Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. D. atstovų advokatų Mindaugo Kiškio ir Gyčio Kuncevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. 144 Eur bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. – 28 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., šios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 144 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. nutarime nurodė, kad vienas esminių Inspekcijos surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų yra tas, kad jame nenurodytas inkriminuojamų pažeidimų padarymo laikas, tačiau tas pats teismas, vadovaudamasis tuo pačiu 2014 m. gruodžio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, pripažino M. D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. ir nenurodė šio pažeidimo padarymo laiko, t.y. būtinojo pažeidimo sudėties požymio. Todėl nėra aišku, kada M. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir pagal kokias taisykles apylinkės teismas skaičiavo patraukimo atsakomybėn senaties terminus. Be to, apylinkės teismas privalėjo pratęsti patraukimo administracinėn atsakomybėn terminą, jeigu manė, kad tam yra objektyvios priežastys. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai senaties terminą iš naujo pradėjo skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo dienos.

Be to, M. D. atstovų nuomone, apylinkės teismas buvo šališkas. Apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. nutarimu išreiškė savo nuomonę dėl esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo trūkumų. Todėl apygardos teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme ir perdavus ją nagrinėti tos pačios sudėties apylinkės teismui, buvo pažeista M. D. teisė į nešališką teismą. Be to, apylinkės teismo 2015 m sausio 7 d. nutarime konstatuoti reikšmingi 2014 m. gruodžio 3 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, iki bylos nagrinėjimo iš naujo apylinkės teisme, nebuvo pataisyti. Todėl kyla abejonė, kokiu pagrindu apylinkės teismas, nesant byloje jokių naujų faktinių duomenų ir įrodymų, galėjo iš esmės pakeisti nuomonę apie protokolą, kuriame suformuluotas kaltinimas, ir šio kaltinimo pagrindu priimti nutarimą.

M. D. atstovai mano, kad bylos nagrinėjimo procesas apylinkės teisme vyko itin formaliai ir paviršutiniškai, nebuvo įsigilinta į bylos esmę – M. D. paaiškinimus, kurie nurodyti 2014 m. gruodžio 3 d. protokole ir yra jo sudėtinės dalys – į asmens duomenų teisinę apsaugą ir elektroninį parašą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kurių reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas turėtų sudaryti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d., sudėtį. Nurodo, kad, susipažinus su apylinkės teismo posėdžio protokolu ir garso įrašu, buvo pastebėti esminiai neatitikimai tarp garso įrašo ir posėdžio protokolo turinio. Teismo posėdžio protokole pateikta tokio turinio informacija, kurios posėdžio garso įraše apskritai nėra. M. D. apylinkės teismui pateikė rašytines pastabas dėl teismo posėdžio protokolo turinio ir nurodė, kad jam inkriminuojamų pažeidimų nesuprato ir nesupranta, be to, viso proceso metu, nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo 2014 m. gruodžio 3 d. teikė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus, kurie nebuvo ištirti ir įvertinti. Teismo posėdžio garso įraše taip pat girdėti, kad teismas nutraukia administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nesigilina į jo paaiškinimus. Todėl apylinkės teismas pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą ir Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatą, kuri imperatyviai įpareigoja teismą išaiškinti ne tik tai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, bet ir tai, ar atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas jo padarymu.

Teigia, kad apylinkės teismas neįvertino ir nesiaiškino M. D. pareikšto ir Inspekcijos palaikomo kaitinimo apimties. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra formuluojamas kaltinimas, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, akivaizdu, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas turi įsigilinti ir įvertinti kaltinimą palaikančios Institucijos, poziciją. Apylinkės teismo posėdžio garso įraše [16:09 min.] aiškiai girdėti, kaip Inspekcijos atstovė, pareikšdama kaltinimą palaikančio subjekto teisinę poziciją dėl kaltinimo, nurodo, kad ekspertizė šioje byloje nėra reikalinga, kadangi kalba eina apie „trukdymą atlikti tikrinimą“. Tuo kaltinimą palaikančio subjekto atstovė išreiškė aiškią poziciją, kad šios bylos esmė yra trukdymas atlikti tikrinimą". Tai reiškia, kad kaltinimą palaikančio subjekto nuomone, teismas turėjo spręsti ne dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d., padarymo, o tik dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. inkriminavimo pagrįstumo. Kadangi apylinkės teismas nesigilino į šią Inspekcijos atstovo poziciją ir neprašė papildomų paaiškinimų ar patikslinimų, todėl nebuvo išsiaiškinta, kokia apimtimi buvo palaikomas administracinio ­teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas ir taip pažeista viena esminių procesinių M. D. garantijų - draudimas pabloginti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtį daugiau, nei to prašoma kaltinimą palaikančios Institucijos.

