Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. M., atsakovo atstovei advokatei Sondrai Venslovienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelgotas transportas“ ieškinį atsakovui I. S. dėl netesybų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas neįvykdė sutarties 2.2 punkte numatyto reikalavimo, todėl tolesnis kitų sutarties sąlygų vykdymas ir iš to galimai atsiradusios pasekmės yra paties ieškovo veiksmų pasekmė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, būdamas verslo srities profesionalas, būtų pareikalavęs iš atsakovo, o pastarasis reikalavimo pagrindu jam būtų sumokėjęs sutarties 2.2 punkte numatyto dydžio užstatą. Kadangi ši sąlyga buvo nustatyta ieškovo naudai, todėl konstatuotina, kad jos įgyvendinimu privalėjo pasirūpinti pat ieškovas, tačiau šią sutarties sąlygą jis akivaizdžiai ignoravo ir nepareikalavo iš atsakovo užstato, tokiu būdu prarasdamas sutartimi sau nustatytą apsaugą ir prisiimdamas neigiamos tokios sutarties sąlygos neįvykdymo padarinius. Todėl ieškovas negali remtis tuo, kas atsakovas galimai neįvykdė sutarties 2.5 punkto. Be to, ieškovas vienašališkai atsisakė įvykdyti 2.2 punkte numatytą prievolę, kas savo ruožtu reiškia, netinkamą sutarties įvykdymą ir jos pažeidimą. Pripažinus, kad pats ieškovas neįvykdė tokios sutarties sąlygos, nuo kurios priklausė kitų sutarties sąlygų tinkamas galiojimas (vykdymas), pripažintina, kad ieškovo reikalavimas priteisti 7.492,58 Lt dydžio netesybas yra nepagrįstas, neteisėtas, ir todėl atmestinas.

Ieškovas nepateikė įrodymų, įgalinančių neginčijamai konstatuoti, kad tarp atsakovo ir ieškovo, inter alia, susiklostė ir daiktų pardavimo aukciono būdu teisiniai santykiai. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galimai vykusių aukcionų pradžios bei pabaigos laikus (sutarties 2.1 punktas),jog keturių transporto priemonių pardavėjui (savininkui) ieškovas pateikė kokius atsakovo pateiktus kainų pasiūlymus bei keturių transporto priemonių pardavėjas (savininkas) priėmė galutinį sprendimą priimti būtent atsakovo pateiktus kainų pasiūlymus (sutarties 2.4 punktas), t.y. ieškovas nepateikė jokių laimėjimą patvirtinančių įrodymų, kurie turėtų neabejotinai, neginčijamai ir objektyviai egzistuoti sutarties 2.4 punkto pagrindu. Iš to seka, kad ieškovas neįrodė, jog jis įvykdė sutarties 2.4 punkte esančius reikalavimus.

Ieškovas savavališkai transportavo ir perleido kitiems asmenims galimai atsakovui priklausančias transporto priemones dar pačioje ginčo pradžioje, tuo pažeisdamas sutartimi prisiimtus įpareigojimus bei eilę esminių prievolių ir sutarčių vykdymo principų. Ieškovas laikė, jog galimai laimėtos transporto priemonės priklauso atsakovui ir savavališkai, pažeisdamas sutarties 2.7 punkto reikalavimus, transportavo automobilius į Lietuvą net nesulaukęs atsakovo atsakymo į Pretenziją. Dar daugiau, susipažinęs su atsakovo atstovų 2011-01-27 atsakymu į ieškovo 2011-01-11 Pretenziją, ieškovas telefonu pranešė atsakovui, kad jo galimai laimėti automobiliai jau yra parduoti kitiems asmenims. Mano, kad transportuodamas ir perleisdamas kitiems asmenims atsakovo nuosavybe esančias transporto priemones, ieškovas pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, inter alia ir esminius prievolių bei sutarčių vykdymo principus, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino.

Atsakovas ir ieškovas pagal sutarties nuostatas Pirkimo užsakymo nesuderino ir nepatvirtino, todėl atsakovas neturėjo pareigos jo pasirašyti, o sutartyje numatytomis sąlygomis nesuderintas, nepatvirtintas ir nepasirašytas Pirkimo užsakymas negali atsakovui sukelti teisinių pasekmių. Ieškovo atsakovui atsiųsti keturi pirkimo užsakymai visų pirma turėjo būti suderinti, patvirtinti ir tik tada pasirašyti. Tik įvykdžius šias sąlygas pirkimo užsakymai galėjo tapti dvišaliais sandoriais, kuriems galėjo būti taikomos ir kitos sutarties sąlygos. Kadangi šie keturi pirkimo užsakymai neatitinka pirkimo užsakymams sutarties keliamų reikalavimų, todėl jiems negali būti taikomos kitos sutarties sąlygos, inter alia ir tos, kurios numato atsakovo sutartinę atsakomybę už pirkimo užsakymo nepasirašymą (sutarties 3.5. punktas).

