- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2-896-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Advokatai
- Rūta Čilinskaitė, Ramutė Kičiatovienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei – advokato padėjėjai Ramutei Kičiatovienei, atsakovui V. S., atsakovo atstovei – advokatei Rūtai Čilinskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 14400,00 Lt negražintos skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teisminį procesą (b.l.10,69,86,99,112) pranešta. Pažymėtina, kad 2011-11-25 parengiamojo teismo posėdžio (b.l.88-91) metu ieškovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Tačiau ieškovei du kartus neatvykus į teismo posėdį, bet pakeitus ieškovei teisinę pagalbą teikiantį atstovą, tas aplinkybes įvertino ir 2012-01-23 nutartimi pakartotinai ieškovei išaiškino, kad abiejų šalių teisminiame procese dalyvavimas yra pripažintas būtinu (b.l.92-93). Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas trečiąjį kartą buvo atidėtas 2012-06-07. Tačiau ieškovei neatvykus į teismo posėdį, įvertinus ieškovės atstovės paaiškinimus, jog ieškovė apie posėdį per savo įgaliotą asmenį K. S. – dukterį žino bei domisi bylos eiga, bet dirba užsienyje ir negalėjo atvykti, vadovaujantis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, nutarė bylą nagrinėti pagal esamą bylos medžiagą ieškovei nedalyvaujant. Teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė sąmoningai vilkina teisminį procesą bei piktnaudžiauja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nes iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokių duomenų, pateisinant savo neatvykimo priežasčių (Civilinio proceso kodekso 7, 246 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovė 2005 m. lapkričio 24 d. atsakovui paskolino buitiniu rašteliu – pakvitavimu 16000 Lt, iš kurių jis yra grąžinęs tik 1600 Lt. Jokių įrodymų, kad skola yra sugrąžinta, atsakovas į bylą nepateikė. Tačiau kitą skolos dalį geranoriškai vengia grąžinti bei nepalaiko su ieškove jokių ryšių. Mano, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, t. y. suteikė atsakovui paskolą ir tai atsakovas patvirtino savo parašu. Tuo tarpu atsakovas, įsipareigojęs vykdyti sutartį pagal pareikalavimą, sutartinių įsipareigojimų neįvykdė bei į raginimus nereagavo. Kadangi atsakovas iki šiol skolos negrąžino, todėl ieškovė buvo priversta dėl pažeistų teisių kreiptis į teismą. Pabrėžė, kad ieškovė 2004-2005 metais turėjo įmonę, todėl lėšų pakako, dalį net skolindavo tretiesiems asmenims. Jeigu ieškovė būtų buvusi nesąžininga, galėjo sakyti, kad ir tie 1600 Lt nėra grąžinti. Atsakovas nepamena, nes tarp jų buvo daug tokių sutarčių. Dėl paskolos sugrąžinimo daiktu, tai gali paaiškinti taip, kad atsakovas automobilį ieškovei padėjo tik išsirinkti, bet jokių piniginių lėšų jai nedavė. Buvo iškeltos bylos ir kitiems skolininkams, bet užbaigė bylas taikos sutartimi ir skola sugrąžinta, o atsakovas vengia atsiskaityti. Prašo visiškai tenkinti ieškinį ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė visiškai su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog ir po santuokos nutraukimo, atsakovas su ieškove palaikė draugiškus santykius. Tokiu būdu, ieškovei su vaikais sugrįžus iš Rusijos Federacijos, pasirūpino jų gyvenamąja vieta, o ieškovę įdarbino savo įmonėje buhaltere, kurioje ji darbavosi iki 2009 metų liepos