M. D. atstovai pažymi, jog nustatant, ar atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią Lietuvos Respublikos ATPK numatyta atsakomybė, taip pat ar šis asmuo kaltas tokios veikos padarymu, turėjo būti įsigilinta į itin specifinį specialų teisinį reguliavimą, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė. Tuo tarpu apylinkės instancijos teismas to nepadarė.

Mano, kad M. D. vadovaujamos bendrovės veikla yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 2 d. įtvirtintos konstitucinės asmens teisės - ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas - išraiška, kuri nėra nei pavojinga, nei priešinga teisei, o Inspekcijos siekis už šią veiklą taikyti administracinės prievartos priemones vien tuo pagrindu, kad yra iškilęs nesutarimas dėl ADTAĮ taikymo apimties konkrečios veiklos atžvilgiu, neturi jokių pagrįstų sąsajų su Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtintais administracinės nuobaudos tikslais.

Pažymi, kad M. D. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, kadangi nepadaryta pavojinga ar priešinga teisei veika. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai su viešais elektroninio parašo sertifikatais būtų laikomi asmens duomenų tvarkymu ADTAĮ prasme, bendrovė turi visas teises tą daryti, kadangi yra registruota asmens duomenų valdytoju nuo 2004 m. SSC asmens duomenų valdytoju yra registruota 2004-11-09 (registracijos numeris - P3069), nustatant duomenų tvarkymo tikslą - Sertifikavimo paslaugų, susijusių su elektroninio parašo naudojimu, numatytų 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 9 straipsnyje, teikimas. Pagal šią registraciją bendrovė turi teisę tikrinti visus sertifikato duomenis, įskaitant pasirašančio asmens specialius atributus, tarp jų asmens kodą.

2016 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo buvo gautas M. D. atstovų advokatų Mindaugo Kiškio ir Gyčio Kuncevičiaus prašymas dėl šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju teisėjas nemato pagrindo skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, todėl prašymas netenkinamas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad M. D. administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą patrauktas suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, yra nepagrįstas.

Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju, šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus, Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti Lietuvos Respublikos ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-15-2015).

Iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. gegužės 13 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo matyti, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyr. specialisto A. J. 2013 m. balandžio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo akte nustatyta, kad bendrovei priklausančioje interneto svetainėje www.asmenskodas.lt galima pasitikrinti, ar sertifikate yra asmens kodas (t. 1, b. l. 8), tačiau ši data negali būti laikoma paskutine nustatant dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymius.

Taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. gegužės 13 d. nurodyme nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inspekcijai pateikti pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą interneto svetainėje www.asmenskodas.lt iki 2013 m. liepos 5 d. (t. 1, b. l. 10). Inspekcija 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojo pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą interneto svetainėje www.asmenskodas.lt asmens kodo tikrinimo tikslu pateikti iki 2014 m. rugsėjo 19 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių duomenų nepateikė.