Ieškovo parengtos sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose numatytos sąlygos prieštarauja 2.5 punkte numatytoms sąlygoms, todėl šias Sutarties sąlygas išaiškinus vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei šios kategorijos bylose suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuotina, kad atsakovui negali kilti sutartinė atsakomybė, numatyta sutarties 3.5 punkte. Kaip matyti iš sutarties turinio, sutarties 1.2 bei 1.3 punktai konkuruoja su sutarties 2.5 punktu. Sutarties 1.2 bei 1.3 punktai pirkimo užsakymą įvardija kaip laisva valia sutarties šalių suderintą, patvirtintą bei pasirašytą dokumentą (dvišalį sandorį), o štai Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad pirkimo užsakymą atsakovas privalo pasirašyti, o to nepadarius, sutarties 3.5 punktas numato už tai atsakovui sutartinę atsakomybę (netesybas). Kadangi sutarties sąlygos yra neaiškios bei dviprasmiškos, konkuruoja viena su kita, todėl tokios sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo, kaip sutarties tekstą parengusios šalies, nenaudai, ir atsakovo, kaip prie sutarties prisijungusios šalies, naudai.

Apelianto nuomone, aukščiau apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesi. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nesutinkant su aukščiau išdėstytais argumentais, apeliantas prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą vadovaujantis mišrios atsakomybės principu (CK 6.248 str. 4 d.;6.259 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į ieškovo padarytų sutarties pažeidimų turinį, mastą ir pasekmes, teigtina, kad atsakovo prievolių pagal sutartį galimo neįvykdymo ir netinkamo vykdymo kaltė tenka ieškovui. Pripažinus, jog pats Ieškovas neįvykdė sutarties 2.2 punkto, nuo kurio priklausė kitų sutarties sąlygų tinkamas galiojimas (įvykdymas), taip pat įvertinus, jog ieškovas pažeidė ir šiame apeliaciniame skunde jau aptartus Sutarties 2.4, 2.7 ir 3.2 punktus bei eilę prievolių ir sutarčių vykdymo principų, pripažintina, kad yra teisinis pagrindas atsakovą visiškai atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str.) už sutartyje numatytas ir galimai atsakovo neįvykdytas prievoles arba, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepareikalavo iš atsakovo 1500 EUR (kas pagal oficialų euro ir lito kursą yra lygu 5.179,20 Lt), o ieškovo prašomų priteisti netesybų dydis sudaro 7.492,58 Lt, tad galimai priteistinų netesybų dydis yra mažintinas proporcingai ieškovo kaltei, t.y. 5.179,20 Lt suma 7.492,58 Lt - 5.179,20 Lt - 2.313,38 Lt). Sprendžiant šį ginčą, turi būti analizuojamos ir tokios aplinkybės, kokios sutarčių sudarymo ir jų įvykdymo praktikos ieškovas laikėsi tiek iki sutarties su atsakovu sudarymo, tiek ir po jos sudarymo, taip pat kaip kiti asmenys supranta ieškovės parengtos sutarties sąlygas. Šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus atsakovo atstovė pateikė 2011-05-09 vykusio teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 314 str.). Šie įrodymai patvirtinta, kad ieškovas iki sutarties su atsakovu sudarymo, ir po jos sudarymo, laikėsi skirtingos praktikos dėl užstato pareikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, ieškovas UAB „Gelgotos transportas“ su atsakovu I. S. 2010 m. gruodžio 20 d. sudarė sutartį Nr. 179/2595, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti užsakovui (atsakovui) prieigą prie ieškovo svetainėje organizuojamų transporto priemonių aukcionų ir galimybę dalyvauti aukcionuose, siūlant savo kainą pasirinktoms transporto priemonėms, o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo laikytis sutartyje numatytų sąlygų ir tvarkos, bei atsiskaityti ieškovui už aukcione laimėtas transporto priemones ir suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims sudarius sutartį, atsakovas dalyvavo transporto priemonių pirkimo procedūrose aukciono būdu, bei ieškovo sprendimais buvo pripažintas laimėjęs 4 automobilių pirkimus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, atsakovui laimėjus automobilių pirkimus, toliau atliko veiksmus sutinkamai su sudarytos sutarties sąlygomis bei būtinus pirkimo-pardavimo procedūroms užbaigti, o atsakovas nepasirašė pirkimo užsakymų, neapmokėjo sutartyje nustatytu terminu PVM sąskaitų-faktūrų (Sutarties 2.5 punktas), teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai reikalauja iš atsakovo sutartinių netesybų (Sutarties 3.5 punktas).

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laiko, kad tokia bylą nagrinėjusio teismo išvada nepagrįsta, nes teismas neįvertino nustatytos aplinkybės, jog ieškovas, prieš suteikdamas teisę atsakovui dalyvauti aukcione, nepareikalavo iš atsakovo įmokėti Sutarties 2.2 punkte aptartos sumos, todėl, apelianto vertinimu, atsiradusios pasekmės yra paties ieškovo veiksmų pasekmė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti. Šalių sudarytos Sutarties 2.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad užsakovui (nagrinėjamos bylos atveju atsakovui) suteikta teisė dalyvauti aukcione ir siūlyti savo kainas tik sumokėjus užstatą, tačiau ši sutarties sąlygą, kolegijos vertinimu, negali turėti įtakos užsakovo, dalyvavusio aukcione be užstato, pareigoms sumokėti už aukcione įsigytus automobilius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, nors sutarties sąlygos ir numatė, tačiau neįmokėjus užstato dalyvavo aukcionuose, dalyvavo pirkimo procedūrose, jų metu teikė siūlymus dėl ketinamų įsigyti automobilių. Todėl spręsti, kad atsakovas, kaip silpnesnioji sutarties šalis galėjo tikėtis, kad ieškovas be nustatyto užstato neleis t.y. aktyviais veiksmais uždraus dalyvauti aukcione, nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja mišri šalių atsakomybė (CK 6.206 straipsnis).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, padarė netinkamas išvadas dėl šalių teisinių santykių, neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo, kaip pirkėjo lūkesčius ir kt. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, aiškinant sutartį, būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis); sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį; jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ prieš A. B. firmą „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ prieš UAB „ Beltateksas“, bylos Nr 3K-3-203/2007, ir kt.) Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytą transporto priemonių pardavimo aukciono būdu sutartį, vertino šios sutarties sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas dalyvavo automobilių pirkimo aukcionu būdu procedūrose, laimėjęs automobilių pirkimus bei ieškovui tęsiant pirkimo procedūras, atsisakė įvykdyti sutarties sąlygas jį pripažinus laimėtoju, todėl pagrįstai atsakovui taikyta sutartinė atsakomybė. Sutarties 2.3 punkte yra įtvirtinta aiški sutarties sąlyga, jog užsakovas pasiūlymus gali keisti arba juos atšaukti tik iki aukciono pabaigos, todėl aukcionui pasibaigus ieškovas galėjo juos vertinti kaip galutinius, galiojančius ir neatšaukiamus (CK 6.240 straipsnio 3 dalis).

Kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog sutarties sąlygas, perleisdama automobilius kitiems asmenims, pažeidė pats ieškovas. Sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose yra nustatyta sutarties vykdytojo (ieškovo) pareiga informuoti pirkėją apie transporto priemonės laimėjimą bei pirkėjo pareiga per sutartyje nustatytus terminus pasirašyti užsakymą, persiųsti jį vykdytojui bei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Kolegija sprendžia, kad teismo išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtinta, kad pirkėjas vienašališkai atsisakė tęsti pirkimo procedūras yra padaryta, kolegijos vertinimu, tinkamai taikius CPK 185 straipsnio nuostatas. Todėl automobilių pardavimas kitiems pirkėjams, jų pargabenimas į Lietuvą neturi jokios įtakos sprendžiant atsakovo, netinkamai įvykdžiusio prievolę, atsakomybės klausimo. Tai, kad ieškovo verslas automobilių pardavimas aukcionų būdu, neatleidžia pirkėjo, sudariusio sutartį bei sutikusio dalyvauti aukcione pagal sutartyje įtvirtintas sąlygas, nuo sutarties vykdymo -pasibaigus aukcionui atsisakyti tęsti pirkimo procedūras. Atsakovas dalyvavo pirkimo procedūrose prisijungęs jam suteiktais identifikaciniais duomenimis (b.l. 36-39), gavęs ieškovo sprendimus bei užsakymo dokumentus (b.l. 18- 25) atsisakė vykdyti sutartį. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde kelia abejones dėl sutarties sąlygų neaiškumo, jų konkuravimo, taip pat teigia, jog atsakovo pirkimas nepatvirtintas, nepasirašytas ir negali sukelti teisinių pasekmių, tačiau kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose, ir šios teisiškai saisto tiek pirkėją, tiek pardavėją. Nagrinėjamu atveju atsakovas, sudaręs susitarimą dėl dalyvavo automobilių pirkime aukciono būdu, sutiko su šalių sutartyje nustatytomis esminėmis perkamo objekto pirkimo–pardavimo sąlygomis, tarp jų ir tomis, kad aukciono dalyvio pateikti pasiūlymai yra galutiniai, neatšaukiami ir asmuo, pripažintas laimėtoju privalo pasirašyti užsakymus bei apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

Kolegija sprendžia kad kai apeliantas neįvykdė nurodytų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti sutartinę piniginę prievolę – sumokėti netesybas, numatytas Sutarties 3.5 punkte (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis1 punktas)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.