- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 1-1387-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70239-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės O.Šleiterienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1387-271/2016 medžiaga, kurioje
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai, o būtent:
Jis 2015 m. gruodžio 23 d., apie 02.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,52 promilės), konflikto su motina K. D. metu, įkando jai į dešinę alkūnę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. D. fizinį skausmą, t.y. padarė LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Kaltinamojo M. D. kaltė grindžiama iš dalies jo paties parodymais apie konfliktinę situaciją namuose, taip pat nukentėjusiosios K. D. parodymais, liudytojų L. D., D. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-23 apie 02.00 val. neblaivus grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paprašė mamos paskolinti 50 eurų, norėjo susitikti su panele. Dirba kino statistu, bet darbas nepastovus. Registruotas Darbo biržoje, bet pašalpos negauna. Tėvai jam pinigų nedavė. Jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, o jis tėvams žodžiais susidorojimu negrasino, fizinio smurto nenaudojo. Nepamena, kad būtų įkandęs motinai į dešinę alkūnę. Motina jį stūmė su dešine alkūne iš kambario. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į 5 policijos komisariatą. Tuo metu jis buvo prie kompiuterio savo kambaryje. Sutinka savo noru išvykti į Vyrų krizių centrą, laikytis jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų (b.l. 28).
Nukentėjusioji K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-23 namuose neblaivus sūnus M. D. atėjo pas ją į kambarį, pažadino ir paprašė 50 eurų. Pasakė, kad surado panelę, kurią reikia pavaišinti. Sūnus nedirba. Pinigų jam nukentėjusioji nedavė. Sūnus supyko, pradėjo rėkti ant jos. K. D. pakėlė dešinę ranką virš veido, bijodama smūgio į veidą. Sūnus pasilenkė link jos ir įkando į dešinę alkūnę, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai ji atitraukė ranką, sūnus išvadino ją necenzūriniais žodžiais „k..., p...“. Vyras L. D. nuėjo į virtuvę ir iškvietė policiją. Sūnus išėjo iš jos su vyru kambario ir buvo savo kambaryje. Atvykus policijos pareigūnams sūnus grasino užmušti, bet ką konkrečiai, nežino. Jis yra neprognozuojamas, vieną kartą gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje dėl asmenybės sutrikimo. Su sūnumi gyventi nenori, nes bijo. Anksčiau sūnus M. D. buvo sumušęs savo tėvą, bet jie susitaikė (b.l. 12).
Liudytojas L. D. parodė, kad 2015-12-23 namuose neblaivus sūnus M. D. atėjo į jo ir žmonos K. D. kambarį, kur iš motinos reikalavo pinigų. Kai Kristina atsisakė duoti pinigų, sūnus garsiai rėkė, išvadino motiną įvairiais necenzūriniais žodžiais „k..., b...“ . L. D. sūnus pasakė „eik tolyn“. Jis nuėjo į virtuvę ir iškvietė policijos pareigūnus. Nematė, kaip buto kambaryje sūnus įkando motinai į dešinę alkūnę. Apie tai sužinojo iš žmonos Kristinos vėliau. Ji parodė paraudimą ant dešinės alkūnės. Atvykus policijos pareigūnams sūnus rėkė „B.... užmušiu“, bet kam šie žodžiai buvo skirti, nežino. Sūnus yra agresyvus, neprognozuojamas, ypač, kai girtas. 2011 m. jis buvo L. D. sumušęs, bet jis sūnui atleido, su juo susitaikė. 2011 m. sūnus buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, Naujoje Vilnioje dėl asmenybės sutrikimo (b.l. 17).
Liudytoja, Vilniaus AVPK PR 4 kuopos 1 būrio vyresnioji patrulė D. K. parodė, kad 2015-12-23 02.15 vai. patruliuodama su vyriausiuoju patruliu J. P., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje kreipėsi K. D., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus M. D. sukėlė konfliktą, buvo agresyviai nusiteikęs prieš ją ir tėvą L. D., grasino fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad užmuš, keikė necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų. Sūnus įkando jai į dešinės rankos alkūnę, ant kurios matėsi mėlynė. K. D. paminėjo, jog smurtas kartojasi dažnai, kviečia policiją. M. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į 5 policijos komisariatą. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai, pareigūnų akivaizdoje grasino tėvams fiziniu susidorojimu, sakydamas „užmušiu seną k..., kam rašei pareiškimą. Kai grįšiu tau p....“. Sulaikant M. D. pareigūnai panaudojo antrankius ir dujas. (b.l. 19).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-12-23 apie 02.15 val. gautas pranešimas apie šeimyninį smurtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus nustatyta kad neblaivus M. D. sukėlė konfliktą, buvo agresyviai nusiteikęs prieš savo tėvus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad užmuš, keikė necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų, įkando motinai į dešinės rankos alkūnę, taip pat nurodyta, kad įvyko vietoje buvo agresyviai nusiteikęs, pareigūnų akivaizdoje grasino tėvams fiziniu susidorojimu, pristatomas į policijos įstaigą M. D. taip pat elgėsi agresyviai, jo atžvilgiu buvo panaudotos tarnybinės dujos ir antrankiai (b.l. 8-10).
