Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M., atstovaujančios savo nepilnametes dukras A. B. ir L. B., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys V. K., T. B., V. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. mirties dieną nuosavybės teise priklausė 1/72 buto, (duomenys neskelbtini)kurį 2023 m. rugsėjo 6 d. asmeninės nuosavybės teise įgijo paveldėjimo teise pagal įstatymą (liudijimo Nr. 10601). Likusi turto dalis priklauso V. K., T. B. ir V. B.. Ar turėjo kito turto ar/ir įsipareigojimų, pareiškėjai nėra žinoma, todėl teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, tinkamiausiu palikimo priėmimo būdu laikytinas palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B., gimusios (duomenys neskelbtini)ir L. B., gimusios (duomenys neskelbtini)tėvai (gimimo įrašai Nr. 397 ir Nr. 8). (duomenys neskelbtini) Ispanijoje, Alicante mieste, mirė Ž. B. ((duomenys neskelbtini). Mirusiojo asmenybei nustatyti buvo atliekama DNR ekspertizė, kuri buvo baigta tik 2024 m. balandžio 12 d. VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 4 d. duomenimis, 2023 m. rugsėjo 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 10601 pagrindu, Ž. B. priklausė (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. rugsėjo 23 d. išvadoje Nr. 4SD-6825 nurodo, kad Skyriuje nėra duomenų apie V. M., auginančios nepilnamečius vaikus A. ir L. B., vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus bei informacijos apie netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu. Atvejo procesas šeimai nėra inicijuotas. Atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, pareiškėjos pareiškimas turėtų būti patenkintas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Duomenys iš testamentų registro patvirtina, kad po Ž. B. mirties palikimas nebuvo priimtas. Pagal įstatymą Ž. B. palikimo pirmos eilės paveldėtojos yra jo dukros A. B. ir L. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų apie tai, kad yra daugiau pirmos eilės paveldėtojų, byloje nėra. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Nustatyta, kad palikėjo dukros palikimo atsiradimo momentu buvo ir šiuo metu yra nepilnametės ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo ir šiuo metu negali be kito asmens – savo įstatyminės atstovės (motinos). Kadangi iš (duomenys neskelbtini) išduoto mirties įrašo matyti, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) o iš pateiktos mirusiojo DNR tyrimo ataskaitos matyti, kad žuvusiojo asmenybė buvo nustatinėjama iki 2024 m. balandžio 12 d., laikoma pagrįsta pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl ne nuo jos valios užtrukusios mirties liudijimo gavimo procedūros ir užsitęsusios pareiškimo dėl palikimo parengimo procedūros. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Atsižvelgdamas į įrodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Pareiškėjai išaiškinama, kad ji per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Dėl leidimo priimti palikimą.

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga). Kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 10601 pagrindu, Ž. B. priklausė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie Ž. B. turimas skolas byloje nėra. Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nagrinėjamų ir/ar išnagrinėtų civilinių bylų, kuriose Ž. B. būtų skolininku ar atsakovu, nėra.

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad labiausiai apsaugomos palikimą priimančio asmens teisės, kuomet palikimas priimamas pagal apyrašą, nes tokiu atveju, už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Remiantis išdėstytu, įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, išduodamas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių dukrų vardu po palikėjo mirties pagal turto apyrašą (CPK 582 straipsnis, CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra didesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos priteisiamos iš pareiškėjos. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nekompensuojamos (CPK 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 290, 291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių dukrų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išduoti teismo leidimą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Priteisti Valstybei iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,83 Eur (keturiasdešimties eurų 83 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.