Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-390-365/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
II-390-365/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00091-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
S. B.
Nukentėjusysis
S. T.
Advokatai
Dovilė Boguševičienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-390-365-2011
(Proceso Nr. 4-61-3-00091-2011-8)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
NUTARTIS2011 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. B., jos atstovei advokatės padėjėjai Dovilei Boguševičienei, institucijos, priėmusios nutarimą atstovei Eleonora Markevič, nukentėjusiajam S. T., vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2011 04 11 nutarimo, kuriuo paskirta 700 litų bauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS) pareigūnas 2011 04 11 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis už tai, kad S. B. 2010 06 28 apie 12 val. 51 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,Skoda Octavia Combi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodama iš esančių šalia kelio teritorijų, neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio motociklui Honda CRB 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio buvo sugadintos abi transporto priemonės bei buvo nežymiai sutrikdyta motociklo vairuotojo Stefano Tomaševskio sveikata. S. B. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 punkto reikalavimus.

Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS pareigūno 2011 04 11 nutarimu S. B. pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis apibendrinus paskirta 700 Lt bauda.

Šalies argumentai

S. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS pareigūno 2011 04 11 nutarimą. Skunde paaiškino, kad 2010 12 15 Kelių policijoje buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-660918-10 , kuriuo dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas S. T. Eismo įvykis buvo tiriamas beveik pusę metų, buvo atlikta Lietuvos teismo ekspertizė ir surašytas 2010 11 24 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad motociklo vairuotojas S. T. viršijo leistiną 50 km/val. greitį, t.y. važiavo 73 km/h greičiu, minėtą aplinkybę, t. y., kad važiavo 70 km/h greičiu patvirtino ir pats S. T. 2010 06 28 paaiškinime. S. T., nesutikdamas su jam skirta nuobauda, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, kalta dėl autoįvykio buvo pripažinta ji, kadangi nesustojo prieš įvažiuodama į Savanorių prospektą. S. B. teigimu pareigūnė ,priėmusi nutarimą, buvo šališka, nesuteikė jai teisės būti apklaustai ir susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujant atstovui, kadangi nelabai gerai skaito lietuviškai. Pareigūnė vadovavosi vien tik liudytojų parodymais, pagal kuriuos ji nesustojo prieš įvažiuodama į pagrindinę gatvę, buvo neatsargi, todėl numušė motociklininką. S. B. teigimu ji prieš įvažiuodama į pagrindinę gatvę, kuri yra judri, sustojo ir kelis kartus apsidairė, kad įsitikintų ar yra saugu važiuoti. Mano, kad dėl autoįvykio kaltas motociklo vairuotojas, kuris kaip konstatuota ekspertizės akte, važiavo 73 km/h greičiu, dėl ko atsiradus kliūčiai neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, kada važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, S. T. tokią galimybę būtų turėjęs (b. l. 1-2).

S. B. ir jos atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė nutarimą panaikinti. S. B. papildomai nurodė, kad į Savanorių prospektą įvažiavo iš kiemo, matomumas buvo labai geras. Kiemas, iš kurio išvažiavo į Savanorių pr., yra šiek tiek toliau už autobusų stovėjimo stotelės, priešais kino teatrą „Vingis“. Išvažiavo iš aikštelės, kuri yra prie kulinarijos parduotuvės, suko į kairę, į priešingą eismui pusę. Į kairę nuo jos buvo sankryža, į kurią įvažiuojama iš PC „Rimi“, o toliau yra sankryža, kuri kertasi su Žemaitės gatve. Motociklas atvažiavo iš Žemaitės gatvės pusės. Prieš išvažiuodama į Savanorių prospektą apsidairė į abi puses, atvažiuojančio motociklo nematė. Pati nesupranta, kaip tai gali būti, nes sankryža yra gerai matoma. Nežino, kaip motociklininkas važiavo, kad jo nepamatė. Sutinka, kad liudytojai galėjo pamatyti avarijos momentą, ir momentą, kada ji išvažiavo į Savanorių prospektą. Mano, kad pamatyti, kaip važiavo motociklininkas, negalėjo, nes jis važiavo iš priešingos pusės. Neįmanoma viską iš visų pusių pamatyti.