mėnesio. Vienas kitu visiškai pasitikėjo, todėl sudarinėjo sandorius ne savo ar įmonės, o jos vardu ir daugelį klausimų sprendė kartu. Pastoviai rėmė šeimą ne tik suteikdamas pastogę, bet ir atiduodamas dalį savų pinigų. Iškeltų reikalavimų atžvilgiu, ieškovė klaidina teismą, yra visiškai neteisi ir todėl neatvyko į teismą paaiškinti faktinių aplinkybių. Patikino, jog paskolos sutartį 2005 metų žiemą surašė pati J. S., prašydama 16000 Lt pinigus pasaugoti jo įmonės seife. Jis sutikęs, nes turint sūnų narkomaną, pinigus laikyti bute, buvo nesaugu. Vėliau ieškovė iš tos sumos pasiėmė 1600 Lt, o 2006 metų rugsėjo mėnesį Tauragės automobilių turguje už 16500 Lt buvo nupirktas asmeniškai ieškovei keleivinis automobilis Volkswagen Passat. Tam tikslui iš atsakovo sąskaitos buvo nuimti pinigai. Patikino, jog tuo metu ieškovės turtinė būklė buvo kukli, todėl automobilio pirkti pati negalėjo, nes jokių santaupų neturėjo, o gyveno iš atlyginimo ir jo padedama. Automobilį ji priėmė ir juo naudojosi, t. y. pinigus atsiėmė daiktu, todėl teigti, kad jis esąs ieškovei skolingas, nėra pagrindo. Be to, ieškovė per šešerius metus, nei anksčiau, nei duodant ieškinį į teismą, nėra pareiškusi reikalavimo atiduoti pinigus, nes puikiai žinojo ir suprato, kad pinigai yra sugrąžinti jai nuperkant automobilį, kurį ji vėliau pardavė. Mano, jog ėmus gyventi atskirai bei kilus tarp jų konfliktams, ieškovė kreipėsi į teismą tik dėl to, jog nepavyko apgaule užvaldyti jam priklausančio pastato. Nepavykus ieškovei vienai įgyti minėto pastato, ji teismui pareiškė dar du ieškinius: vieną dėl jo įmonės jai nesumokėto atlyginimo bei išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir ši byla - dėl skolos priteisimo. Pažymėjo, jog atlyginimas už darbą ir dar daugiau jai buvo sumokėtas, bet tinkamai neįforminus dokumentų, bylą teisme pralaimėjo ir teko, nesiginčijant ir nenorint toliau bylinėtis, sumokėti dar kartą. To paties ieškovė tikisi ir dabar, nes iš jos nėra pareikalavęs pakvitavimo apie prievolės įvykdymą. Manė, kad ji yra sąžininga ir raštelį dar 2006 metais sunaikino. Taigi, vėliau atsiradus dar vienai paskolos sutarčiai – 2001-01-10 buitiniam rašteliui, pradėjo ieškovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, nes jokių sumų iš J. S. nesiskolino ir to rašto nepasirašė. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad prievolė pagal 2005 m. raštelį buvo įvykdyta kitu būdu, ir ieškinį atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Civilinio kodekso 6.870, 6.871 straipsniai). Teismų formuojamojoje praktikoje pripažįstama, kad ginčuose dėl paskolos sutarties kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės buitiniame raštelyje nėra įrašo, kad atsakovas gavo pinigus ir kada juos gavo, bet atsakovas pripažįsta, jog 16000 Lt jam ieškovė perdavė (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimui. Ieškovė, ieškinyje teigia, kad jos reikalavimas kyla pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes atsakovas pasiskolino iš jos 16000 Lt sumą (b. l. 5). Tačiau atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdžiuose nurodė visiškai kitokius motyvus, kurių pagrindu atsirado buitinis raštelis (b.l.46-49,82-85, 88-91,120-131). Atsakovas nuosekliai laikėsi tos pozicijos, jog 16 tūkstančių litų iš ieškovės buvo priėmęs tik pasaugoti bei, jai pareikalavus, juos grąžino nuperkant daiktą.
