Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant E. Š. 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, jas panaikinti.

- V. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant V. V. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Procesas dėl M. B. ir S. B. pareikštų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nutraukti, E. Š. ir V. V. atlyginus padarytą žalą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. (toliau – E. Š.) ir V. V. (toliau – V. V.), veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 24 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėjo tikslą sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą, t. y. E. Š., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt ieškojo asmenų, patalpinusių skelbimus apie parduodamus mobiliojo ryšio telefonus bei žaidimų konsoles, susitaręs su jais dėl atlygio už parduodamus mobiliojo ryšio telefonus bei žaidimų konsoles, melagingai juos informavo, internetu nusiųsdamas jiems suklastotus piniginius pavedimus, o nukentėję asmenys apgaule suklaidinti, jiems išsiųsdavo mobiliojo ryšio telefonus bei žaidimų konsoles, V. V., E. Š. nurodymu, siuntas paimdavo iš paštomatų, autobusų stoties siuntų skyrių, Lietuvos pašto siuntų, taip jie apgaule užvaldė kitiems asmenims priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefonus bei žaidimų konsoles, tuo bendrais veiksmais su E. Š., nukentėjusiesiems asmenims padarė turtinę žalą, o būtent:

1.11. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam L. C. 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpinus skelbimą skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną ,,Mi Redmi 4X“ už 80 eurų, E. Š. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs su nukentėjusiuoju L. C. dėl atlygio už parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, apgaule melagingai jį informavo, internetu nusiųsdamas jam suklastotą pinigų pavedimo nuorašą, kad 80 eurų pervedė jam į jos banko sąskaitą, todėl nukentėjusysis L. C. apgaule suklaidintas, 2019 m. kovo 21 d., pasinaudodamas autobusų siuntų paslaugomis (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną ,,Mi Redmi 4X“, išsiuntė V. V., kuris 2019 m. kovo 21 d., 16.50 val., (duomenys neskelbtini), minėtą mobiliojo ryšio telefoną atsiėmė, tokiu būdu E. Š. kartu su V. V. užvaldė nukentėjusiajam L. C. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Mi Redmi 4X“, 80 eurų vertės;

1.12. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam J. A. 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, patalpinus skelbimą skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone 7“ už 40 eurų, E. Š. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 24 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitaręs su nukentėjusiuoju J. A. dėl atlygio už parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, apgaule melagingai jį informavo, internetu nusiųsdamas jam suklastotą pinigų pavedimo nuorašą, kad 40 eurų pervedė jam į jo banko sąskaitą, todėl nukentėjusysis J. A. apgaule suklaidintas, 2019 m. kovo 24 d., 15.35 val., pasinaudodamas autobusų siuntų paslaugomis (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone 7“ išsiuntė V. V., tačiau jis šio mobiliojo ryšio telefono neatsiėmė, nes jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu E. Š. kartu su V. V. apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą nukentėjusiajam J. A. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone 7“, 40 eurų vertės, tačiau siunta pašte buvo sulaikyta;

1.13. be to, E. Š., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išeidamas iš už susitarimo su V. V. ribų, nukentėjusiajam M. B. 2019 m. kovo 8 d. patalpinus skelbimą skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Xperia X Perfomance F8131“ už 130 eurų, E. Š. neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitaręs su nukentėjusiuoju M. B. dėl atlygio už parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, apgaule melagingai jį informavo, internetu nusiųsdamas jam suklastotą pinigų pavedimo nuorašą, kad 130 eurų pervedė jam į jo banko sąskaitą, todėl nukentėjusysis M. B. apgaule suklaidintas, 2019 m. kovo 8 d., 13.31 val., pasinaudodamas autobusų siuntų paslaugomis (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Xperia X Perfomance F8131“ išsiuntė A. Z. vardu, G. I., nesuprasdama apie vykdomą sukčiavimą, 2019 m. kovo 8 d., 15.35 val., (duomenys neskelbtini), minėtą mobiliojo ryšio telefoną atsiėmė ir E. Š. nurodymu, 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė A. Š., kuri nežinojo apie vykdomą sukčiavimą, E. Š. prašymu per siuntų tarnybą išsiuntė ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniu į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu E. Š. apgaule, savo naudai užvaldė nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Xperia X Perfomance F8131“, 130 eurų vertės

Tokiais veiksmais E. Š. ir V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. Š., būdamas jauno amžiaus praeityje jau buvo teistas tris kartus, be kita ko, ir už analogiško nusikaltimo padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką E. Š. įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nelegaliai turėdamas mobilaus ryšio telefoną. Jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis, apgauta net 13 nukentėjusiųjų, jiems padaryta žala bendrai siekia 820 eurų, pasikėsinta užvaldyti turto dar už 712 eurų. Be to, E. Š. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, nusikaltimų darymas yra jo pasirinktas gyvenimo būdas, kadangi iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepasimokė.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame prokurorės skunde nėra ginčijamas nuteistųjų V. V. ar E. Š. veiksmų teisinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems V. V. ir E. Š. paskirtomis bausmėmis, teigiant, jog jos yra per švelnios ir neproporcingos jų padarytų veiksmų pavojingumui, prašant jas sugriežtinti ir abiem asmenims skirti laisvės atėmimo bausmes, V. V. jos vykdymą atidėti.

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Įvertinus V. V. ir E. Š. skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes, jų rūšis bei dydžius, atsižvelgiant į nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad tiek V. V., tiek E. Š. skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės yra per švelnios, neproporcingos jų nusikalstamų veiksmų pavojingumui, todėl griežtintinos.

7. Bylos duomenimis, V. V. padarė vieną tyčinę, tęstinę ir baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis jau buvo teistas, be kita ko, už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, veikiant bendrininkų grupėje su tuo pačiu R. Š.. Nors, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, naują nusikalstamą veiką V. V. padarė jau pasibaigus teistumui, tačiau, ignoruoti šią aplinkybę sprendžiant V. V. skirtinos bausmės už naujos nusikalstamos veikos padarymą klausimą, vis tik nederėtų. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį jis negeba. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla V. V. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Ši veika, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, galimai buvo įvykdyta vėlgi bendrininkaujant su E. Š..

8. Atsižvelgtina ir į nuteistojo elgesį po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Bylos duomenimis, skundžiamu nuosprendžiu iki jo įsiteisėjimo V. V. buvo palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau, bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nedalyvavo, jo gynėjos teigimu, jis išvykęs į užsienį ir apie bylos nagrinėjimą žino, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog V. V. ignoravo jam taikomą kardomąją priemonę, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio jis nedaro ir toliau pažeidinėja nustatytą tvarką. Juo labiau, kad po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo V. V. buvo baustas ir administracine tvarka (4 t., b. l. 191).

9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje įvertintina ir tai, kad nuteistojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis. Suprasdamas, kad veika nėra teisėta, už tai tikėdamasis ir gaudamas tiesioginį atlygį (E. Š. leido pasilikti vieną iš atsiųstų mobilaus ryšio telefonų), jis tiesiog vykdė E. Š. nurodymus paimti siuntinius ir paštomato ar autobusų stoties. Vertinti tokius V. V., kaip vykdytojo, veiksmus kaip jo teisinę padėtį švelninančius, pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuo neteisėtų V. V. veiksmų analizuojamu atveju nukentėjo net 12 asmenų, jiems buvo padaryta turtinė žala. Ir nors ji buvo atlyginta, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie mažesnį V. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Neabejotina, jog dėl V. V. ir E. Š. bendrų veiksmų nukentėjusieji patyrė tam tikrus nepatogumus, todėl ignoruoti juos aukščiau iškeliant nuteistųjų interesus, pagrindo nėra.

10. Sprendžiant V. V. skirtinos bausmės klausimą svarbu ir tai, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis, būdamas jauno amžiaus ir turėdamas vos 9 klasių išsilavinimą, niekur nesimokė ir nedirbo. Nors praeityje darbą jis turėjo, tačiau jo darbiniai santykiai nebuvo ilgalaikiai, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie nepakankamą nuteistojo darbinę motyvaciją ir konstatuoti menkas nuteistojo pastangas savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys, sprendžiant tiek iš praeityje jo buvusio teistumo, tiek ir iš skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, yra susijęs su finansinės naudos gavimu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nusikaltimų darymas yra vienas iš pagrindinių nuteistojo pragyvenimo šaltinių.

11. Esant šių duomenų visumai, V. V. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės apribojimas, keistina į areštą. Nustatant jo terminą, be aukščiau išdėstytų aplinkybių, įvertintinos ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo V. V. pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. V. skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas vienu trečdaliu, V. V. skiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

12. Vertinant prokurorės apeliacinio skundo motyvus dėl E. Š. skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką E. Š. įvykdė jau būdamas teistas, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta E. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Svarbu tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą E. Š. įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Nors šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino, teigdamas, kad įkalinimo vietos aplinka paskatino E. Š. pakartotinai nusikalsti, tačiau su tokiais apylinkės teismo motyvais nesutiktina. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje nuteistasis buvo teistas už iš esmės analogiško finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jas asmuo vykdė būdamas laisvėje. Šis faktas atskleidžia E. Š. būdingą elgesio modelį ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis. Juo labiau, jog ir jo vaidmuo nusikaltimo daryme, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, buvo pagrindinis. Į jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, negalėdamas jos įgyvendinti savarankiškai, jis įtraukė ir V. V.. Teigti, kad toks nuteistojo elgesys buvo įtakotas tik jį supančios pataisos įstaigos aplinkos ir dėl to sumenkinti E. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pagrindo nėra. Tai, kad E. Š. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas patvirtina ir faktas, kad už teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų ir/ar nurodymų nevykdymą, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, jis buvo baustas ir administracine tvarka.

13. Atsižvelgtina ir į tai, kad jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl jo metu nuteistojo daromų pažeidimų, jis buvo panaikintas ir asmuo buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Atlikęs jam skirtą bausmę, E. Š. netrukus buvo nuteistas už naujos nusikalstamos veikos padarymą ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo metu E. Š. įvykdė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą. Tai, kad asmuo negeba savo teisėto elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių išvadų iš savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nuteistasis nedaro. Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Šių aplinkybių teisinis įvertinimas rodo, kad nuteistojo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė.

14. Nors, bylos duomenimis, šiuo metu E. Š. dirba ir kartu su savo drauge laukia jųdviejų vaiko, tačiau vien tik šios aplinkybės, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nuteistojo teisinės padėties nešvelnina. Nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, jokios specialybės, bylos duomenimis, nėra įgijęs, jo praeityje buvusi darbo patirtis apsiriboja vos dvejomis įmonėmis, kuriose asmuo sugebėjo išdirbti vos po keletą mėnesių. Šių duomenų teisinis įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo darbine motyvacija ir pasiryžimu savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl jo besilaukiančios draugės. Sprendžiant kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais vertinami visų jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo. Tuo tarpu sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, nuteistasis ir jo besilaukianti draugė gyvena skirtingais adresais (pasak nuteistojo, jis gyvena su tėvais, kur praktiškai nuolat būna ir jo draugė), jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jų tarpusavio ryšį, byloje nėra, todėl švelninti nuteistojo teisinį padėtį tik dėl galimai pagausėsiančios jo šeimos, nėra pagrindo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutinkant su prokurorės apeliacinio skundo motyvais, E. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė keistina griežtesne laisvės atėmimo bausme. Tik paskyrus šios rūšies bausmę galimas tinkamas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas. E. Š. padarė vieną tyčinę, tęstinę ir baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl nuteistojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjo net 13 asmenų, jiems buvo padaryta turtinė žala. Nors apylinkės teismas sprendė, kad E. Š. ir V. V. bendrais veiksmais pasisavinti nukentėjusiųjų daiktai E. Š. nepasiekė, tačiau šis faktas jokios reikšmės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei E. Š. skirtinos bausmės nustatymui neturi ir pagrindo skirti jam švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimas, nesudaro. Skiriant E. Š. laisvės atėmimo bausmę ir nustatant jos dydį atsižvelgtina ir į dvi nuteistojo atsakomybę švelninančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl padaryto, atlygino žalą, bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstama veika padaryti bendrininkaujant su kitu asmeniu bei būnant recidyvistu.

16. Šių duomenų visumoje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam E. Š. skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o nuteistasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, jam skirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, skiriant jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

17. 2020 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 82,50 (aštuoniasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Tą pačią dieną gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 91,50 (devyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. V. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

18. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama nuteistųjų E. Š. ir V. V. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais pagal prokurorės skundą, kuris šiuo nuosprendžiu, kiek jis susijęs su nuteistųjų teisine padėtimi, tenkinamas. Duomenų apie prastą nuteistųjų E. Š. ir V. V. finansinę padėtį, dėl kurios asmenys nesugebėtų sumokėti iš jų priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

20. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 82,50 (aštuoniasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. Š. apeliacinės instancijos teisme, bei išlaidų, atitinkančių 91,50 (devyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. V. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinami iš nuteistojo E. Š. valstybės naudai priteisiant 82,50 (aštuoniasdešimt du eurus penkiasdešimt centų), iš nuteistojo V. V. – 91,50 (devyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl E. Š. paskirtos bausmės ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį E. Š. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti šią bausmę vienu trečdaliu ir E. Š. skirti sumažintą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. Š. sulaikymo dienos.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl V. V. paskirtos bausmės ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį V. V. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti šią bausmę vienu trečdaliu ir V. V. skirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Išaiškinti V. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo savanoriško V. V. atvykimo į pataisos įstaigą atlikti jam skirtos arešto bausmės dienos arba nuo faktinio jo sulaikymo dienos.

Likusią Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Š. valstybei 82,50 (aštuoniasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš V. V. valstybei 91,50 (devyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.