Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2015 m. birželio 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 2 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. prie 28 namo, Vilniuje, būdamas girtas, apkeikė necenzūriniais žodžiais Vilniaus AVPK PR vyr. patrulį A. V., įžeidė jo garbę ir orumą, nevykdė jo ir Vilniaus apskr. VPK PR vyriausiojo patrulio R. A. teisėtų nurodymų prisistatyti, nesikeikti, nepažeidinėti viešosios tvarkos, priešinosi sulaikymui, mosikavo rankomis.

Tiek tyrimo metu (b.l. 2), tiek teismo posėdžio metu M. K. neprisipažino padaręs pažeidimus. Paaiškino, kad 2015-05-02 jis iš anksto šventė savo gimtadienį, po 24 val. grįžo namo ir nuvedė vaikus į namus. Grįžo atgal į mašiną, kurioje buvo jo žmona ir draugai, paimti daiktus, dovanas, gėles. Jam išėjus iš namo laiptinės, priėjo policijos pareigūnai, pasakydami pateikti savo dokumentus. Jis pareigūnams paaiškino, kad su savimi neturi dokumentų, jie randasi namuose, paaiškindamas, kad gyvena antrame aukšte, 7 bute ir paprašė pareigūnų parodyti savo pažymėjimus, nes buvo tamsu ir policijos pareigūnų ženklelių jis nematė, o jis atneš savo dokumentą. Po šių išsakytų žodžių, jis iš karto buvo paguldytas ant žemės pradėjus smaugti, po ko buvo uždėti antrankiai, nepaaiškinus už ką jis yra sulaikomas ir neįspėjus, kad jo atžvilgiu bus naudojamos prievartos priemonės. Vėliau atvažiavo kitas policijos ekipažas. Jo žmona, matydama incidentą, policijos pareigūnams pasakė, kad ji turi žinoti kas vyksta su jos vyru, nes ji irgi dirba šioje struktūroje. Klausė „už ką vyrą paguldėt ant žemės ir uždėjot antrankius“. Policijos pareigūnai žmonai pasakė, kad įrodytų, jog ši dirba toje pačioje struktūroje, tik tuomet žmona ir parodė savo pažymėjimą, nes kito dokumento neturėjo, o jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Jam esant policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, klausė pareigūnų dėl ko yra sulaikytas, kas atsitiko ir ką jis yra padaręs, tik tuomet pareigūnai atsakė, kad kažkur buvo muštynės. Jis atsakė, jog su muštynėmis nėra susijęs, buvo kavinėje. Šiek tiek pavažiavus tarnybiniu automobiliu, policijos pareigūnai toliau jo į policijos komisariatą nenuvežė, sugrįžo atgal prie namo ir jį paleido. Tą pačią naktį jis nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė skundą, dėl šio įvykio. Po skundo tyrimo, netenkinus jo prašymo, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažeidimų nepripažįsta, pareigūnams nesipriešino ir jokių necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu iš jo pusės išsakytų nebuvo, pažymėdamas, jog esant jam kaltu, jis pats skundo dėl pareigūnų veiksmų nerašytų, o už savo veiksmus atsiprašytų. Skundą (pareiškimą) dėl pareigūnų veiksmų, esantį bylos 10 lape, jis rašė pats.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė bylą jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi M. K. veiksmuose nėra ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju, policijos pareigūnas R. A., paaiškino, kad 2015-05-02 patruliavimo metu jam su A. V. pagal gautą pranešimą teko vykti į (duomenys neskelbtini) g. dėl muštynių kieme. Atvykus nurodytu adresu prie namo laiptinės M. K. kažką grūdo į laiptinę, kadangi prie laiptinės buvo šurmulys, o jie turėjo nustatyti asmens tapatybę ir išsiaiškinti, ar dėl jo muštynės, porininkas A. V., išlipęs iš automobilio, pakvietė asmenį, tačiau jis priėjo prie automobilio „Volvo“. Tuomet A. V. prašė asmens prisistatyti, pateikti dokumentus, tačiau M. K. nepateikė dokumentų. Kokiais necenzūriniais žodžiais išsireiškė M. K. neprisimena. M. K. buvo tramdomas, nes jis priešinosi, tiksliai neprisimena aplinkybių. M. K. buvo neblaivus, jis buvo pargriautas ant žemės, pavartoti kovinių imtynių veiksmai, teko kviesti pagalbos, po ko atvyko kitas ekipažas. Priėjo M. K. sutuoktinė minėdama, kad yra kolegė, rodė tarnybinį pažymėjimą. Kadangi asmuo (M. K.) atsisakė pateikti dokumentus, neprisistatė, todėl jį reikėjo vežti į komisariatą asmenybei nustatyti. Jis M. K. paėmė už rankos, nes šis nesutiko eiti kartu, vedant M. K. pradėjo draskytis, priešinosi vedamas, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Ar vėliau pateikė M. K. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nepamena. Į policijos komisariatą M. K. nebuvo pristatytas, ne tuo metu buvo didelis chaosas, M. K. pasodinus į tarnybinį automobilį, šis atsiprašė, taip pat atsiprašė jo žmona, o kadangi ir vaikai buvo išbėgę į lauką, todėl M. K. ir nebuvo pristatytas į policijos komisariatą. Administracinio teisės pažeidimo protokolo jis nėrašė, šis protokolas buvo priimtas surašymui, kuomet buvo gautas 3 PK M. K. skundas ir pradėtas vidinis patikrinimas. Kuomet M. K. atsiprašė, jis asmeniškai nevertino, jog M. K. priešinosi, pretenzijų M. K. jis neturėjo.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju, policijos pareigūnas A. V. paaiškino, kad įvykio dieną, kartu su kolega R. A. pagal gautą pranešimą dėl muštynių atvyko adresu (duomenys neskelbtini) g. 28. Įvažiuojant į kiemą pamatė stovinčiame automobilyje sėdinčius 4-5 asmenis. M. K. pradėjo bėgti link namo laiptinės. Todėl greitai privažiavus prie asmens paprašė M. K. sugrįžti. Vyriškis priėjo. Jie kaip pareigūnai prisistatė ir paprašė pateikti asmens dokumentus tikslu išsiaiškinti gauto pranešimo aplinkybes. Nepamena ar jie paaiškino dėl ko priėjo prie M. K., tačiau paprašius asmens dokumento iš kart pasakė, kad gautas pranešimas dėl muštynių. Pačių muštynių fakto nematė. Prie mašinoje sėdinčių keturių asmenų, nepriėjo, nes matė, kad vienas iš tų asmenų pradėjo bėgti ir tai sukėlė įtarimą, todėl priėjo prie M. K.. Kalbantis su M. K. šis pardėjo grubiai šnekėti, nevykdyti reikalavimų, tuomet asmuo buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Jam buvo paaiškinta, kad jei nevykdys pareigūnų teisėtų reikalavimų, jis bus sulaikytas. Asmuo atsisakė prisistatyti, pateikti dokumentus, atsisakė paaiškinti kas vyksta, kodėl bėgo. Priėjus žmonai buvo išsiaiškintos aplinkybės bei nustatytas asmuo, žmona pateikė savo ir M. K. dokumentus. M. K. elgėsi agresyviai, todėl buvo įsodintas į tarnybinį automobilį aplinkybių išsiaiškinimui, jis nebuvo vežamas į komisariatą. Kad muštynių nebuvo jie išsiaiškino priėjus M. K. žmonai. Kada buvo surašytas tarnybinis pranešimas nepamena, protokolo nerašė iš žmogiškumo po žmonos paaiškinimų. Nurodė, jog paprastai už padarytus pažeidimus administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašomas iš karto, todėl ir šiuo atveju protokolą jie turėjo surašyti tą pačią naktį. Į įvykio vietą pagalbai buvo atvažiavęs kitas policijos ekipažas. Nurodė, jog M. K. asmeniškai jo neįžeidė.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju S. P. paaiškino, kad įvykio metu kartu su M. K. šventė pastarojo gimtadienį kavinėje. Automobiliu, kurį jis (S. P.) vairavo, sugrįžo prie M. K. namų. Išlipęs iš automobilio M. K. nuvedė namo vaikus, nešė daiktus. Jis (S. P.), A. K. sėdėjo mašinoje, negarsiai klausėsi muzikos ir laukė sugrįžtančio M. K.. Atvyko policija. Todėl pamanė, kad policiją iškvietė kaimynai, kurie galimai prieis prie jų. Tačiau pareigūnai nuėjo už mašinos. Tuomet jie pamatė, kaip policijos pareigūnai „laužė“ M. K.. Išlipę iš automobilio pamatė, kaip du pareigūnai M. K. paguldė ant žemės. Vėliau atvyko kitas policijos ekipažas (vyras ir moteris), kurio pareigūnas (vyras) padėjo uždėti antrankius, tuomet jis sulaikymą pradėjo filmuoti telefonu. Jokio pokalbio su pareigūnais jis negirdėjo, M. K. jokių negražių žodžių pareigūnų atžvilgiu neminėjo, viskas vyko nedideliame atstume. A. K., eidama pasiaiškinti dėl ko sulaikomas jos vyras, tik paminėjo, jog yra kolegė, ji nerodė savo tarnybinio pažymėjimo, pareigūnai patys paprašė pateikti pažymėjimą. M. K. buvo vežamas tarnybiniu automobiliu, bet pavažiavus apie 10 metrų, jį pareigūnai paleido. Įvykį taip pat matė jo žmona A. P. ir kaimynas. Tą pačią naktį jie nuvyko į policijos komisariatą ir surašė skundą dėl pareigūnų veiksmų.