Teismui, išanalizavus byloje esančią medžiagą, būtų pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių nėra susiklostę sutartiniai prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.2 str., 6.870 straipsniai). Kaip matyti, buitiniame raštelyje bei bylos medžiagoje pasigendama piniginių lėšų grąžinimo termino ar raginimų juos grąžinti. Atsakovas aiškino ir pateikė rašytinius įrodymus, jog pinigai buvo priimti tik pasaugoti bei jie sugrąžinti ieškovei pareikalavus, t. y. nuperkant jai už tuos pinigus keleivinį automobilį. Aplinkybė, kad atsakovas buvo raginamas gražinti pinigus, nepasitvirtino bei ieškovė tokių duomenų į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai ir tai ieškovas, būdamas verslininku, privalėjo suvokti (Civilinio kodekso 6.870 straipsnis). Be to, atsakovas pripažino, jog pasitikėdamas ieškove, jos vardu už savo lėšas verslo tikslais yra sudaręs ne vieną sandorį (b.l.52-53), kas taip pat patvirtina faktinę aplinkybę, jog atsakovas numanė apie sandorių sudarymą, jų vykdymą bei teisines pasekmes.
Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ieškovės raštu parašytas 2005-11-24 raštelis - paskolos sutartis atsakovui buvo ieškovės, kaip specialistės, turinčios patirtį finansiniuose klausimuose, surašytas kaip garantija ir patvirtinimas, jog paminėta suma priklauso J. S. ir to atsakovas neginčijo. Kaip neginčijo ieškovė, jog iš tų pinigų pasiėmė 1600 Lt (b.l.2, 38-40). Faktinės bylos aplinkybės bei pateiktieji rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės motyvus esant tarp jos ir atsakovo paskolos sutarčių faktinį egzistavimą, nes Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitai šaliai (paskolos gavėjui) pinigus. Tokį faktą įvykus atsakovas patvirtino savo parašu (b.l.5). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad atsakovas pripažino gautų iš ieškovės pinigų grąžinimą pagal pareikalavimą. Tačiau ieškovės rašytinio pareikalavimo atsakovui gražinti pinigus, byloje nėra, todėl negalima teigti, kad toks reikalavimas buvo atsakovui pateiktas, o jis nevykdė. Kadangi šalys nebuvo aptarę pinigų gražinimo termino, o ieškovė neatvyko paaiškinti sudaryto sandorio faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl ieškovei (duomenys neskelbtini) Tauragėje už 16500 Lt nupirkto automobilio. Atsakovas (duomenys neskelbtini) iš AB SEB banke turimos sąskaitos nuėmė 10000 Lt bei 6500 Lt turėjo grynųjų pinigų. Pilkos spalvos keleivinis automobilis VW Passat, (buvęs valst.Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas ieškovės vardu (b.l.53). Ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais šių teiginių nenurungė, todėl laikytina, kad ieškovė priėmė prievolės įvykdymą ne pinigais, o kitu būdu – nekilnojamuoju daiktu – automobiliu (Civilinio kodekso 6.39, 6.123 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys buvę sutuoktiniai (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), b.l.59). Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere V. S. individualioje įmonėje (b.l.60). Jos vidutinį darbo užmokestį 2004 - 2005 metais sudarė apie 250 – 300 Lt (b.l.56-58). Pareiškimas, 2006-03-17 patvirtintas notaro, pažymi apie 2005-01-14 ieškovės paskolintus pinigus (20000 Lt) skolininkams bei juos atgavus pagal taikos sutartį (b.l.80). Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog dalis šių pinigų (16000 Lt) buitiniu rašteliu buvo perduoti atsakovui (b.l.5). Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011 metais buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl gamybinio pastato. Teismas nusprendė jog ne viena ieškovė, o abi šalys, t. y. ieškovė J. S. ir V. S. individuali įmonė įgijo teisę į gamybinį pastatą (b.l.61-63). Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą ir jam santuokoje (duomenys neskelbtini) yra gimusi duktė K. S. (b.l.20).
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Vadinasi, teismo posėdyje ištirtų ir pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio taisykles įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas prievolę ieškovei yra visiškai įvykdęs, todėl nėra pagrindo ieškinio patenkinimui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Kadangi atsakovo bylinėjimosi išlaidos (550 Lt + 120 Lt + 600 Lt + 600) advokato teisinei pagalbai apmokėti) yra leistinais rašytiniais įrodymais pagrįstos (b.l.74-79, 118), todėl jos priteistinos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
priteisti iš ieškovės J. S. 1870,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S..
Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartimi Nr. L2-10832-122 bei pakeistas 2011-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. L2-10832-122 nutartimi, turtui.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.