Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinusi su pareiškėjo G. S. skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria atsisakyta priimti G. S. atskirąjį skundą dėl 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. S. prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje.

3. 2022 m. spalio 24 d. G. S. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti jį nukentėjusiuoju, tačiau 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymą atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, jog teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi jau sprendė šį klausimą. Teismas vertino, jog G. S. prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju yra pakartotinis.

4. 2023 m. kovo 2 d. G. S. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti jį nukentėjusiuoju, tačiau 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo neskundžiama nutartimi, G. S. prašymas paliktas nenagrinėtu, kadangi jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos priimant 2022 m. spalio 12 d. nutartį, nebuvo pateikta ir teismas laikė, jog pareiškėjo skundas yra pakartotinis.

5. 2023 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas G. S. atskirasis skundas dėl 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, tačiau atskirąjį skundą atsisakyta priimti, kadangi G. S. prašymas buvo išspręstas neskundžiama nutartimi.

6. Pareiškėjas G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

6.1 Atskirajame skunde nurodoma, jog skundas buvo pateiktas dėl esminių imperatyvių proceso normų pažeidimų, t. y. pažeidus ANK 629 straipsnio 1 dalį, ANK 571 straipsnį. Apelianto prašymas pripažinti nukentėjusiuoju buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, jam nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei užkirtus kelią pasisakyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą, nors tokį atsiliepimą pateikė Institucija, tai reiškia, kad prieštaravimų neturėjo. Tačiau teismo posėdžio metu, pasak teismo, persigalvojo ir žodžiu pateikė prieštaravimus, į kuriuos G. S. nebuvo suteikta galimybė atskirsti.

6.2 Teigiama, kad pagal ANK 579 straipsnio 4 dalį, apeliantas turi nukentėjusiojo teises, todėl priimta nutartis naikintina jau dėl esminio proceso pažeidimo, o ne dėl prašymo netenkinimo. Teigiama, kad buvo pažeisti pamatiniai proceso principai, įtvirtinti ANK 566 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje negali būti apribotas apskundimas. Pareiškėjo manymu atsižvelgtina į tai, kad prašymą teismui pripažinti nukentėjusiuoju yra pateikęs specialusis subjektas, tai yra fizinis asmuo – darbuotojas, pateikęs pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų padarymą ir nurodęs, kad jam dėl nelegalaus darbo yra padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, kadangi Institucija apelianto pripažinimo nukentėjusiu klausimo nenagrinėjo.

7. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutartį, priimti G. S. 2023 m. balandžio 15 d. atskirąjį skundą, pripažinti G. S. nukentėjusiuoju asmeniu dėl nelegalaus darbo patyrus fizinę, turtinę žalą.

Pareiškėjo G. S. atskirasis skundas atmetamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 545 straipsnio 2 dalis).

9. Visų pirma, aukštesnysis teismas pažymi, jog nepasisako dėl skundo bei pateikto atsiliepimo į skundą argumentų dėl G. S. pripažinimo nukentėjusiuoju šioje administracinio nusižengimo byloje, kadangi nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties teisėtumo.

10. Apygardos teismas, susipažinęs su pareiškėjo G. S. atskiruoju skundu, įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei patikrinęs Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas atsisakydamas priimti atskirąjį G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, ANK nuostatų nepažeidė, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo G. S. prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje. Minėta nutartis įsiteisėjusi. 2023 m. kovo 2 d. G. S. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti jį nukentėjusiuoju, tačiau 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo neskundžiama nutartimi, G. S. prašymas paliktas nenagrinėtu, kadangi jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos priimant 2022 m. spalio 12 d. nutartyje, nebuvo pateikta.

12. G. S. pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, tačiau atskirąjį skundą atsisakyta priimti, kadangi G. S. prašymas buvo išspręstas neskundžiama nutartimi. Teismui priėmus neskundžiamą 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, G. S. pateikė atskirąjį skundą, dėl minėtos nutarties. Šiuo atveju pažymėtina, kad ANK nėra reglamentuota, jog dėl tokios teismo nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas. Pažymėtina, kad klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nesant ANK normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų galimybę (negalimumą) apskųsti nutartis, kuriomis išspręsti proceso dalyvių prašymai, vadovaujantis BPK normomis. BPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Taigi, remiantis tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. S. prašymą, nėra skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti G. S. atskirąjį skundą dėl 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, kurios ir rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog tokia teismo nutartis neskundžiama.

13. Nesutiktina su skundo argumentu, jog pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas turėjo būti priimtas jau vien tuo pagrindu, kad 2023 m. balandžio 12 d. nutartis buvo priimta pažeidžiant esminius imperatyvius proceso normų pažeidimus, t. y. teismas pažeidė ANK 629 straipsnio 1 dalį, ANK 571 straipsnį, bei tai, jog pareiškėjui nebuvo suteikta teisė atsikirsti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą atsikirtimą dėl jo pateikto prašymo. Šiuo atveju pažymėtina, jog G. S. prašymas buvo išnagrinėtas žodinio proceso metu, proceso dalyviams suteikiant teisę išsakyti nuomonę dėl pateikto prašymo pagrįstumo. Nors ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsakė savo nuomonę dėl pateikto prašymo žodžiu, dėl ko G. S. neturėjo galimybės atsikirsti į pateiktą nuomonę, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog G. S. pateikė rašytinį prašymą, kuriame išdėstė jo manymu visas svarbias aplinkybes, išdėstė savo nuomonę, tiek teismui, tiek proceso dalyviams buvo aiškus G. S. reikalavimas bei motyvai, dėl ko papildomai apklausti asmenį dėl jo pareikšto prašymo, nebuvo pagrindo. Vien tai, kad toks prašymas buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, nereiškia, jog buvo pažeistos G. S. teisės į teisingą sprendimą.

14. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas privalėjo priimti jo atskirąjį skundą dėl 2023 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutarties tuo pagrindu, jog apeliantas turi nukentėjusiojo teises, o Institucija nesprendė jo pripažinimo nukentėjusiuoju. Be to, Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, jog tokiu būdu teismas užkirto kelią G. S. prašymą dėl pripažinimo jį nukentėjusiuoju asmeniu, išnagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Visgi, šiame kontekste pažymėtina tai, jog Kauno apylinkės teisme, pareiškėjo G. S. prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju jau buvo išspręstas neskundžiama teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Minėtoje nutartyje išdėstyti išsamūs atsisakymo pripažinti asmenį nukentėjusiuoju motyvai. Visgi, pareiškėjas tokį prašymą teismui – pripažinti jį nukentėjusiuoju, pateikė dar ne vieną kartą, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo prašymą vertinti ne kaip pakartotinį, bet kaip naują, nepateikė.

15. Atsižvelgiant į tai, jog ANK nėra reglamentuota, jog dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas, pagrįstai atsisakė priimti G. S. atskirąjį skundą dėl 2023 m. balandžio 12 d. nutarties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. S. atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.