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. S. paaiškino, jog yra M. K. kaimynas ir matė, kaip šis buvo sulaikytas. Įvykio metu jis vedžiojo šunį, pamatė atvažiuojančią policiją. Prieš tai jokio triukšmo kieme jis negirdėjo. Matė kaip atėjo M. K. ir policijos pareigūnai, kurie paprašė parodyti M. K. asmens dokumentą. Jis (A. S.) tuo metu buvo netoliese. M. K. pasakė, kad neturi su savimi dokumento ir dokumentą gali išnešti, nes netoli gyvena. Tuomet M. K. paprašė pareigūnų parodyti pažymėjimą. Einant toliau su šunimi jis išgirdo šauksmus, M. K. šaukė iš skausmo, tačiau necenzūrinių žodžių jis negirdėjo. Tuomet į lauką išbėgo šaukdami vaikai (10 ir 13 metų), kieme kilo triukšmas. Netrukus atvažiavo dar viena policijos mašina, po ko 3 pareigūnai M. K. įsodino į mašiną ir išvažiavo. Kada grįžo M. K. jis nematė. Ar kas iš kaimynų važiavo į policijos komisariatą jis nežino, taip pat jam nėra žinoma ir skundo surašymo aplinkybės.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, jog įvykio dieną grįžus po vyro M. K. gimtadienio švetimo į namų kiemą, vyras palydėjo vaikus į namus. Ji pasiliko mašinoje su broliene A. P. ir dar vienu giminaičiu, laukdami, kada sugrįš M. K. paimti gėles, dovanas. M. K. nespėjus išeiti iš namo laiptinės, atvyko policijos ekipažas, pamatė, kad M. K. yra paguldytas ant žemės, surakintas. Kiek jai vėliau tapo žinoma, muštynės vyko kitame namo kieme. M. K. buvo išgėręs tačiau adekvatus, nes kavinėje buvo kartu su savo vaikais. Atvykus policijos pareigūnams, šie prie jų nepriėjo ir neprisistatė. Prieš M. K. buvo panaudotos spec. priemonės nepaaiškinus kas atsitiko, dėl ko jis sulaikomas, tiesiog jis buvo paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai. Tuo metu buvo tyla, vyras nesipriešino. Kur vyras buvo vežamas ji nežino, tačiau po maždaug 10 min. jis sugrįžo. Sugrįžęs vyras jai paaiškino, kad pareigūnai prie parduotuvės bandė aiškintis ar jis dalyvavo muštynėse. M. K. niekas neatsiprašė, o patyrus šoką dėl tokio pareigūnų elgesio jie iš karto parašė skundą, norėdami atsirašymo iš pareigūnų.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. P. patvirtindama M. K., liudytojų A. K., A. S., S. P. parodymus, kuri kartu su paminėtais asmenimis buvo kartu, taip pat nurodė, jog M. K., nuvedęs vaikus į namus, turėjo grįžti atgal prie automobilio pasiimti daiktų. Laukdami jo automobilyje pastebėjo atvykstančius pareigūnus. Manė, jog pareigūnai prieis prie jų, nes nebuvo prisiparkavę. Tačiau pareigūnai priėjo prie einančio M. K.. Matydami tai, jie išlipo iš automobilio ir pamatė M. K. paguldytą ant žemės, už ką jis buvo paguldytas ant žemės ji jokio pareigūnų paaiškinimo negirdėjo. Vėliau M. K. buvo išvežtas policijos pareigūnų, tačiau po maždaug 15 min. sugrįžo. Ji negirdėjo, kad M. K. keiktųsi sulaikomas, jis buvo tik išgėręs, nesikeikė, nesvirduliavo, agresijos iš jo pusės jokios nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris pasipriešino policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Šiame įstatyme numatytas pasipriešinimas policijos pareigūnui – tai aktyvūs smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas, t.y. tyčiniai kaltininko veiksmai, kuriais jis nori sutrukdyti valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo subjektų veiklą (pagrindinis objektas), kėsindamasis į šių asmenų sveikatą ar profesinį orumą (papildomas objektas). Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. K. savo veiksmais siekė sutrukdyti policijos pareigūnų veiklą ar aktyviais smurtiniais veiksmais kėsinosi į jų sveikatą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. K. priešinosi sulaikymui, mosikavo rankomis. Šias aplinkybes M. K. neigė, nurodydamas, jog jam išeinat iš namo laiptinės ir pareigūnams paprašius pateikti dokumentus, o šiam papašius pareigūnų pateikti tarnybinius pažymėjimus, jis po šių išsakytų žodžių iš karto buvo paguldytas ant žemės pradėjus jį smaugti. Tokius M. K. paaiškinimus patvirtino teisme apklausti liudytojai A. K., A. S., S. P., A. P., kurie teigė, jog M. K. sulaikymo metu nebuvo agresyvus, o kuomet jis buvo paguldytas ant žemės šaukė iš skausmo. Akivaizdu, jog sulaikomas asmuo, kuris pargriaunamas ant žemės gali „mosikuotis rankomis“, tačiau toks pasyvus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmas negali būti kvalifikuojamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir savaime neleidžia manyti, kad M. K. tokiais pasyviais veiksmais siektų sutrukdyti valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo subjektų veiklą ar pasikėsinti į policijos pareigūnų sveikatą, todėl šie M. K. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, ir pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla M. K. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį gali būti traukiamas asmuo, kuris nevykdė teisėto šiame įstatyme nurodyto pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Asmens kaltė turi būti įrodyta, siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą, tačiau asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo – jis preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje M. K. yra inkriminuojamas tiek teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, tiek jų garbės ir orumo įžeidimas, tačiau bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatytas nei vienas šių pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. K. apkeikė necenzūriniais žodžiais Vilniaus AVPK PR vyr. patrulį A. V., įžeidė jo garbę ir orumą, nevykdė jo ir Vilniaus apskr. VPK PR vyriausiojo patrulio R. A. teisėtų nurodymų prisistatyti, nesikeikti, nepažeidinėti viešosios tvarkos.

Tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių nustatinėjimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, M. K. neigė kaltę ir tvirtino, jog policijos ekipažas privažiavo jam išeinant iš namų ir pareigūnai pareikalavo pateikti savo dokumentus, jis pareigūnams paaiškino, kad su savimi neturi asmens dokumentų, nes jie randasi namuose, paaiškindamas, kad gyvena antrame aukšte, 7 bute ir paprašė pareigūnų parodyti savo pažymėjimus, nes tuo metu buvo tamsu ir policijos pareigūnų ženklelių jis nematė, taip pat paaiškindamas pareigūnams, jog jis savo dokumentą pateiks jį atnešęs iš namų, tačiau po šių išsakytų žodžių, iš karto buvo paguldytas ant žemės pradėjus jį smaugti, po ko jam buvo uždėti antrankiai, nepaaiškinus už ką jis yra sulaikomas ir neįspėjus, kad jo atžvilgiu bus naudojamos prievartos priemonės, nuosekliai teigdamas, jog necenzūrinių žodžių jis policijos pareigūnų atžvilgiu nevartojo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. K., S. P., A. P., kurie buvo netoliese automobilyje ir laukė ateinančio M. K., patvirtino tokius M. K. paaiškinimus. Jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, juolab jog šių liudytojų parodymus patvirtino bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo – liudytojas A. S.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys patvirtina, jog tarp policijos pareigūnų ir M. K. kilo konfliktinė situacija, kuomet M. K., bandydamas išsiaiškinti tikrinimo priežastis pats pareikalavo iš pareigūnų pateikti jų tarnybinius pažymėjimus. Akivaizdu, jog dėl tokio abiejų ginčo šalių elgesio ir pasireiškė policijos pareigūnų nepasitenkinimas, tačiau asmens reikalavimas pateikti tarnybinus pažymėjimus bei tikslas sužinoti dėl ko asmuo sulaikomas, negali būti vertinamas policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu, o kaip seka iš M. K. parodymų duotų teisme, jo sulaikymo priežastis jam tapo žinoma tik kuomet jis buvo sulaikytas ir vežamas policijos tarnybiniu automobiliu, po ko, nepasitvirtinus policijos pareigūnų gautai informacijai dėl muštynių, M. K. buvo paleistas.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos PVĮ) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Lietuvos Respublikos PVĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Lietuvos Respublikos PVĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti, o jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnų reikalavimai pateikti asmens dokumentą turimos informacijos aplinkybių tyrimui, yra vertintini kaip teisėti ir tokiems policijos pareigūnų reikalavimams jiems nepavaldus asmuo turi paklūsti. Tačiau pažymėtina ir tai, jog Policijos patrulių veiklos instrukcijos 31 punkte, numatyta, kad policijos patrulis, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, pasakyti savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą, reikalavimą. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus virš aptartą reglamentavimą, rašytinę bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, teismas mano, jog policijos pareigūnų išsakytas reikalavimas pateikti dokumentus asmeniui neišaiškinus jam tikrinimo priežasties, nepateikus asmens prašymu tarnybinio pažymėjimo ir tokio asmens sulaikymas pargriaunant ant žemės bei uždedant antrankius, laikytinas nepagarbiu elgesiu. Taip elgdamiesi pareigūnai nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.13 punkto, kuriame numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikoje turi su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, reikalavimų, dėl ko, teismas mano, ir priklausė šios situacjos veiksmų seka.

Taip pat byloje esančiais duomenimis bei teisme apklaustų liudytojų - policijos pareigūnų R. A. ir A. V. parodymais, M. K. parodymais nustatyta, kad pareigūnams aiškinantis gautos infomacijos apie muštynes aplinkybes, sulaikius M. K., jų gauta informacija nepasitvirtino. Pareigūnai iš karto nefiksavo M. K. veiksmų ir paleido M. K., po ko šis tą pačią naktį (2015-05-02) dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi su pareiškimu į policijos įstaigą. Atlikus neigiamos informacijos patikrinimą buvo nuspręsta tarnybinio patikrinimo nepradėti, konstatavus, kad pareigūnai privalėjo fiksuoti teisės pažeidimo padarymo faktą, pranešti apie tai policijos įstaigai ir patį pažeidėją pristatyti į policijos įstaigą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos PVĮ 21 str. 1 d. 2 p. (b.l. 5-8). Toks sprendimas buvo priimtas 2015-06-05. Patikrinimo pagrindu, konstatavus, kad aplinkybė, jog pareigūnai nefiksavo M. K. pažeidimo, neeliminuoja paties galbūt padaryto pažeidimo fakto, todėl tik 2015-06-25 M. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATP 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. Tačiau teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. A. ir A. V. negalėjo nurodyti kokiais konkrečiai necenzūriniais žodžiais M. K. apkeikė pareigūną A. V., taip pat šie liudytojai nurodė, jog šioje situacijoje A. V. asmeniškai nebuvo įžeistas, o R. A. nevertino M. K. veiksmų kaip pasipriešinimo ir pretenzijų M. K. jiedu neturėjo. Esant šioms aplinkybėms teismui kyla pagrįstu abejonių dėl M. K. inkriminuotų pažeidimų, juolab M. K. iš karto įvykio vietoje administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, kada buvo surašytas A. V. tarnybinis pranešimas dėl iškvietimo (duomenys neskelbtini) g. 28 (b.l. 11), kuriuo ir buvo iš esmės grindžiami kaltinimai M. K., taip pat nėra aišku, nes tokios aplinkybės teisme negalėjo nurodyti ir pats A. V.. Bylos aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog M. K. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, apkeikė necenzūriniais žodžiais Vilniaus AVPK PR vyr. patrulį A. V. taip įžeisdamas jo garbę ir orumą, todėl teismas daro išvadą, jog ir šioje inkriminuoto kaltinimo dalyje nėra pateikta duomenų, iš kurių teismui būtų galima spręsti, jog M. K. veikoje gali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., sudėtis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ištyrus duomenis šioje byloje, teismas mano, jog objektyvių ir neginčijamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kategorišką išvadą, jog pažeidimai buvo padaryti ir juos padarė M. K. nėra. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. K. kaltę jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje, M. K. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą M. K. pagal ATPK 187 str. 1 ir 2 d., nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.