S. B. atstovė teisminio nagrinėjimo metu abejojo liudytojų parodymų objektyvumu, nes jie buvo surinkti praėjus beveik metams nuo pažeidimo padarymo. Be to liudytojų parodymai yra pernelyg detalūs, vertinant protingo ir atidaus žmogaus atžvilgiu. Sunku pamatyti ir paskui po metų prisiminti, ar automobilis išsukdamas iš mažos gatvelės stabtelėjo ar ne.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. T. paaiškino, kad važiavo nuo Giraitės žiedo Savanorių prospektu link Konarskio gatvės. Tuo momentu gatvėje nebuvo nei vieno automobilio. Važiavo 50 km/h greičiu, ties sankryža sumažino greitį, nes ten stovi šviesoforas su žalia strėlyte ir dažnai išsuka automobiliai. Sumažinęs greitį pravažiavo sankryžą, greitį pradėjo didinti ties stotele ir pamatė nuo stotelės ties PC „Rimi“, kad iš šoninio kelio – iš aikštelės ties kulinarijos parduotuve staigiai į Savanorių prospektą išvažiavo automobilis. Vienintelis veiksmas, kurį spėjo atlikti pamatęs kliūtį, tai nusukti vairą į šoną. Kokiu greičiu į Savanorių prospektą išvažiavo S. B., negali tiksliai pasakyti. Tai, kaip kliūtis judėjo link jo, patvirtina, kad S. B. automobilis neiškišo priekinės dalies iš išvažiavimo iš kiemo į Savanorių prospektą ir nesustojo apsidairyti, o tiesiog išvažiavo.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. M. paaiškino, kad iki įvykio nepažinojo nei vieno iš autoįvykio dalyvių. Eismo įvykį matė nuo pradžios. Įvykio dieną buvo Savanorių prospekte esančioje cukrainėje-kavinėje su kolege, kuri taip pat matė minėtą įvykį. Sėdėjo nugara į kavinę, visa gatvė buvo prieš akis. Matė kaip automobilio vairuotoja (S. B.) išvažiavo iš UAB „Mylida“ kiemo. Tuo metu prieš S. B. važiavo dar vienas automobilis. Modelio ir numerio pasakyti negali. Minėtam automobiliui išvažiavus į Savanorių prospektą paskui jį išvažiavo ir S. B. Jai įvažiuojant į važiuojamąją Savanorių prospekto dalį, nuo sankryžos pajudėjo ten stovėjusios, degant raudonam šviesoforui, transporto priemonės. Motociklas važiavo pirmas. Matydama išvažiuojančią S. B. ir atvažiuojantį motociklą išsigando, suprato,kad mašina nudauš motociklą. Motociklininkas bandė išvengti eismo įvykio-norėjo apvažiuoti automobilį kelio viduriu iš kairės pusės, bet automobilio vairuotoja kliudė galinį motociklo ratą, o pats motociklas buvo beveik išstumtas į priešpriešinę eismo juostą, esančią už dvigubos kelio juostos. Važiuodama aikštelės kiemu, S. B. pažiūrėjo į kairę, bet, įvažiuodama į patį Savanorių prospektą, ji žiūrėjo tik į dešinę pusę, ar nėra atvažiuojančių automobilių priešpriešinėje eismo juostoje. Visuomenėje tokį elgesį vairuotojai vadina „prašokimu“. Mano, kad automobilio vairuotoja tikėjosi „prašokti“. Tuo metu, kai S. B. išvažiavo į važiuojamąją Savanorių prospekto dalį, automobiliai, stovėję prie sankryžos su PC „Rimi“, jau judėjo, buvo pravažiavę sankryžą. Ji buvo nustebinta, kad automobilio vairuotojas įvažiuoja į pagrindinę gatvę jau judant automobiliams. Prieš išvažiuodama į Savanorių prospekto važiuojamąją dalį moteris nebuvo sustojusi.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju J. Č. paaiškino, kad iki įvykio nepažinojo nei vieno iš autoįvykio dalyvių. Įvykio metu buvo prie ,,Vingio“ kino teatro. Į iš priešais esančios aikštelės atvažiuojantį automobilį dėmesį atkreipė todėl, kad buvo įsitikinęs, jog toje vietoje turėtų stovėti kelio ženklas, draudžiantis sukti į kairę. Atvažiuojantis automobilis kaip tik ir rodė posūkį į kairę. Tada pamatė artėjantį motociklą ir suprato, kad ši situacija geruoju nesibaigs. Išvažiuodamas iš aikštelės automobilis nestabtelėjo. Jo greitis pastoviai didėjo. Vairuotoja kaip pradėjo važiuoti, taip ir važiavo. Automobiliui išvažiuojant į važiuojamąją kelio dalį motociklas buvo bebaigiąs kirsti sankryžą: degė žalia šviesoforo šviesa ir motociklininkas važiavo pro sankryžą. Kiek suprato, tai tuo metu motociklas buvo „įsibėgėjančiame važiavime“. Motociklas iš sankryžos išvažiavo pirmąja juosta, o vėliau, prieš pat susidūrimą stengdamasis apvažiuoti automobilį, išvažiavo į antrąją juostą.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas Vytautas Šakėnas pasisakė dėl atliktos ekspertizės išvadų. Paaiškino, kad priklausomai nuo to, ar vairuotoja buvo sustojusi, ar ne, yra atitinkamas eismo dalyvių priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu. Automobilio ir motociklo greičiai buvo ne paskaičiuoti, o sumodeliuoti, t. y. kokioje konkrečioje sankirtos vietoje, kokiu greičiu transporto priemonės turėjo judėti, kad skersai automobilio judantis motociklas būtų nukreiptas į kairę pusę tokiu kampu ir atsitrenktų į bortelį kairėje Savanorių prospekto važiuojamosios dalies pusėje ir po kontakto sustotų būtent toje padėtyje, kurioje ir buvo užfiksuotas. Jei automobilio greitis būtų didesnis, tada motociklas pakeistų judėjimo kryptį į kairę staigiau ir atsitrenktų į kairįjį bortelį žymiai arčiau ir sustotų žymiai toliau nei buvo užfiksuota. Jeigu automobilio greitis būtų mažesnis, tai motociklas nebūtų nublokštas į kairę tokiu kampu, kad atsitrenktų būtent į tą užfiksuotą kairiojo bortelio vietą ir nuslystų į nurodytą padėtį. Iš šių sąlygų buvo nustatyta, kad smūgio į motociklą momentu automobilio greitis turėjo būti apie 18 km/h, tada išpildomos visos minėtos sąlygos: motociklo atsitrenkimo vieta į bortelį ir po eismo įvykio užfiksuota automobilio sustojimo vieta. Tokiu pačiu principu buvo nustatomas ir motociklo judėjimo greitis, t. y. kad motociklas po smūgio turi nuslysti iki užfiksuotos smūgio į bortelį vietos ir po to pasislinkti pagal bortelį iki padėties, kuri buvo užfiksuota po avarijos. Patvirtino, kad išvažiuodamas į kelią automobilis turėjo matyti kliūtį, motociklininkas buvo pravažiavęs sankryžą ir buvo ties pėsčiųjų perėja, jei jis būtų važiavęs ne didesniu nei leistinu greičiu, tai būtų turėjęs galimybę sustoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

