iš V. F. D. F. naudai priteistini 850 eurai neturtinei žalai atlyginti. Kaip nustatyta byloje, V. F. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, tyčia sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutiktina, kad dėl V. F. veiksmų D. F. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimus (anot nukentėjusiosios, ji iki šiol jaučia psichologinį stresą, įtampą, nesaugumą būnant namuose, yra įsitempusi, sudirgusi. Iš teismui pateikto medicininio dokumento matyti, kad iki patirto streso (užpuolimo) jautėsi gerai, šiuo metu jaučia nerimą, įkyrias mintis, paskirtas medikamentinis gydymas. Taip pat atsižvelgtina ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajai D. F. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 850,00 Eur, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek jos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios D. F. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

Kiti klausimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsižvelgiant į V. F. turtinę padėtį (dirbantis), jo procesinį elgesį, į tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjas jam buvo paskirtas privaloma tvarka, iš V. F. valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su suteiktos antrinės teisinės pagalbos teisme, 60,00 Eur (BPK 51 straipsnis, 106 straipsnis).

Iš V. F. D. F. naudai priteistini 855,00 Eur proceso išlaidoms, susijusioms su teisiniu atstovavimu, atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis).

Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

V. F., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio, 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nebendrauti su nukentėjusiąja D. F., nesilankyti jos gyvenamoje ir darbo vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 4 d. 22.40 val. iki 2022 m. birželio 5 d. 11.53 val., t. y. 2 (dvi) laikino sulaikymo paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), D. F. naudai 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neivykti, panaikinti.

Priteisti iš V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), D. F. naudai 855,00 (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) proceso išlaidoms, susijusioms su teisiniu atstovavimu, atlyginti.

Priteisti iš V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su suteikta antrine teisine pagalba teisme.

Priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kompaktinį diską, kuriame įrašytas garso įrašas, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.