Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-06 · Byla Nr. N-261-4033-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-06
Bylos Nr.
N-261-4033-11
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00293-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N261-4033/2011Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00293-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, nukentėjusiuoju byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Vilkama“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 8 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 8 d., 15.40 val., Lazdijų r., Metelių k., kelio Seirijai - Simnas - Igliauka 11 - ame kilometre, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,72 promilės girtumo laipsnis), ir keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jį lenkiančiai transporto priemonei – mikroautobusui Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko su ja susidūrė. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 106 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarimu V. K. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metamas.

Teismas vertino V. K. paaiškinimus, liudytojų R. L., J. V., V. Č., R. G., E. K., A. Ž. parodymus, alkoholio matuoklio duomenis (b.l. 14), patikros sertifikatą Nr. 0659608 (b.1.25), mikroautobuso Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo parodymus (b.l. 39).

Šalies argumentai

V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad kairiojo posūkio signalas buvo įjungtas ir prieš persirikiuojant į dešinę, ir prieš sukant į kairę, bei kad prieš abu manevrus jis pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Vėliau posėdžio metu jis dar kartą paaiškino, kad jis į galinio vaizdo veidrodėlį pažiūrėjo tris kartus. Teismas padarė išvadą, kad šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai teisme prieštarauja jo paties duotiems parodymams teismo posėdžio metu bei iš karto po eismo įvykio surašytam V. K. paaiškinimui, jog posūkio signalą jis įjungė tik pasitraukęs į dešinę pusę, o prieš pat sukdamas į kairę į veidrodėlį jis nepažiūrėjo ir todėl nepastebėjo jį lenkusios transporto priemonės Iveco (b. 1. 12). Teismas nurodė, kad tai, kad V. K. po eismo įvykio buvo ištiktas šoko, nepaneigia jo rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių ir nėra pagrindas konstatuoti, jog duodamas paaiškinimus teisme eismo įvykio detales jis prisiminė geriau nei rašant paaiškinimą iš karto po eismo įvykio. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog mikroautobuso vairuotojo R. L. rašytinis paaiškinimas ir parodymai apie tai, jog priekyje važiavusiai transporto priemonei pasitraukus į dešinės pusės kelkraštį, jis įjungtų posūkio signalų nematė ir todėl pradėjo lenkimo manevrą, sutampa su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pirminiu paaiškinimu bei liudytojo A. Ž. duotais parodymais, jog kairiojo posūkio signalą jis įjungė tik pasitraukęs į dešinės pusės kelkraštį (b. 1.11, 12).

Įvertinęs eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų transporto priemonių apgadinimus (b. l. 8), o būtent, tai, jog V. K. vairuotos transporto priemonės Mercedes Benz buvo apgadintas priekinis kairysis kabinos kampas, priekinis bamperis, kairės pusės priekinės šviesos ir posūkio žibintai, o transporto priemonės Iveco – dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės priekinės durys su stiklais, dešinysis šonas ir stiklas bei dešinės pusės apdaila, teismas padarė išvadą, jog būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuota transporto priemonė priekine dalimi atsitrenkė į mikroautobuso Iveco šoninę dalį, ir tai jog V. K. posūkį į kairę pradėjo mikroautobusui Iveco jį jau lenkiant.

Kadangi V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 106 punktų reikalavimus, kas sąlygojo kitos transporto priemonės apgadinimą, teismas konstatavo, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

II.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-999/2006). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtas įrodymų vertinimo taisykles.

Mikroautobuso Iveco vairuotojas neteigė, kad V. K. nerodė kairio posūkio signalo, o nurodė, kad nematė įjungto kairio posūkio signalo. Jeigu iš paskos važiavęs vairuotojas nemato įjungto posūkio signalo ar nepastebi rodant posūkio signalą, tai nereiškia, kad priekyje važiuojantis vairuotojas šio signalo nerodo. Tokios transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, kad priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairio posūkio signalo.

Dėl parodymų, duotų iš karto po eismo įvykio, V. K. paaiškino, kad tuo metu jis buvo labai susijaudinęs ir neblaivus. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Mikroautobuso Iveco vairuotojas privalėjo vykdyti KET 142 punkto reikalavimus, t. y. jis jau negalėjo lenkti V. K. viruojamo automobilio, kadangi V. K. su įjungtu kairio posūkio signalu apie 50 metrų.

Teismas vadovavosi liudytojo A. Ž. parodymais, tačiau šio liudytojo parodymų objektyvumas kelia abejones, nes pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme mikroautobuso vairuotojas ir kartu su V. K. važiavę R. G. bei E. K. nematė, kad eismo įvykio vietoje būtų sustojusi kokia nors transporto priemonė.

Liudytojas A. Ž. negalėjo detaliai papasakoti kokioje padėtyje po įvykio sustojo V. K. vairuotas automobilis, negalėjo paaiškinti, kodėl nevykdė KET 231.1 ir 231.2 punkto reikalavimų, todėl yra pagrindas abejoti ar jis iš vis buvo įvykio vietoje. Nors kilo abejonių dėl šio liudytojo parodymų patikimumo, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių šias abejones pašalinti.

Teismas nenurodė, kaip pagal transporto priemonių apgadinimus nustatė, jog V. K. posūkį į kairę pradėjo rodyti mikroautobusui jį jau lenkiant.

Transporto priemonės būtų apgadintos vienodai V. K. vairuotam automobiliui priekine dalimi atsitrenkiant į mikroautobuso Iveco šoninę dalį ir mikroautobusui Iveco dešinės pusės šono priekine dalimi kliudant V. K. vairuoto automobilio priekinį kairį kabinos kampą.

Šalies argumentai

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad V. K. iš karto po eismo įvykio paaiškino, kad prieš sukdamas į kairę, pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir atvažiuojančių automobilių nematė, todėl pasitraukė į dešinės pusės kelkraštį, įjungė kairįjį posūkio signalą bei prieš sukdamas į kairę, dar kartą į veidrodėlį nepažiūrėjo. Su pažeidimu V. K. sutiko, gailėjosi. Tačiau po eismo įvykio ir teisme duoti V. K. paaiškinimai skiriasi.

Institucijos nuomone labiausiai tikėtini V. K. parodymai yra duoti tuoj pat po eismo įvykio, tuo tarpu teisme duoti parodymai yra jo gynybinė pozicija. Institucija paaiškino, kad 50 metrų atstumą važiuojant lėtai, ir pažiūrėjus mažiausiai porą kartų į galinio vaizdo veidrodėlį, įvertinus, kad artėjantis mikroautobusas važiavo leistinu 80 km/h greičiu, V. K. turėjo visas galimybes pastebėti iš galo artėjančią bei jį lenkiančią transporto priemonę. V. K. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tai irgi galėjo turėti įtakos jo būsenai ir reakcijai į pastoviai kintančią eismo situaciją.

Mikroautobuso vairuotojas R. L. paaiškino, kad nepastebėjo, kad priešais važiuojantis automobilis rodytų kairį posūkį ar, kad degtų kokie nors papildomi įspėjamieji signalai. Tačiau tai nereiškia, kad jie buvo įjungti.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis UAB „Vilkama“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti liudytojo A. Ž. parodymais, kadangi jo parodymai atitiko eismo įvykio schemoje užfiksuotus automobilių sugadinimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne atskirais liudytojo A. Ž. parodymais, ar V. K. paaiškinimais, o vertino įrodymų visumą.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį <...> kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. veiksmus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimų yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad susidūrimą nulėmė V. K. padarytas KET 106 punkto reikalavimų pažeidimas.

Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 8) užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai, liudytojo A. Ž. parodymai leidžia daryti išvadą, kad automobilis Mersedez Benz, vairuojamas V. K. atsitrenkė į automobilį Iveco, vairuojamą R. L.. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Mersedez Benz trenkėsi į automobilio Iveco dešinį šoną, daroma išvada, kad automobilis Ivenco buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir darė lenkimo manevrą.

KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal KET 8 punktą sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

V. K. pieš sukdamas į kairę, turėjo įsitikinti, kad tai yra saugu ir neprivers kitų eismo dalyvių keisti judėjimo greitį ar kryptį. Nagrinėjamu atveju V. K. atsargumo priemonių nesilaikė, kadangi sukdamas į kairę, neįsitikinęs, jog tai yra saugu ir nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir dėl to automobiliai susidūrė bei buvo apgadinti.

Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei automobilio Mersedez Benz vairuotojas V. K. būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš sukdamas į kairę būtų sustojęs ir praleidęs jį lenkusį automobilį. V. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,72 promilių girtumas. Tai, kad V. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas ir alkotesterio parodymai. Šios aplinkybės neginčija ir pats V. K..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad eismo įvykį nulėmė V. K. padarytas KET 106 punkto pažeidimas. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyti transporto priemonių apgadinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykį V. K. sukėlė būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. veika tinkamai kvalifikuota ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kito vairuotojo kaltė dėl galimai kitų KET padarytų pažeidimų nėra nustatinėjama. Tikrinama tik ar skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys