Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės gynėjui – advokatui Algirdui Gurauskui,

VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėjai gydytojai psichiatrei Marijai Janulionienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės - priverstinio ambulatorinio stebėjimo pratęsimo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo teikimas, kuriame nurodyta, jog K. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenama vieta: (duomenys neskelbtini)), yra gydomas VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje. 2010 m. vasario 10 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi K. M. buvo paskirtos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės - stacionarinis stebėjimas. 2011 kovo 3 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Nuo 2011 m. kovo mėn. K. M. gydomas VšĮ Centro poliklinikos PSK. K. M. buvo supažindintas su priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, gydymo reglamentu ir laikėsi minėtų sąlygų, laiku atvykdavo pratęsti gydymo. Pacientas pastoviai naudoja paskirtą gydymą: Trihexyphenidyli 2 mg (po 1 tabl. 2 kartus dienoje), Cjuetiapini 0,3 (po 0,5 tabl. vakare), Sol Haloperidoli decanoati 50 mg/ml (į raumenis kas 2 savaites). Psichinė būklė: Pacientas aiškios sąmonės, palaiko formalų kontaktą. Haliucinacijų, kliedėjimo idėjų išaiškinti nepavyko. Mąstymas skurdus, emocijos monotoniškos, elgesys formaliai teisingas. Psichologo tyrimo išvada: Mąstymas skurdus, neišraiškingas. Suvokimo sutrikimų šiuo metu nėra. Asmenybė kūrybinga, bet žymus emocinis lėkštumas, savo jausmus įsisąmonina menkai, neigiamus jausmus projektuoja į kitus. Paciento nuostatos rigidiškos, egocentriški, skurdūs socialiniai ir tarpasmeninai santykiai. Savo būsenai, padarytam nusikaltimui šiuo metu nekritiškas. Socialinė situacija: K. M. gyvena su mama, bute su patogumais, o vasaros metu sode. Paciento išsilavinimas specialusis vidurinis (kulinaro specialybė), tačiau dėl sveikatos būklės nedirba, nuo 2001 m. yra tik iš dalies darbingas, šiuo metu nustatytas 35 % darbingumo lygis, paciento pragyvenimo šaltinis - netekto darbingumo pensija. Paciento socialiniai kontaktai riboti, jis padeda mamai dirbti sode, laisvalaikiu skaito, žiūri TV, jokių nevyriausybinių organizacijų veikloje nedalyvauja. Psichikos sveikatos klinikoje lankėsi sutartu laiku, priverstinio ambulatorinio stebėjimo ir gydymo tvarkos nepažeidinėjo. Komisijos nariai: gydytoja psichiatrė Marija Janulionienė, slaugytoja V. B., socialinė darbuotoja N. G. ir psichologė S. K. pateikė išvadą: K. M. (a/k (duomenys neskelbtini) psichinė būklė stabili, tačiau jis nėra pakankamai motyvuotas gydytis savanoriškai, todėl rekomenduoja pratęsti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis K. M. atžvilgiu.

Teikimas išnagrinėtas nedalyvaujant K. M., kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d., asmens, kuriam yra taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, neatvykimas į teismo posėdį netrukdo nagrinėti klausimą.

VšĮ Centro poliklinikos gydytoja teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir rekomendavo pratęsti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - priverstinį ambulatorinį stebėjimą.

Prokurorė palaikė gydytojos prašymą.

K. M. gynėjas advokatas Algirdas Gurauskas gydytojos siūlymui neprieštaravo.

Priverčiamosios medicinos priemonės ir jų taikymas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnyje. Jos taikomos tada, kai asmuo padarė baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką, tačiau teismo pripažintas nepakaltinamu, negalėjusiu suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. BK 98 straipsnio 1 dalyje išvardinta kokios priemonės tokiems asmenims turi būti taikomos, tačiau šiame straipsnyje nenumatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas, kurią iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų priverčiamųjų medicinos priemonių teismas gali paskirti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priverčiamąsias medicinos priemones teismas parenka ir taiko, atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo nustatytus pagrindinius kriterijus, t. y. į psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį, pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų sveikatai, o ekspertų išvados dėl stebimo rėžimo yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui nėra privalomos.

2010 m. vasario mėn 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi K. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 str. 1 d. būnant nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2011 m. kovo 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi K. M. stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir pratęstas. Nuo 2011 m. kovo mėn. K. M. gydomas VšĮ Centro poliklinikos PSK. Iš teismui pateiktos psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvados matyti, jog K. M. supažindintas su gydymo reglamentu ir laikėsi minėtų sąlygų, laiku atvykdavo pratęsti gydymo. Pacientas pastoviai naudoja paskirtą gydymą: Trihexyphenidyli 2 mg (po 1 tabl. 2 kartus dienoje), Cjuetiapini 0,3 (po 0,5 tabl. vakare), Sol Haloperidoli decanoati 50 mg/ml (į raumenis kas 2 savaites). Pacientas aiškios sąmonės, palaiko formalų kontaktą. Haliucinacijų, kliedėjimo idėjų išaiškinti nepavyko. Mąstymas skurdus, emocijos monotoniškos, elgesys formaliai teisingas. Suvokimo sutrikimų šiuo metu nėra. Asmenybė kūrybinga, bet žymus emocinis lėkštumas, savo jausmus įsisąmonina menkai, neigiamus jausmus projektuoja į kitus. Paciento nuostatos rigidiškos, egocentriški, skurdūs socialiniai ir tarpasmeninai santykiai. Savo būsenai, padarytam nusikaltimui šiuo metu nekritiškas. K. M. gyvena su mama, bute su patogumais, o vasaros metu sode. Paciento išsilavinimas specialusis vidurinis (kulinaro specialybė), tačiau dėl sveikatos būklės nedirba, nuo 2001 m. yra tik iš dalies darbingas, šiuo metu nustatytas 35 % darbingumo lygis, paciento pragyvenimo šaltinis - netekto darbingumo pensija. Paciento socialiniai kontaktai riboti, jis padeda mamai dirbti sode, laisvalaikiu skaito, žiūri TV, jokių nevyriausybinių organizacijų veikloje nedalyvauja. Psichikos sveikatos klinikoje lankėsi sutartu laiku, privestinio ambulatorinio stebėjimo ir gydymo tvarkos nepažeidinėjo. Teismas pažymi, kad BPK 405 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma suteikia teismui teisę pakeisti, pratęsti ar panaikinti taikytą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį tik įvertinus visus bylos duomenis apie asmens psichikos būklę ir jo pavojingumą. Pagal šią normą priverčiamosios medicinos priemonės taikymas priklauso išimtinei teismo kompetencijai. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog šiuo metu yra būtina K. M. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, teismas,

nutarė:

tenkinti VšĮ Centro poliklinikos teikimą ir K. M., a/k (duomenys neskelbtini) taikomą priverčiamosios medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.