Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo E. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo ir atsakovės A. P. priešieškinį, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. P. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu patvirtintos patikslintos 2014 m. gegužės 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau ir sutartis) šias nuostatas: 1) V dalies 1 punktą, nustatant šalių nepilnamečių vaikų A. P., gimusio 2000 m. vasario 11 d., ir V. P., gimusio 2004 m. rugpjūčio 18 d., (toliau ir nepilnamečiai vaikai, vaikai, sūnūs) gyvenamąją vietą su jų tėvu E. P. (ieškovu) (toliau ir ieškovas); 2) panaikinti sutarties V dalies 2-4 punktus; 3) pakeisti sutarties V dalies 5 punktą, numatant, kad jame nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su vaikais, nustačius vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatoma jų motinai atsakovei A. P. (toliau ir atsakovė); 4) priteisti iš atsakovės A. P. po 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovės A. P. 2000 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki šios bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-17); 6) panaikinti III dalies 10-12 punktus, susijusius su E. P. jo vaikams teikiamu išlaikymu natūra.Bylos nagrinėjimo metu šalys dėl dalies reikalavimų – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir skyrium gyvenančios motinos (atsakovės) bendravimo su vaikais tvarkos sudarė taikos sutartį, prašė teismo ją patvirtinti ir nutraukti civilinę bylą dėl šių šalių reikalavimų. Byloje kilo ginčas dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimo, kuriuo patvirtintos šalių patikslintos 2014-05-06 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 10-12 punktuose šalių sulygtų sąlygų, kuriomis ieškovas įsipareigojo per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2017-07-13, nupirkti atsakovei butą, kurio kaina 450 000 Lt arba sumokėti tokio dydžio kompensaciją. Ieškovo teigimu, tai yra jo įsipareigojimas teikti vaikams išlaikymą natūra, nes vaikai liko gyventi su atsakove, kuri neturėjo nei būsto, nei pakankamai pinigų jam nusipirkti. Ieškovas, teigdamas, jog minėti įsipareigojimai yra šalių susitarimas teikti išlaikymą vaikams natūra, argumentuoja tuo, kad jis būtent taip suprato šias sutarties sąlygas. Tai yra, kad minėta sąlyga jis prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teisę į būstą ir stabilias jų gyvenimo sąlygas, o ne atsakovės asmeninius interesus. Taip pat ieškovas tvirtina, kad jis neabejojo, jog atsakovė tinkamai valdys, naudos ir disponuos ieškovo nupirktu butu, o vaikams sulaukus pilnametystės perleis šį būstą vaikams. Ši ieškovo sutartinė prievolė (teikti išlaikymą vaikams turtu (butu), anot paties ieškovo, panaikintina pasikeitus esminei aplinkybei – vaikams nuo 2016 m. birželio mėn. faktiškai pradėjus gyventi su ieškovu. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad minėtuose sutarties punktuose buvo susitarta dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, o ne dėl ieškovo vaikams teiktino išlaikymo natūra.Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10-12 punktus. Nurodo, kad sutarties 10-12 punktais šalys susitarė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, dėl to šios nuostatos ir buvo įtrauktos į sutarties skyrių pavadinimu „Santuokoje įgytas turtas, jo padalijimas ir kiti turtiniai klausimai“. Santuokos metu šalys įgijo turto už didesnę nei 775 031,18 Lt (224 464,54 Eur) sumą, todėl kiekvienam iš sutuoktinių turėjo atitekti turto už 112 232,27 Eur. Kadangi ieškovui atiteko visas nekilnojamasis turtas, o atsakovė liko bendraskolė pagal kredito sutartis su trečiaisiais asmenimis, dėl šios priežasties šalys susitarė, kad ieškovas atsakovei sumokės 28 962 Eur kompensaciją ir nupirks 130 329 Eur vertės butą, o jo nenupirkus, sumokės atsakovei lygiavertę kompensaciją pinigais, už ieškovui tekusią didesnę turto dalį. Atsakovės teigimu, tą patvirtina ir 2014-04-08 garantinis raštas, pasirašytas ieškovo E. P., garanto L. P. ir atsakovės A. P.. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas net 23 mėn. nevykdė ir vengė vykdyti teismo sprendimą, nes vaikai su ieškovu pradėjo gyventi tik 2016 m. birželio mėn., o ieškovas prievolę įvykdyti turėjo iki 2016-07-13. Atsakovė tvirtina, kad įsipareigojimas nupirkti atsakovei butą, buvo numatytas ne kaip šalių vaikams natūra skirtas išlaikymas, bet kaip šalių bendro ir santuokoje įgyto turto padalijimas tokiu būdu, jog ieškovui atiteko visas santuokos metu šalių įgytas turtas, o atsakovei kompensacija pinigais ir butas, kurį ieškovas įsipareigojo nupirkti atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) E. