- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1341-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- L. S., L., L
- Ieškovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko
- Kategorijos
- 77.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. K. 2008-12-22 kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.3-4), kuriuo prašė laikinai apriboti atsakovės L. S. motinos valdžią dukters D. K., gim. 2004-02-19, atžvilgiu. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei matytis su dukra iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad su atsakove buvo iškilęs ginčas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau 2008-03-19 jie sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, taip pat dėl atsakovės dalyvavimo dukters auklėjime ir bendravimo su ja tvarkos. Šią Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-33-55/2008 patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį Vilniaus apygardos teismas 2008-05-29 nutartimi paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad pagal minėtą taikos sutartį atsakovė bendrauja su dukterimi, pasiima ją į savo gyvenamą vietą. Tačiau grįžusi iš viešnagės pas motiną 2008 m. lapkričio 21d.-23 d., dukra papasakojo apie motinos ir pas ją ateinančių vyrų elgesį su ja, dėl to ieškovas 2008-11-30 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dukters tvirkinimo. Ieškovo pareiškimo pagrindu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. dėl mažamečio asmens tvirkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-23 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė L. S. matytis su dukra D. K., gim. 2004-02-19, iki civilinės bylos išnagrinėjimo (b.l.17-18). Ši nutartis, išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą (b.l. 24-26), Vilniaus apygardos teismo 2009-04-27 nutartimi iš dalies buvo pakeista: atsakovei buvo leista bendrauti su dukra dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Motyvuojamojoje 2009-04-27 nutarties dalyje teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme, kuriame byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nėra galimybės suderinti šalims ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams priimtinos susitikimų vietos ir patogaus laiko, todėl šio klausimo sprendimą perdavė pirmosios instancijos teismui (b.l. 54-57).
Šalies argumentai
Atsakovė L. S. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikino bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo (b.l. 94-96), prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovė be apribojimų bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 09.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, pasiimdama dukterį iš Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, esančio K. Donelaičio g. 6, Kaunas, nustatytomis dienomis 09.00 val. ir grąžindama į šį skyrių 17.00 val.; 2) įpareigoti ieškovą pristatyti dukterį nustatytomis dienomis 09.00 val. į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, esančią Donelaičio g. 6, Kaunas, ir pasiimti ją toje pačioje vietoje nustatytomis dienomis 17.00 val.; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių užtikrinti šios tarnybos darbuotojo dalyvavimą atsakovei be apribojimų bendraujant su dukterimi. Savo prašymą motyvavo tuo kad jos pasiūlyta bendravimo tvarka labiausiai atitiktų dukters interesus ir leistų atsakovei maksimaliai bendrauti su vaiku. Akcentavo, jog ieškovas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo nepagrįstai ribojo atsakovės teisę bendrauti su dukterimi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-08 nutartimi (b.l. 108-111) atsakovės prašymą tenkino iš dalies: atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o prašymą dėl laikinos atsakovės bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo tenkino iš dalies – nustatė atsakovės ir dukters susitikimų vietą ir laiką, nurodydamas, kad atsakovė bendrauja su dukra dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Psichologinės paramos ir konsultavimo centro patalpose, Petrausko g. 19 a, Kaunas, kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 09.00 iki 11.00 val., kur pristatyti dukterį buvo įpareigotas ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2009-04-27 nutartimi jau išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 339 str., CPK 584 str. 1 d. 1 p), todėl bylą nagrinėjantis teismas šio klausimo iš naujo spręsti negali. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismui yra perduotas spręsti klausimas tik dėl šalims ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams patogaus laiko bei susitikimų vietos nustatymo. Teismas, įvertinęs minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytas nuostatas, šalių ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pageidavimus, sprendė, jog geriausia susitikimų vieta yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlytas Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, kuriame yra galimybė sudaryti tinkamas vaiko ir motinos susitikimo sąlygas, ir šios institucijos pasiūlytas susitikimų laikas (dažnumas), kuris geriausiai atitinka vaiko, atsakovės, taip pat ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus realias galimybes užtikrinti atstovo dalyvavimą susitikimų metu.
2009-07-08 įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas atsakovės L. S. prašymas dėl laikino bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo, ieškovo D. K. atstovas pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje. Pasak atstovo, pareikštas ieškinys dėl laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kurios nustatinėjamos baudžiamojoje byloje atliekamo tyrimo metu (b.l.105).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas šį prašymą tenkino ir tos pačios dienos - 2009-07-08 nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-2123-752/2009 nagrinėjimą iki Kauno apygardos prokuratūroje bus atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 (b.l. 112-113). Remdamasis ieškovo atstovo paaiškinimais bei Kauno apygardos prokuratūros teismui ir ieškovui pateiktais pranešimais teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios tiriamos ir nustatinėjamos atliekant minėtą ikiteisminį tyrimą. Todėl tolesnis šios civilinės bylos nagrinėjimas yra neatsiejamai susijęs su minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis
Šalies argumentai
Atsakovė L. S. atskiruoju skundu (b.l. 115-117) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta. Savo skundą grindžia tuo, kad šiuo atveju nėra CPK 163 str. 3 p. numatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo – sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta kita byla, nagrinėjama baudžiamajam tvarka. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo byloje dėl jos mažametės dukters tvirkinimo jai įtarimai nėra pareikšti, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog šis ikiteisminis tyrimas yra su ja susijęs. Teigia, kad civilinės bylos sustabdymas – tai ieškovo surastas būdas vilkinti procesą, apriboti jos bendravimą su vaiku, nes jokių pagrindų laikinai apriboti jai motinos valdžią dukters atžvilgiu nėra. Teismas civilinėje byloje gali ir pats nustatyti faktus, jog ji netvirkino dukters, todėl tolesnis šio bylos nagrinėjimas nėra neatsiejamai susijęs su minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo eiga bei jo metu nustatinėjamoms aplinkybėmis. Šios civilinės bylos sustabdymas prieštarauja ir EŽTK 6 str. 1 d. nuostatoms dėl bylos išnagrinėjimo per kiek įmanomai trumpesnį laiką.
Atsakovė L. S. taip pat pateikė atskirąjį skundą (b.l. 118-122), kuriuo prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei nustatyti, kad atsakovė be apribojimų bendrauja su dukterimi kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 09.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, pasiimdama dukterį iš Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, esančio K. Donelaičio g. 6, Kaunas, nustatytomis dienomis 09.00 val. ir grąžindama į šį skyrių 17.00 val.; įpareigoti ieškovą pristatyti dukterį nustatytomis dienomis 09.00 val. minėtu adresu ir pasiimti ją nustatytomis dienomis toje pačioje vietoje 17.00 val.; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių užtikrinti šios tarnybos darbuotojo dalyvavimą nurodytomis dienomis ir laiku atsakovei be apribojimų bendraujant su dukterimi. Šį savo skundą grindžia tuo, kad teismas neobjektyviai įvertino šalių, jų atstovų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicijas ir nustatė tokią laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, kuri atitinka vien ieškovo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pageidavimus, visiškai ignoruodamas jos, kaip motinos, teisę bendrauti su vaiku, o svarbiausia – vaiko teises ir interesus. Ji prašė teismo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog daugiau kaip šešis mėnesius nebendravo su dukterimi, ir nustatyti tokią bendravimo su dukterimi tvarką, kuri nepažeistų jos teisės į maksimalų bendravimą su savo vaiku. Pažymi, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlytose patalpose vaikui bus saugu, jai taip pat nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti siūlomų patalpų ir įsitikinti jų saugumu. Nustatydamas jos ir vaiko susitikimo vietą, teismas visiškai neatsižvelgė į jos pageidavimus ir vaiko teises bei teisėtus interesus, netinkamai aiškino Vilniaus apygardos teismo 2009-04-27 nutartį kaip nurodymą nustatyti minimalų jos ir dukters bendravimą, ir priėmė nutartį, prieštaraujančią CK 3.65 str. 2 d. 7 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės esmei. Apeliacinės instancijos teismas, pasak apeliantės, nutarė būtent „leisti bendrauti“, o ne „leisti matytis“ su dukterimi bei nekonstatavo, kad jos bendravimas su vaiku turi būti minimalus (CK 3.175 str. 2 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeistas (nustatytas) laikinosios apsaugos priemonės turinys – tai maksimalus bendravimas su vaiku, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Pažymi, jog bendravimo tikslas – dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.), todėl teismo nustatyta laikinoji motinos ir vaiko bendravimo tvarka, susiaurinus maksimalų bendravimą su vaiku iki matymosi, pažeidžia EŽTK 8 str. 2 d., JT Vaiko teisių konvencijos 3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. ir CK 3.3 str., 3.170 str. 1 d., 3.172 str. įtvirtintą vaiko teisę į šeiminio gyvenimo neliečiamybę, teisę į šeimos ryšius.
Atsiliepimas
Ieškovas D. K. atsiliepimais į atskiruosius skundus (b.l. 122-134, 136-141) prašo: 1) atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartį, kuria civilinė byla yra sustabdyta, palikti nepakeistą; 2) pakeisi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartį dėl laikinos atsakovės bendravimo tvarkos nustatymo su dukterimi – nustatyti atsakovės susitikimų laiką su dukterimi tik pirmadieniais nuo 09.00 val. iki 10.00 val. Nurodo, kad ši civilinė byla yra neatsiejamai susijusi su Kauno apygardos prokuratūroje tiriama baudžiamąja byla, nes jo pateiktas ieškinys dėl atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kurios nustatinėjamos šioje baudžiamojoje byloje. Remdamasis minėtoje baudžiamojoje byloje atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų duomenimis, ieškovas tvirtina, kad atsakovė sudarė pedofilams sąlygas vaiką tvirkinti ir seksualiai prievartauti. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė parengiamajame posėdyje prašymui sustabdyti civilinę bylą neprieštaravo bei paaiškino, kad be kitų įrodymų ketina remtis ir minėtoje baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Dėl laikinos atsakovės bendravimo tvarkos nustatymo teigia, jog vienintelis atsakovės tikslas - kad nepaaiškėtų jos bendradarbiavimas seksualiai prievartaujant mažametę dukrą. Pažymi, jog atsakovė tris kartus neatvyko susitikti su dukra, tuo pažeisdama vaiko interesus ir lūkesčius bendrauti su mama, o susitikimų metu jos grasinimai ir gąsdinimai kenkia dukters interesams, todėl teismas turi sutrumpinti atsakovės susitikimų su dukterimi laiką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą bylos medžiagą, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl bylos sustabdymo būtinumo iki tol, kol minėtas ikiteisminis tyrimas bus baigtas, nors ir suklydo taikydamas procesines teisės normas - neteisingai įvardijo bylos sustabdymo pagrindą. Su šiuo atskirojo skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Tačiau ši klaida pati savaime nesąlygoja iš esmės teisėtos bei pagrįstos nutarties panaikinimo. Kita skundžiama nutartis taip pat priimta tinkamai įvertinus tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, pagrindus, nulėmusius tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymą byloje. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir priėmė labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą dėl atsakovės ir jos dukters bendravimo apimties, dėl šio bendravimo realizavimo būdo. Tačiau šiuo metu faktinė situacija, lyginant su buvusia aptariamos teismo nutarties priėmimo metu, yra pasikeitusi. Teismo nustatyta laikina atsakovės pasimatymų su dukterimi tvarka nevisiškai užtikrina vaiko interesus saugaus motinos ir dukters bendravimo aspektu. Tai sudaro prielaidas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nustatytą susitikimų tvarką (vietą).
Dėl CPK 163 str. 2 p. įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.), teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas. Tuo tarpu esant fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindams, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę tiek savo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva sustabdyti nagrinėjamą bylą (CPK 164 str.). Tačiau ir šiuo atveju teismas negali apsiriboti vien tik formaliu įstatyme numatytų pagrindų konstatavimu bei privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, nes be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas (CPK 7 str.), gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.).
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kuris nustato privalomą bylos sustabdymą tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė nusprendęs, jog šios civilinės bylos nagrinėjimas yra betarpiškai susijęs su Kauno apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis ketina remtis bylos šalys (b.l. 112-113).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotą praktiką CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai jos negalima nagrinėti iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2007, 2006-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2006, 2005-09-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-411/2005 ir kt.). BPK 6 str. 1 d. nustato, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas – tai BPK reglamentuota ikiteisminio tyrimo subjektų veikla, kurios metu tik siekiama atskleisti nusikalstamas veikas, pradedama paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams (BPK 166 str.) ir užbaigiama prokuroro kaltinamojo akto surašymu (BPK 218 str. 6 d.). Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pradedamas kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perdavus nagrinėti teismui, kuriam ta byla teisminga (BPK 220 str. 1 d.). Taigi ikiteisminis tyrimas – tai pirmoji baudžiamojo proceso stadija, kuomet baudžiamoji byla yra tik parengiama jos nagrinėjimui, o bylos nagrinėjimas priklauso išimtinei teisingumą vykdančios institucijos – teismo kompetencijai (LR Konstitucijos 109 str. 1 d., Teismų įstatymo 1 str.). Iš to seka, kad CPK 163 str. 1 d. 3 p. nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, jei baudžiamąja tvarka byla yra nagrinėjama būtent teisme. Tokiu atveju būtinumą sustabdyti bylą lemia faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas (CPK 182 str. 3 p.), taip pat kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai. Todėl ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti privalomu bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 str. 1 d. 3 p.), ir su tokiais apeliantės skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat sutinka.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas 2008-12-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl laikino motinos valdžios apribojimo, savo reikalavimus iš esmės grįsdamas aplinkybėmis, kurios buvo ir tebėra tiriamos bei nustatinėjamos Kauno apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal BK 153 str. numatytus nusikalstamos veikos požymius dėl ieškovo ir atsakovės mažametės dukters tvirkinimo, dukteriai būnant atsakovės priežiūroje (b.l. 3-4, 15, 86). Kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo pareikštu ieškiniu dėl atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo, dar daugiau, jos yra vienos iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių (ieškinio elementas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Todėl tokie apeliantės skundo argumentai, jog šis ikiteisminis tyrimas nėra su ja susijęs, nepaisant tvirtinimo, kad įtarimai šioje byloje jai nėra pareikšti, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė parengiamajame posėdyje prašymui sustabdyti civilinę bylą neprieštaravo bei nurodė pati ketinanti be kitų įrodymų atsikirtimus grįsti ir minėtoje baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokiam ieškinio reikalavimui ir esant tokiam jo faktiniam pagrindui pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog baudžiamojo proceso tvarka nustatyti įrodomieji (prejudiciniai) faktai turės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą ir padarė teisingą išvadą, kad yra būtina sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus aiškus galutinis ikiteisminio tyrimo rezultatas, jo baigtis. Kartu kolegija pažymi, kad bylos sustabdymas ne tik leidžia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, bet ir sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, kas atitinka CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Todėl šiuo atveju esant pradėtam bei atliekamam ikiteisminiam tyrimui, teismui tas pačias aplinkybes tiriant ir civilinėje byloje, kaip atskirajame skunde nurodo apeliantė, būtų pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.
Kaip jau minėta, iš esmės tinkamai išsprendęs klausimą dėl bylos sustabdymo būtinumo, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos sustabdymo pagrindą, traktuodamas jį kaip privalomą pagrindą bylai sustabdyti (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Tokiu atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso priemonėmis gali būti nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės bei įrodomieji faktai, t.y. nustatęs egzistuojantį faktinį pagrindą bylai sustabdyti, teismas turėjo remtis ne privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą reglamentuojančia nuostata (CPK 163 str. 1 d. 3 p.), o pasinaudoti CPK 164 str. jam suteikta diskrecijos teise sustabdyti bylą šio straipsnio 1 d. 4 p. numatytu teisiniu pagrindu. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo padaryta procesinės teisės normos taikymo klaida vien tik formaliais pagrindais panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 328 str.). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tuomet, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.). Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nekonstatuota.
Dėl atsakovei paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str., taikymo tvarkos
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno m. apylinkės teismo 2008-12-23 nutartimi ieškovo prašymu buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, visiškai uždraudžiant atsakovei matytis su nepilnamete dukterimi (b.l. 17-18). Vilniaus apygardos teismas 2008-12-23 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nutartį iš dalies pakeitė ir sumažino apribojimų mastą – leido atsakovei bendrauti su dukterimi, tačiau tik dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, o konkretaus susitikimų laiko ir vietos klausimą perdavė spęsti pirmosios instancijos teismui (b.l. 54-57). Kauno m. apylinkės teismas, 2009-07-08 nutartimi spręsdamas apeliacinės instancijos teismo jam perduotą nagrinėti klausimą dėl šalims ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams patogaus laiko bei susitikimų vietos nustatymo (CPK 339 str., CPK 584 str. 1 d. 1 p.), nustatė, jog atsakovė kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 00.09 val. iki 11.00 val. bendrauja su dukterimi dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Psichologinės paramos ir konsultavimo centro patalpose, Petrausko g. 19 a, Kaunas, kur pristatyti dukterį įpareigojo ieškovą (b.l. 108-111).
Teisėjų kolegija, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, tikrina tik apskųstos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukterimi tvarka (vieta ir laikas) teisėtumą bei pagrįstumą ir pasikeitusių faktinių aplinkybių kontekste pasisako tik dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, visų pirma atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nei savo iniciatyva, nei apeliantės prašymu negali peržengti savo kompetencijos ribų ir kartu su atskiruoju skundu nagrinėti naujai atsakovės reiškiamus reikalavimus. Todėl apeliantės 2009-11-27 Vilniaus apygardos teismui pateiktas prašymas (b.l.190-192), kuriame ji reiškia visiškai naują savarankišką materialųjį reikalavimą – nustatyti dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (atsakove), juo labiau patraukti Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK viršininką E. K. baudžiamojon atsakomybėn, kuris gali būti reiškiamas tik BPK nustatyta tvarka, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje negali būti apeliacijos dalyku, todėl nenagrinėtinas. Priešingas traktavimas nebūtų suderinamas su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcijos įgyvendinimu, neatitiktų apeliacijos paskirties, CPK 312 str. nustatytų apribojimų. Dėl išvardintų priežasčių 2009-11-27 Vilniaus apygardos teismui pateiktas apeliantės prašymas nespręstinas ir neanalizuotinas.
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pabrėžta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių, kurios tiesiogiai liečia vaiko teises ir interesus, taikymo tvarkos. Byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino tuo metu byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, atsižvelgė į pačių šalių bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, nustatė vaiko teisėms ir interesams bei paskirtos laikinosios apsaugos priemonės esmei (CK 3.65 str.) neprieštaraujančią laikiną atsakovės bendravimo su dukterimi tvarką. Apeliantės skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009-04-27 nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės turinį, yra visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo 2009-04-27 nutarties, joje nebuvo apibrėžta bendravimo apimtis (maksimalus ar minimalus bendravimas), tik konstatuota, kad nėra pagrindo visiškai uždrausti atsakovei matytis su dukra iki civilinės bylos dėl laikino motinos valdžios apribojimo išnagrinėjimo. Minėta nutartimi atsakovei buvo leista bendrauti su dukra, nustačius išimtį – kartu dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui. Klausimą dėl konkrečios bendravimo tvarkos, taigi ir dėl jo apimties nustatymo teisėjų kolegija perdavė pagal kompetenciją išspręsti pirmosios instancijos teismui (b.l. 54-57). Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo 2009-04-27 nutartyje nėra kalbama apie maksimalų atsakovės ir dukters bendravimą atskirajame skunde nurodytų CK CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d. nuostatų prasme, kurios iš viso nėra taikytinos atsakovei paskirtos laikinosios apsaugos priemonės – išimtinai vaiko interesais laikinai apriboto jos bendravimo su dukterimi - atveju.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja teismo pareigą esant net menkiausiai abejonei, jog iki sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo byloje priėmimo vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti, nustatyti optimaliai vaiko teises ir teisėtus interesus užtikrinančią paskirtos laikinosios apsaugos priemonės tvarką (CPK 145 str. 1 d. 13 p., 3.65 str.). Tokiu atveju CK 3.175 str. 2 d. nuostata, reglamentuojanti skyrium gyvenančių tėvų atitinkamai maksimalaus ar minimalaus bendravimo su vaiku nustatymo sąlygas bei tvarką, kuria remiasi apeliantė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju netaikytina. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė pernelyg formaliai traktuoja ir sureikšmina sąvokas „leisti bendrauti“ ir „leisti matytis“, pasimatymai ir yra bendravimo išraiška, bendravimo forma. Be to, į bylą pateikta informacija (b.l. 158, 167, 168, 172, 182-183) patvirtina, jog pati apeliantė jau kurį laiką savo noru yra visiškai apribojusi bendravimą su dukterimi, nors tokią galimybę, nepaisant vėliau įvykusių įvykių, ji turėjo.
Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas laikinas apeliantės bendravimas su dukterimi iki ši byla bus išnagrinėta, t.y. du kartus per savaitę po dvi valandas, yra optimalus ir pakankamas, užtikrinantis nepilnamečio vaiko poreikius bei interesus.
Kita vertus, susiklosčiusios su šia byla susijusios ekstraordinarios aplinkybės, kurios šiuo atveju yra plačiai žinomos ir neįrodinėtinos (CPK 182 str. 1 d.), patvirtinamos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus papildomai į bylą pateiktais dokumentais, neabejotinai reikalauja tam tikro skundžiamos nutarties modifikavimo. Siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus, užtikrinti saugią vaiko bendravimo su apeliante aplinką, yra būtinybė pakoreguoti anksčiau nustatytą bendravimo tvarką bei jos realizavimo būdą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymu Nr. A-3833 apeliantės dukteriai nuo 2009-10-05 buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės filialo Vaiko raidos centre (b.l. 161). 2009-10-12 įsakymu Nr. A-3880 dėl 2009-10-08 įsakymo Nr. A-3833 pakeitimo atsakovės dukters globėja paskirta N. V., o globos vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 162). Kauno apygardos prokuratūros 2009-11-17 raštas Nr. 0-2189-09 patvirtina, kad atsakovei šiuo metu yra skirta apsauga nuo nusikalstamo poveikio, kurios vykdymas pavestas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybai. Tuo pačiu raštu Kauno apygardos prokuratūra nurodo neprieštaraujanti, kad Kauno m. apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi numatytomis sąlygomis būtų vykdomi atsakovės ir jos dukters susitikimai, užtikrinant šių asmenų apsaugą (b.l.173).
Susiklosčiusioje situacijoje Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartis keistina. Atsakovės ir jos dukters susitikimų vieta pagal šia nutartimi nustatytą periodiškumą ir joje nurodytu grafiku nustatytina atsižvelgiant į už judviejų saugumą atsakingos institucijos - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos - rekomendacijas, kuri ir turėtų parinkti saugumo reikalavimus atitinkančią atsakovės bendravimo su dukterimi vietą, arba sudaryti sąlygas apeliantei atvyti į anksčiau teismo nutartimi nustatytą vietą Petrausko g. 19 a, Kauno m., jei ši yra saugi ir leidžia minėtai institucijai vykdyti savo pareigas. Taip pat nustatytina mergaitės globėjos N. V. pareiga pristatyti savo globotinę į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos nurodytą vietą. Atsakovės bendravimo su dukterimi laikas nekeistinas – kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 09.00 iki 11.00 val., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui.
Nurodytais motyvais skundžiama teismo nutartis dėl bylos sustabdymo paliktina iš esmės nepakeista, o nutartis dėl laikinos atsakovės ir dukters bendravimo tvarkos nustatymo – atitinkamai pakeistina (CPK 320 str. 2 d., 328 str., 329 str. 1 d.).
Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 7,25 Lt (b.l. 180) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-2123-752/2009 nagrinėjimas iki bus atliktas ikiteisminio tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08, palikti iš esmės nepakeistą.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies pakeisti.
Nustatyti, kad atsakovė L. S. bendrauja su dukterimi D. K. dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos parinktoje saugumo reikalavimus atitinkančioje vietoje, kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 09.00 val. iki 11.00 val., į kurią pristatyti D. K. įpareigojama jos globėja N. V..
Priteisti iš atsakovės L. S. 7 (septynis) litus ir 25 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.