2014 m. spalio 15 d. Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje www.asmenskodas.lt patikrino savo elektroninio parašo sertifikatą ir nustatė, kad automatiniu būdu tvarkomi šie jo duomenys: vardas, pavardė, darbovietė, elektroninio pašto adresas, šalis. Taigi, 2014 m. spalio 15 d. buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatiniu būdu tvarko asmens duomenis – tikrina, ar Sertifikate yra įrašytas asmens kodas, nepranešęs apie tai Inspekcijai. Todėl M. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą 2014 m. gruodžio 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Atsižvelgiant į tai, paskutinį kartą dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai buvo nustatyti 2014 m. spalio 15 d., todėl šešių mėnesių senaties terminas administracinei nuobaudai paskirti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. baigiasi 2015 m. balandžio 15 d. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu M. D. nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. paskirta nesuėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Taip pat nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad M. D. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyta, kad asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

ADTAĮ 31 str. 1 d. numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas (pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą) Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys tvarkomi: 1) vidaus administravimo tikslais; 2) politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jeigu asmens duomenis tvarko savo veikloje fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija, kai tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų; 3) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais; 4) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

ADTAĮ 2 str. 4 d. numato, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. ADTAĮ 2 str. 5 d. numatyta, kad duomenų tvarkymas automatiniu būdu – duomenų tvarkymo veiksmai, visiškai ar iš dalies atliekami automatinėmis priemonėmis.

Iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2013 m. gegužės 13 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo matyti, kad patikrinimo akte nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatiniu būdu tvarko asmens duomenis sertifikato tikrinimo tikslu. Bendrovei priklausančioje interneto svetainėje www.asmenskodas.lt galima pasitikrinti, ar sertifikate yra asmens kodas. Jei sertifikate yra asmens kodas, asmuo mato pranešimą ir svetainės patikrinimo puslapio apačioje atsiranda mygtukas „Pakeisti į kvalifikuotą sertifikatą be asmens kodo“, kuris nukreipia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujo sertifikato užsakymo puslapį. Į puslapį perkeliama dalis informacijos, esančios turimame sertifikate (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, el.pašto adresas) (t. 1, b. l. 8-11).

2014 m. spalio 15 d. Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje www.asmenskodas.lt patikrino savo elektroninio parašo sertifikatą ir nustatė, kad automatiniu būdu tvarkomi šie jo duomenys: vardas, pavardė, darbovietė, elektroninio pašto adresas, šalis.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad procesas, kurio metu duomenys įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis bei tokiu būdu patvirtinamas parašo autentiškumas ir (arba) identifikuojamas pasirašantis asmuo, neabejotinai laikomas duomenų tvarkymu automatiniu būdu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad viešuose elektroninio parašo sertifikatuose įrašyti duomenys – vardas, pavardė, darbovietė, elektroninio pašto adresas, šalis – nėra privatūs, kadangi jie nėra susiję su privačiu asmens gyvenimu. Tuo tarpu ADTAĮ 2 str. 1 d. numatyta, kad asmens duomenys, tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad elektroninio parašo sertifikatuose įrašyti duomenys – vardas, pavardė, darbovietė, elektroninio pašto adresas, šalis yra informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, todėl neabejotinai laikytina asmens duomenimis.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 9 d. Asmens duomenų valdytojų valstybės registre yra įregistruota duomenų valdytoju ir nurodžiusi asmens duomenų tvarkymo tikslą: sertifikavimo paslaugų, susijusių su elektroninio parašo naudojimu, numatytų 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 9 str., teikimas; tiesioginė rinkodara (t. 1, b. l. 21-22).

Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 1 str. 4 d. numatyta, kad elektroninis parašas – tai duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti. Šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad pasirašančių asmenų sertifikatus sudaro ir tvarko sertifikavimo paslaugų teikėjai.

Be to, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 9 str. nenumatyta pareiga sertifikato paslaugų teikėjams tikrinti ar sertifikate yra asmens kodas, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tokios paslaugos teikimas ir asmens duomenų tvarkymas šios paslaugos teikimo tikslu nepatenka į tuos asmens duomenų tvarkymo tikslus, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. yra specialiai aptarta sertifikavimo paslaugų teikėjo pareiga, sudarant sertifikatą, užtikrinti asmens duomenų apsaugą, reglamentuojamą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Todėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens duomenų tvarkymą ir nustatančios su šiuo tvarkymu sietinus draudimus bei ribojimus, tiesiogiai taikytinos Elektroninio parašo įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kai yra sprendžiami asmens duomenų tvarkymo klausimai, tarp jų ir asmens elektroninio parašo formavimo bei kvalifikuoto sertifikato sudarymo klausimai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu patvirtintų Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nuostatų ir Duomenų valdytojų pranešimo apie duomenų tvarkymą taisyklių 5 p. numatyta, kad, jeigu duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis keliais asmens duomenų tvarkymo tikslais ir pranešime apie duomenų tvarkymą nurodomi duomenys tvarkant asmens duomenis skirtingais tikslais yra skirtingi, duomenų valdytojas pagal kiekvieną asmens duomenų tvarkymo tikslą turi pateikti atskirą pranešimą.

Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Asmens duomenų valdytojų valstybės registre duomenų valdytoju yra registruotas nuo 2004 m. lapkričio 9 d. M. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą. Jis ADTAĮ 31 str. numatytos pareigos pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie automatiniu būdu tvarkomus duomenis, nevykdė. Todėl jis yra tinkamas Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo: tarp jų vyko susirašinėjimas, telefoniniai pokalbiai, 2013-05-13 bendrovei buvo išsiųstas nurodymas Inspekcijai pateikti pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą iki 2013-07-05 (t. 1, b. l. 8-11), 2014-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo pateikimo terminas nustatytas iki 2014-09-19 (t. 1, b. l. 34-35). 2014 m. spalio 15 d. Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiajam specialistui patikrinus savo elektroninio parašo sertifikatą, buvo įsitikinta, kad asmens duomenys yra tvarkomi, tačiau apie jų tvarkymą nėra pranešta Inspekcijai. Esant tokioms aplinkybėms M. D. neabejotinai buvo žinoma apie pareigą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikti pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą. Tuo tarpu jis piktybiškai šios pareigos nevykdė - nenurodė Inspekcijai jokių priežasčių, kodėl šis pranešimas nebuvo pateiktas ir kodėl yra delsiama jį pateikti. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad M. D. veikė tyčia. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. D. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl M. D. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Pagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, o apylinkės teismas M. D. padaryto pažeidimo aprašyme nenurodė kokias įstatymo nuostatas jis pažeidė. Tuo tarpu iš 2014 m. gruodžio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame išsamiai aprašytas pažeidimas ir nurodytos pažeistos ADTAĮ nuostatos, su šiuo protokolu M. D. susipažino. Be to, skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje taip pat nurodytos ADTAĮ nuostatos ir išsamiai išanalizuotas padarytas pažeidimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. D. nežinojo už ką yra baudžiamas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad M. D. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas apylinkės teismas, yra nepagrįstas. Bylos duomenys neduoda jokio pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas M. D. administracinę bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t.y. buvo šališkas. Apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teismui nušalinimo nepareiškė. Tai, kad apylinkės teismas šią administracinę bylą buvo grąžinęs Institucijai protokolo trūkumams ištaisyti, o apygardos teismui konstatavus, kad protokolas surašytas tinkamai, tas pats apylinkės teismo teisėjas išnagrinėjo administracinę bylą ir surašė nutarimą, nepatvirtina apylinkės teismo šališkumo. Juolab, kad teisėjas, perduodamas administracinio teisės pažeidimo bylą Inspekcijai protokolo trūkumams ištaisyti, nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės ir veiksmų vertinimo. Tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi M. D., savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, t.y. bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo posėdžio garso įrašas neatitinka 2015 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio protokolo turinio. Tačiau iš bylos matyti, kad 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo surengtas teismo posėdis dėl teismo posėdžio protokolui pareikštų pastabų ir jo metu 2015 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio protokolo turinio netikslumai buvo pašalinti.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas tik dalyje dėl pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėm pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d., nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-14 nutartimi byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti šioje dalyje, o Vilniaus apygardos teismo 2015-06-26 nutarties dalis dėl bylos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁷ str. ir bausmių subendrinimo panaikinimo palikta galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą dalyje dėl M. D. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. nepakeistą ir M. D. atstovų advokatų Mindaugo Kiškio bei Gyčio Kuncevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.