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą, t.y. panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas atmetė Ieškovo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimu patvirtintos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10-12 p., ir Ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (Ieškovo sumokėtą žyminį mokestį).Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ginčo dalykui. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu kuriame konstatuota, jog teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, nėra nurodyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad nutraukiant šalių santuoką buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, t. y. Ieškovui priteisti santuokoje įgytą visą 224.464,54 Eur vertės nekilnojamąjį turtą natūra, o Atsakovei – 28.962,00 Eur kompensaciją už Ieškovui tekusį turtą. Teismas sprendė, kad tokių aplinkybių nenustatyta ir šioje byloje. Apelianto manymu, kad su tokiu pirmosios instancijos aiškinimu negalima, nes jis pateiktas neįvertinus aplinkybės, kad Ieškovas su Atsakove santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kas reiškia, jog tokiu atveju CK 3.117 str., 3.123 str. nuostatos netaikomos. Apelianto manymu iš CK 3.116 str. 2 d. ir teismų praktikos aiškiai seka, kad tais atvejais, kuomet santuoka yra nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai yra laisvi turtą pasidalyti savo nuožiūra, tokiomis dalimis, kokiomis jie nori, nes prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, santuoką nutraukiant sutuoktinių bendru sutikimu nėra taikoma, kaip ir nėra taikomos įstatyminės nuostatos, reglamentuojančios, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Kaip ir kokiomis dalimis pasidalinti turtą sprendžia patys sutuoktiniai savo nuožiūra. Aplinkybė, jog Sutarties 10-12 p. šalys išsprendė būtent turto pasidalijimo, o ne iš tikrųjų vaikų išlaikymo natūra klausimus, niekaip neįrodo ir 2014-04-08 garantija. Anot Vilniaus miesto apylinkės teismo, aplinkybę, jog Ieškovas su Atsakove Sutarties 10-12 p. pasidalijo santuokoje įgytą turtą, o ne susitarė dėl išlaikymo vaikams natūra, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2014-04-08 garantija tarp Ieškovo sesers L. P. (garantas), skolininko E. P. ir kreditorės A. P., kuria, garantas įsipareigojo 450.000 Lt sumai atsakyti kreditorei A. P., jei Ieškovas (skolininkas) neįvykdys savo įsipareigojimų, kylančių iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties III dalies 10 ir 12 p. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė du pažeidimus, dėl kurių skundžiamas sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (CPK 263 str. 1 d.), todėl turi būti panaikintas. Visų pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2017-06-15 sprendimą pažeidė pareigą motyvuoti priimamą sprendimą, nes jame neatskleidė, kokiu gi būdu 2014-04-08 garantija patvirtina, jog šalys Sutarties 10-12 p. susitarė būtent dėl bendro turto pasidalijimo. Antra, 2014-04-08 garantijos reikšmę šioje byloje ir jos įrodomąją galią akcentuotina tai, kad ji tik patvirtina, kad L. P. garantavo už Ieškovo prievolės, kylančios iš Sutarties konkrečių punktų įvykdymą, tačiau ne tai, kad Ieškovo įsipareigojimas nupirkti butą yra turto su Atsakove pasidalijimas, bet ne išlaikymas vaikams natūra. Esminė aplinkybė, dėl ko apeliantas (ieškovas) įsipareigojo nupirkti butą, buvo ta, kad vaikai pasiliko gyventi su Atsakove ir Ieškovas siekė jiems suteikti išlaikymą natūra. Atsakovo manymu Garso įraše aiškiai užfiksuota, kad šalys susitarė, jog Ieškovas butą nupirks vaikams, kad jie turėtų saugią ir jų poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą. Iš garso įrašo akivaizdžiai girdėti, kaip Atsakovė spaudžia Ieškovą nupirkti butą ir buto pirkimą motyvuoja tuo, jog jis reikalingas vaikams. Garso įraše Atsakovė aiškiai kalba, kad „vaikai gaus gerą butą, kad nupirksi gerą butą apie kokį kalbam“, „aš nesupratu ko čia priešintis, čia yra vaikams ne kažkam, o vaikams“ (garso įrašo 23 min., 24:45 min.).Tai, kad Ieškovas įsipareigodamas nupirkti butą siekė suteikti vaikams išlaikymą natūra, o ne tokiu būdu pasidalinti santuokoje įgytą turtą su Atsakove, liudija ir Ieškovo elgesys. Šalims pradėjus gyventi skyrium bei po santuokos nutraukimo iki pat tos dienos, kuomet Atsakovė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę (2016 m. gegužės mėnesio pabaigos), Ieškovas aprūpino savo vaikus, o tame tarpe ir Atsakovę, gyvenamuoju būstu. Atsakovė su vaikais neatlygintinai (Atsakovei tereikėjo susimokėti komunalinius mokesčius) gyveno name, adresu Marijampolės g. 5, Vilnius, kuris nuosavybės teise priklauso Ieškovo seseriai L. P.. Ieškovas susitarė su seserimi, kad ši leistų jo vaikams bei Atsakovei, kaip jų mamai, gyventi aptariamame name kol jis vaikams nupirks butą..Atsakovė A. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK3.53 str. 3 d.).sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šio garso įrašo bei stenogramos aiškiai matosi šalių derybos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo (dėl buto atsakovei pirkimo sąlygų, kainos, dydžio, vietos, termino ir pan.) (pvz., įrašo 6.36, 7.34, 8.08, 10.24, 12.12 minutės). Tuo tarpu ieškovas E. P., galimai siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, elgiasi nesąžiningai ir savo poziciją iš esmės grindžia dvejomis atsakovės išsakytomis frazėms („vaikai gaus gerą butą, kad nupirksi gerą butą apie kokį kalbam“, „aš nesupratu ko čia priešintis, čia yra vaikams ne kažkam, o vaikams“ (garso įrašo 23 min., 24:45 min.)), kurios yra ištrauktos iš pokalbio konteksto. Taigi ieškovas siekdamas iškreipti tikrąjį šalių susitarimą, siekia, jog būtų atsižvelgiama ne į bendrą pokalbio visumą, bet į konkrečias frazes, ištrauktas iš pokalbio konteksto. byloje esantis garso įrašas ir jo stenograma, kurioje užfiksuotas šalių pokalbis, bei šio pokalbio turinys iš esmės patvirtina aplinkybę, jog šalys tarėsi dėl turto pasidalijimo būdo, o ne dėl išlaikymo vaikams formos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Byloje kilo ginčas dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimo, kuriuo patvirtintos šalių patikslintos 2014-05-06 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 10-12 punktuose šalių sulygtų sąlygų, kuriomis ieškovas įsipareigojo per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2017-07-13, nupirkti atsakovei butą, kurio kaina 450 000 Lt arba sumokėti tokio dydžio kompensaciją. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog Sutarties 10-12 p. šalys sprendė ne turto pasidalijimo tarp sutuoktinių, bet vaikų išlaikymo natūra klausimą. Jei remtis apeliantos teiginiais, tokiu atveju aiškinant pačią santuokos nutraukimo pasekmių Sutartį, reikštų, jog buvę sutuoktiniai iš esmės neišsprendė santuokoje įgyto turto padalinimo klausimo. Kolegija išanalizavusi ginčijamas Sutarties 10-12 p. nuostatas bei visą Sutartį sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog priešingai nei nurodo ieškovas, šalys kruopščiai ir detaliai susitarė dėl savo pareigų vaikams vykdymo, įskaitant ir tai, kad atskiru sutarties punktu A. P. įsipareigojo E. P. pervestas lėšas vaikams išlaikyti skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (III dalies 3 p.). Skyrium gyvenančio tėvo pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis aptarta sutarties V dalies 2 punkte, dėl papildomų išlaidų lavinimui susitarta sutarties V dalies 4 punkte. Tuo tarpu nei remiantis pažodiniu sutarties tekstu, nei sistemiškai vertinant sutarties sąlygas, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas reikšmingas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl ieškovo teiktino išlaikymo vaikams natūra, t. y. vaikams nuperkant butą (CPK 185 str.). Minėta, kad santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 539 str. 2 d.). Teismo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukiama į teismo sprendimą, taip ji tampa sudėtine teismo sprendimo dalimi. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti skundžiamas įprasta įstatymo nustatyta instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikoje (CPK 18 str.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Nagrinėjamu atveju apelianto veiksmai aiškintini, kaip noras peržiūrėti įsiteisėjusio sprendimo dalį. Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nutraukus santuoką klausimas dėl bendro turto padalijimo nebegali būti keliamas, nes teismo sprendimas nutraukti santuoką bei sutarties sąlygos dėl sutuoktinių turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo negali būti keičiami – teismo sprendimas šiais klausimais yra galutinis ir turi res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė A. P. pateikė teismui duomenis apie patirtas 540 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 540 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

ieškovo E. P. apelaicinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. P. (a/k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas – 540 EUR.