S. B. inkriminuojama, kad ji, vairuodama automobilį ir išvažiuodama iš esančių šalia kelio teritorijų, neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio motociklui Honda CRB 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio buvo sugadintos abi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta motociklo vairuotojo S. T. sveikata.

Pagal ATPK 127 str. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Taigi tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t. y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

S. B. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad susidūrimo priežastimi buvo per didelis motociklo greitis ir rėmėsi atliktos ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad motociklininkas važiavo 70 km/h greičiu ir dėl to neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas patvirtino, kad ekspertizės akte buvo nurodyta, jog eismo dalyvių priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu priklauso nuo to ar vairuotoja iš aikštelės įvažiuodama į kelią buvo sustojusi, ar ne. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, stebėję įvykį tiesiogiai ir nesuinteresuoti bylos baigtimi, teigė, kad S. B. vairuojamas automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią tuo metu, kai pravažiavęs sankryžą, pagrindiniu keliu važiavo motociklas. S. B. vairuojamas automobilis prieš įvažiuojant į kelią nesustojo. Teisminio nagrinėjimo metu tiek liudytojai teigė, tiek pati S. B. patvirtino, kad matomumas buvo geras, todėl ji turėjo matyti atvažiuojantį motociklą. S. B. negalėjo paaiškinti kodėl nematė atvažiuojančio motociklo .

S. B. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad važiuojančių transporto priemonių nematė, prieštarauja liudytojų nurodomoms aplinkybėms, eksperto išvadoms.Todėl teismas jos pateikiamą versiją vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, neatitinkančią faktinių aplinkybių ir daro išvadą, jog įrodyta, kad vairuotoja, prieš įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos, neįsitikino, kad nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams. Todėl pagrįstai jai inkriminuota, kad, išvažiuodama iš šalia kelio esančios teritorijos neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio motociklininkui ir susidūrė su juo, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta kito eismo dalyvio sveikata.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu liudytojų duotus parodymus, eksperto paaiškinimus, daro išvadą, kad S. B. 2010 06 28 apie 12 val. 51 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,Skoda Octavia Combi“ valst. Nr. ETE (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš esančios šalia kelio teritorijos neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio motociklui ir su juo susidūrė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus. Šis kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė transporto priemonių apgadinimus ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Šie S. Beliavskajos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 ir 2 dalis. Bauda paskirta sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teismas

nutarė:

S. B. skundo nepatenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2011 04 11 nutarimą, kuriuo S. B. pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirta 700 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis