Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2008-04-17 · Byla Nr. N-444-393-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2008-04-17
Bylos Nr.
N-444-393-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.N-444-393/2008Procesinio sprendimo kategorija 26.3, 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. birželio 1 d. surašė A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2006 m. gegužės 10 d., apie 16.30 val., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė, atsitrenkė į važiuojantį automobilį Mercedes Benz, po susidūrimo nesustojo, toliau važiuodamas sankryžoje atsitrenkė į kelio ženklą bei šviesoforą, esant draudžiamam šviesoforo signalui įvažiavo į minėtą sankryžą, kurioje atsitrenkė į automobilius Audi 100 bei Toyota Corolla, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė (eismo įvykio metu buvo apgadinti keturi automobiliai, šviesoforas ir kelio ženklas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 117.11, 172, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2006 m. birželio 27 d. nutarimu A. R. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3500 litų baudą.

A. R. šį nutarimą apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino bylą naujam nagrinėjimui. Toks sprendimas priimtas konstatavus, jog nesant byloje galutinio procesinio sprendimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog eismo įvykio jis nesukėlė, nes jo automobilis buvo pavogtas, nepaneigta. Taip pat pažymėta, jog šiai bylai svarbi bus ir asmeniui paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.

Išnagrinėjusi grąžintą administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, Institucija 2007 m. gegužės 4 d. nutarimu A. R. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė subendrintą nuobaudą - 3500 litų baudą su 4 balais.

II.

A. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad automobilio 2006 m. gegužės 10 d. nevairavo, nes jo automobilis buvo dingęs, t. y. 2006 m. birželio 9 d. jautėsi prastai ir automobilį paliko ties Kalinausko g. 16-uoju namu, Vilniuje, o 2006 m. birželio 16 d., pagerėjus savijautai, ketino parvairuoti automobilį, tačiau jo neberado. Teigia, jog nukentėjusysis B. Š. ir liudytoja O. K. atpažino jį kaip asmenį, kuris vairavo automobilį eismo įvykio metu, tačiau parodant atpažinti jo nuotraukas, nebuvo pateiktos panašių asmenų fotonuotraukos, be to, jis vienintelis buvo apsirengęs šviesia striuke, todėl asmenys ir nurodė jį, atsižvelgdami vien į šią detalę. Tvirtina, jog nutarimą priėmęs pareigūnas rėmėsi medžiaga, kurios nėra administracinėje byloje, taip pažeisdamas ATPK 256 straipsnio nuostatas. Taip pat pažymi, jog nubaustas ir už tai, kad nepaisė šviesoforo signalų, tačiau tokia veika įeina į pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Akcentuoja, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant ATPK 272 straipsnyje numatytą jo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimus, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors 2007 m. gegužės 3 d. Institucijai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. R. skundą, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, t. y. pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas Institucijos skirtą baudą sušvelnino iki 1000 litų. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais, R. B., T. K., O. K. ir B. Š. paaiškinimais, o paties A. R. aiškinimas, kad automobilio nevairavo ir eismo įvykyje nedalyvavo, paneigtas byloje esančiais faktiniais duomenimis ir vertintinas kaip vienas iš pasirinktų gynybos būdų siekiant išvengti atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendis patvirtina, kad A. R. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, eismo įvykio metu jis vairavo transporto priemonę, administracinio nusižengimo darymo metu asmuo galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismas, atsižvelgęs į A. R. šeimos interesus bei į tai, jog jis pensininkas ir sergantis, skyrė mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, A. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) įvykio metu automobilio jis nevairavo, o teismas, vadovaudamasis B. Š. ir O. K. parodymais, neatsižvelgė į tai, jog rodant atpažinimui jo nuotrauką, nebuvo pateiktos panašių asmenų fotonuotraukos, be to, jis vienintelis buvo apsirengęs šviesią striuke; 2) nutarimą priėmęs pareigūnas rėmėsi medžiaga, kurios nėra administracinėje byloje. Teismas tokią medžiagą išreikalavo, tačiau nuosprendyje nėra nuorodos dėl pasišalinimo iš eismo įvykio. Mano, jog teismas, nustatęs, kad Institucijos nutarimas turi esminių trūkumų, turėjo grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo, o ne pats tokius trūkumus taisyti; 3) byla Institucijoje buvo išnagrinėta pažeidžiant ATPK 272 straipsnyje numatytą jo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimus, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pažymi, jog 2007 m. gegužės 3 d. Institucijai įteikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, kartu pridėjo nedarbingumo pažymėjimo kopiją; 4) jis nubaustas ir už tai, kad nepaisė šviesoforo signalų, tačiau tokia veika įeina į pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus ir pažymi, jog apeliacinio skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių dėl šių įrodymų pakankamumo ir tikrumo. Teismo proceso metu asmuo turėjo galimybę naudotis visomis jam priklausančiomis teisėmis. Nurodo, jog A. R., atstovaujamas advokato, nuo pat proceso pradžios vilkino tyrimo eigą ir siekė sulaukti senaties termino administracinei nuobaudai skirti. Akcentuoja, jog prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo gautas po bylos išnagrinėjimo Institucijoje, nes prašymas pateiktas raštinei, o ne pareigūnui, kuris nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio Institucijos nutarimo matyti, jog asmuo nubaustas už tris atskirus pažeidimus, įtvirtintus ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, bei atitinkamai numatančius, jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui (ATPK 124¹ str. 1 d.); 2) KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.); 3) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.).

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į bylą surinkta pakankamai įrodymų A. R. kaltei, padarius jam inkriminuotus pažeidimus, įrodyti, tačiau pažymėtina, jog ne visos veikos tinkamai kvalifikuotos. ATPK 127 straipsnio 2 dalis blanketinė norma (jos tikrasis turinys atskleidžiamas per konkrečius KET reikalavimų pažeidimus), tačiau joje kartu numatytos aiškios sąlygos administracinei atsakomybei atsirasti: padarytas toks KET pažeidimas, kuris nulėmė normoje įtvirtintas pasekmes, t. y. tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. R. 2006 m. gegužės 10 d., apie 16.30 val., atliktus veiksmus galima suskirstyti į kelis etapus: pirma, automobilio vairavimas nepasirinkus saugaus greičio, jo nesuvaldymas ir atsitrenkimas į važiuojantį automobilį Mercedes Benz, kelio ženklą bei šviesoforą ir jų apgadinimas; antra, įvažiavimas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir atsitrenkimas į automobilius Audi 100 ir Toyota Corolla bei jų apgadinimas; trečia, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai. Taigi iš čia aiškiai matyti, jog pirmus du epizodus apima ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija, trečiąjį – ATPK 130 straipsnio 1 dalis, todėl važiavimo esant draudžiamam šviesoforo signalui atskiras kvalifikavimas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, neteisėta ir nepagrįsta, o administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.)

Apeliantas kelia abejones dėl jo, kaip eismo įvykio metu transporto priemonę vairavusio asmens, atlikto atpažinimo tinkamumo. Pažymėtina, jog policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu įformintas atpažinimas (b. l. 39), vadovaujantis ATPK 257 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, leistina įrodinėjimo priemonė administracinių teisės pažeidimų bylos teisenoje, tačiau atpažinimo vykdymas, jo metu nustatytų duomenų fiksavimas ATPK nėra reglamentuojamas, todėl taikant įstatymo analogiją turėtų būti vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodekso 179, 191, 192 straipsnių nuostatomis (žr. nutartį byloje Nr.N-62-120/2008), kurias įvertinus šios bylos kontekste darytina išvada, kad minėtame tarnybiniame pranešime iš esmės tinkamai užfiksuotas analizuojamas tyrimo veiksmas. Tiek iš administracinės bylos, tiek iš baudžiamosios bylos Nr.10-1-0474-06 (toliau – baudž. b.) medžiagos matyti, jog įvykyje apgadinto automobilio Audi 100 vairuotojas B. Š. bei automobilio Toyota Corolla keleivė O. K. vienareikšmiškai patvirtino, kad 2006 m. gegužės 10 d. eismo įvykį sukėlė ir iš įvykio vietos pasišalino A. R., pastarieji aiškiai nusakė pastarojo išorę bei pažymėjo, jog vairuotoją atpažįsta iš veido bruožų ir išorinės išvaizdos (b. l. 34 – 36, 39 – 40, 56, baudž. b. – 37 – 39, 41, 195 – 196). Pažymėtina, jog tarp šių asmenų paaiškinimų jokių prieštaravimų nenustatyta, konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti duoti klaidinančius paaiškinimus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę bei nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame nutarime. Tuo tarpu apelianto versija laikytina visiškai neįtikinama, jokiais įrodymais nepagrįsta ir netikslia (apeliantas painiojasi datose, baudžiamojoje byloje teigė, jog automobilio ėjo parvairuoti gegužės 12 - 13 dienomis, administracinėje byloje – tik gegužės 16 d. ir t.t.). Už melagingą pranešimą, jog laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 9 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. buvo pagrobtas automobilis, A. R. pripažintas kaltu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m lapkričio 24 d. nuosprendžiu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartimi paliktas galioti, nuteistas.

A. R. taip pat teigia, jog byla Institucijoje buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, taip pažeidžiant ATPK 272 straipsnyje įtvirtintą teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ATPK 272 straipsnis įtvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijoje apelianto prašymas atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą gautas tik 2007 m. gegužės 4 d. ir jau po bylos išnagrinėjimo (b. l. 9, 59), todėl šiuo atveju jokio pažeidimo nenustatyta. Be to, iš byloje esančio nedarbingumo pažymėjimo ir jame įrašytos diagnozės (pagal TLK-10 kodą – anksčiau buvę hipertenziniai sutrikimai su prisidėjusia proteinurija) matyti, jog susirgimas nebuvo ūmus, asmuo stacionare negydytas (b. l. 60), ir vienareikšmiška išvada, jog tai užkirto kelią asmeniškai dalyvauti Institucijoje nagrinėjant bylą, neseka, juolab kai apie bylos nagrinėjimą asmuo pasirašytinai informuotas dar 2007 m. balandžio 19 d. (b. l. 10), administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėta jau antrą kartą, asmuo turėjo atstovą – advokatą, pažeidimas padarytas dar 2006 metais, taigi bet kokiems prašymams, paaiškinimams teikti įvairiose proceso stadijose laiko buvo pakankamai. Be to, nagrinėjant bylą teisme, apeliantas teismo posėdžiuose dalyvavo, tačiau jokių naujų paaiškinimų neteikė. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas administraciniame teisme yra proceso, pradėto Institucijoje, tąsa, todėl nustačius, jog Institucija neužtikrino ATPK 272 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens garantijų (kas šiuo atveju nenustatyta), jų tinkamu realizavimu turi ir gali pasirūpinti teismas (žr. nutartis bylose Nr. N-444-199/2008, N18-1577/2007, N4-2134/2006).

Apeliantas taip pat pažymi, jog Institucija nutarimą priėmė remdamasi medžiaga (ekspertizės aktu ir teismų nuosprendžiais), kurios nėra administracinėje byloje. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.119 į bylą išreikalautas ir Institucijoje gautas dar 2007 m. balandžio 6 d. (b. l. 16 - 21), o duomenys apie nuteisimą gauti pasinaudojus žinybinio registro duomenimis (b. l. 58). Taip pat pažymėtina, jog šių procesinių dokumentų turiniai apeliantui buvo žinomi (b. l. 75, baudž. b. – b. l. 137, 139, 206 - 207, 215 - 216), juos teismas, kartu su visa baudžiamąja byla, išsireikalavo (b. l. 69, 78 - 79), todėl A. R. teiginys, jog teismas šiuo atveju turėjo grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo, o ne pats tokius trūkumus taisyti, visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, gali bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo. Šiuo atveju tokių pagrindų nėra, be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje orientuojamasi į tai, kad padarytas klaidas ar trūkumus pirmiausia turi bandyti ištaisyti pats administracinis teismas, todėl aptariama procesinio teismo sprendimo rūšis turi būti priimama išimtiniais atvejais (žr. nutartis bylose Nr.N-444-305/2008, N17-1605/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintos išimtinės nuostatos, leidžiančios atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, šioje byloje pritaikymas visiškai nemotyvuotas. Bylos medžiaga patvirtina, jog asmuo pažeidimo darymo metu turėjo galiojančią nuobaudą, kas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (b. l. 61), nagrinėjami pažeidimai labai šiurkštūs, įvykio metu transporto priemonės smarkiai apgadintos (b. l. 30), apeliantas sąmoningai klaidino teismą ir dėl pažeidimų nesigailėjo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, pasirėmęs vien tuo, kad apeliantas ligotas pensininkas bei atsižvelgęs į šeimos interesus, nors byloje jokios medžiagos apie šeimos sudėtį, sunkią sveikatos būklę ir materialinę padėtį, esančius išlaikytinius ir pan., nėra, Institucijos paskirtą baudą žymiai sumažino. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos reikšmingos nuobaudos individualizavimui aplinkybės nesudarė jokio pagrindo išimtinėms nuostatoms taikyti, tačiau atsižvelgiant į viešosiose teisės šakose, įskaitant ir administracinę teisę, taikomą principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę) ir nesant Institucijos apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sušvelnintos nuobaudos revizuoti griežtinimo linkme negali, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. gegužės 4 d. nutarimo dalis dėl A. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį.

Panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. gegužės 4 d. nutarimo dalį, kuria A. R. pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį skirta 150 litų bauda pažeidimą įvertinant 4 balais ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria A. R. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1000 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius