- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-311-768/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nukentėjusysis
- P. P.
- Advokatai
- Jonas Milčius
išnagrinėjęs nukentėjusiojo P. P. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria A. T. priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m balandžio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi A. T., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis P. P. skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimo netenkinti. Skunde teigia, jog A. T. priverčiamoji medicinos priemonė pakeista švelnesne vadovaujantis nerealia ir neištirta prielaida, kad jis gyvens pas savo dėdę, kuris byloje nėra proceso dalyvis, ir, kuriam joks teisės aktas nenumato pareigos prižiūrėti realiame gyvenime nesiorientuojančio A. T. Be to, nukentėjusysis nurodo, kad pačiam A. T. dėdei reikalinga priežiūra, kad A. T. ir jo dėdės tarpusavio santykiai yra pasibaisėtini. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad net trumpas stipriai veikiančių vaistų vartojimo nutraukimas reiškia A. T. nesuvaldomumą. Jo nuomone, teismas neištyrė, ar apskritai kas nors gali užtikrinti griežtą vaistų vartojimo kontrolę, jeigu gali, tai kaip.
Skundo nagrinėjime dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras nurodė, kad A. T. sveikatos būklė yra pagerėjusi, todėl apylinkės teismo sprendimas laikytinas pagrįstu.
Nukentėjęs P. P. teismo posėdžio metu teigė, kad A. T. yra pavojingas visuomenei, todėl turi būti toliau gydomas.
A. T. gynėjas advokatas Jonas Milčius teigė, kad nukentėjusiojo teiginiai yra subjektyvūs ir turėtų būti traktuojami kaip prielaidos. A. T. sveikata yra pagerėjusi, ką patvirtino medicininės išvados, todėl jis toliau gali būti gydomas ambulatoriškai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pagrįstai A. T. pakeitė priverčiamąją medicinos priemonę, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįsta sprendimą. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog A. T. psichinė būsena yra pasikeitusi (pagerėjusi). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. yra neagresyvus, nekonfliktiškas, nepažeidinėjantis dienotvarkės ir taisyklių, lankantis užimtumo veiklas, pripažįstantis gydymosi būtinybę, palaikantis ryšius su dėde. Šie duomenys užfiksuoti komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje bei įstaigos atstovės paaiškinimuose, kuriuos ji patvirtino ir nagrinėjant šį skundą. Tai, kad A. T. mąstymas smulkmeniškas, jo asmenybė egocentriška, kad jis menkai kritiškas įvykdytos veikos atžvilgiu, pirmos instancijos teismo sprendimo nepaneigia. Atvirkščiai, apeliacinės instancijos teismas galėjo įsitikinti tuo, kad A. T. pakankamai ramiai, nuosekliai ir logiškai atsakinėjo į jam proceso dalyvių pateiktus klausimus, išsakė savo nuomonę dėl padarytos veikos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija apibūdino ne vien tik A. T. charakterio savybes bei įvertino jo požiūrį į padarytą veiką, tačiau vertindama šių ir kitų duomenų visumą padarė išvadą, kad ligonio psichinė būsena pagerėjusi. Tai, kad A. T. menkai kritiškas įvykdytos veikos atžvilgiu, nedaro jo labiau pavojingu visuomenei. Tuo labiau, iš 2013 m. balandžio 29 d. nutarties matyti, kad A. T. elgesiui įtakos galėjo turėti kitų asmenų elgesys. Iš kitų bylos duomenų bei apeliacinės instancijos teismui duotų paaiškinimų taip pat matyti, kad A. T. iš tiesu pripažįsta gydymosi būtinybę bei palaiko ryšius su savo vieninteliu giminaičiu J. L., įsipareigojusiu prižiūrėti ir teikti reikalingą pagalbą A. T. Nors, kaip teisingai teigia apeliantas, šis asmuo pagal BPK 15, 38 straipsnių nuostatas ir nėra A. T. šeimos narys ar artimasis giminaitis, teismas vertindamas bylos aplinkybes privalo patikrinti ir kitas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 400, 405 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, visų pirma buvo A. T. psichinės būklės įvertinimas bei jo turimi socialiniai ryšiai, šiuo atveju ryšys su vieninteliu giminaičiu dėde J. L., kurio pagalba, tikėtina, bus siekiama padėti užtikrinti A. T. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, tai yra visų pirma paties besigydančio asmens pareiga nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus, todėl ir esant arba atsiradus priešiškiems santykiams tarp A. T. ir J. L., A. T. privalės pats, o ne prižiūrimas dėdės, laikytis pareigos gydytis. Papildomai pažymėtina, kad tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos tirti A. T. ir J. L. tarpusavio santykių, nes tai yra ne šios bylos dalykas. Be to, pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimas į ambulatorinį stebėjimą savaime nereiškia, kad pakeista priemonės rūšis nebegali būti griežtinama arba apskritai panaikinama. Vadovaujantis BPK 405 str. nuostatomis, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi apelianto teiginiai, kad nebus užtikrinta griežta A. T. vaistų vartojimo kontrolė yra visiškai nepagrįsta. Ši kontrolė pirmiausia yra užtikrinama sveikatos priežiūros įstaigos, o ne šeimos narių ar kitų giminaičių, kurie neturi tokios pareigos.
Tokiu būdu išvada, kad dabartinė A. T. sveikatos būklė nekelia grėsmės, kad jis nėra pavojingas, yra visiškai pagrįsta. Esant šioms aplinkybėms Rokiškio rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. T. stebėjimą ir gydymą galima užtikrinti ir ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
Taigi visuma aplinkybių patvirtina tai, kad A. T. psichinė būklė yra stabili, socialinis pavojingumas neišlikęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu nėra reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas.
Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo P. P. skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.