Specialisto išvadoje Nr. G 4330/15(01), nurodyta, kad K. D. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais). Labiausiai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis - suspaudus dešinio dilbio sritį tarp dantų, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-23). Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, (b.l. 15).
Alkotesteriu 2015-12-23 d. 02:48 val. M. D. nustatytas 1,52 promilių girtumas (b.l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. D. savo motinos K. D. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – įkando į dešinę alkūnę. Dėl panaudoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimą, kuris vertinamas kaip nežymus. Nors kaltinamasis iš esmės nepripažino kaltinime jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų, nurodydamas, kad fizinio smurto nenaudojo, nepamena, kad būtų įkandęs motinai į alkūnę, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinime nurodomas aplinkybes. Nukentėjusioji atvykusiems į iškvietimą policijos pareigūnams taip pat nurodė įkandimo faktą, tai užfiksuota jų tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo įkąsta į alkūnę, objektyviai patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiosios dešiniame dilbyje padaryta poodinė kraujosruva, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis - suspaudus dešinio dilbio sritį tarp dantų, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-23). Kaltinamojo tėvas taip pat parodė, kad nors paties įkandimo fakto nematė, tačiau iš žmonos sužinojo, kad jai sūnus įkando į alkūnę. Į iškvietimą atvykusi policijos pareigūnė savo parodymuose taip pat patvirtino, ant nukentėjusiosios alkūnės mačiusi mėlynę. Kaltinamasis neigė ir grasinimus tėvams, tačiau šią jo tėvų nurodomą aplinkybę visiškai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos grasinančios kaltinamojo frazės, pabrėžtas agresyvus jo elgesys tėvų atžvilgiu. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus kūno sužalojimas. M. D. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis M. D. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 58-59). Nukentėjusioji jau perdavus teismui bylą, pateikė skundą dėl prokurorės sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydama nutraukti jo sūnaus atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą, kadangi ji sūnui atleido ir prašo nepriimti baudžiamojo įsakymo (b.l. 66). Skundas buvo perduotas ikiteisminio tyrimo teisėjui, išnagrinėtas LR BPK 64 straipsnyje numatyta tvarka bei atmestas, konstatuojant, kad baudžiamojoje byloje nėra įmanomas M. D. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, kadangi jam inkriminuojama baudžiamoji veika padaryta nepraėjus 4 metams nuo ankstesnio jo susitaikymo dėl smurto artimoje aplinkoje su nukentėjusiaisiais ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu. Tokiu būdu išnagrinėjus ir atmetus nukentėjusiosios skundą baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka neliko procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės skyrimas
M. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
M. D. 2 kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2013-12-07 iki 2013-12-1, jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas (b.l. 49), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM teismo psichiatro eksperto nuomone skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra, kadangi nėra duomenų, kad kaltinamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (b.l. 55).
M. D. anksčiau neteistas, tačiau pažymėtina, kad jis 2012 metais jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto panaudojimo K. D. ir L. D. atžvilgiu, jam ir nukentėjusiesiems susitaikius (b.l. 38). Praeityje buvo baustas administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 45-46). Bedarbis. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtas nebuvo intensyvus, prieš nukentėjusiąją panaudotas vienas smurtinis veiksmas, nesukėlęs didelio skausmo, ženklių pasekmių jos sveikatai), kaltininko asmenybę (teisiamas pirmą kartą, turi asmenybės sutrikimų), teismas sutinka su prokurorės M. D. siūloma bausmės rūšimi - laisvės apribojimo bausme, tačiau mažina siūlomą bausmės trukmę iki neviršijančios šios bausmės rūšies vidurkio. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas. M. D. atžvilgiu taikyti LR BK 64(1) straipsnio nuostatų, nepaisant to, kad byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nėra galimybės, kadangi jis kaltės iš esmės nepripažino. Papildomai teismo iniciatyva M. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
NUSPRENDĖ:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu:
1 ) nevartoti alkoholio ir narkotikų;
2) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-12-23 d. 02:45 val. iki 2015-12-24 d. 09:52 val. (dvi paras), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).
LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajam M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.
Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę M. D. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Vyrų krizių centro, adresu Gėlių gt. 7, Vilniuje, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.