- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- 1-78-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12280-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Nukentėjusysis
- O. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-03-13 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. D. 2017 m. kovo 13 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), O. A. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo tetą O. A., pridėjęs peilį jai prie kaklo, sakydamas jai, kad papjaus, taip sudarė nukentėjusiajai O. A. pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis R. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. kovo 13 d. alkoholį gėrė kitoje vietoje, su draugu dviese išgėrė du butelius degtinės. Grįždamas namo užsuko į tetos O. A. namus. Buvo apsvaigęs, tačiau įvykius prisimena. Jis gerai neprisimena, tačiau mano, kad pas tetą jis išgėrė tik alaus. Su teta susipyko, todėl teta iškvietė policiją. Pareigūnai jį išvedė iš tetos namų, tačiau paleido, liepė eiti namo. Jis pareigūnų nurodymų nepaisė, pyko ant tetos, kad ji iškvietė policiją, todėl sugrįžo į jos namus papriekaištauti dėl jos tokio elgesio. Tarp jo ir tetos vėl įsiplieskė konfliktas, pripažįsta, kad jis keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau peilio jis neturėjo ir juo tetai negrasino. Konfliktas tarp jos ir tetos vyko virtuvėje, kur be tetos buvo jos sugyventinis A. M. ir kaimynas R. K.. Jis pripažįsta, kad koliojosi, į tetos namus sugrįžo dėl to, kad buvo apsvaigęs, būdamas blaivus į žodinį konfliktą su teta jis nebūtų įsivėlęs. Jis įsitikinęs, kad teta, jos sugyventinis ir R. K. jį apkalba. Iki 2017 m. kovo 13 d. su šiais asmenimis jis nebuvo susipykęs, tačiau mano, kad pareigūnus O. A. iškvietė be pagrindo, bijojo atsakomybės už melagingą policijos iškvietimą, todėl susitarė jį apkalbėti. Jis girdėjo, kaip teta kvietė policiją, kadangi jis nieko blogo nebuvo niekam padaręs, jis nuo pareigūnų nesislėpė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. D. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji O. A. parodė, kad 2017 m. kovo 13 d. vakare savo namuose ji su sugyventiniu A. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Pasiskolinti knygos buvo užėjęs kaimynas R. K.. Apie 20-21 val. atėjo sūnėnas R. D.. Iš jo išvaizdos ir elgesio, ji suprato, kad jis yra girtas. Prie jų stalo R. D. net nebuvo prisėdęs, alkoholio jos namuose jis negėrė. Tik įėjęs ėmė keiktis, triukšmauti. Ji paprašė, kad jis išeitų iš jos namų, tuomet R. D. ėmė ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiai. Žinodama jo būdą, ji suprato, kad geruoju R. D. neišeis, todėl ji iškvietė policiją. Pareigūnai R. D. išvedė iš jos namų, tačiau jis neužilgo vėl sugrįžo į jos namuose. Įėjęs į virtuvėlę, jis griebė peilį, stovėdamas jai už nugaros, rankomis sugriebė jos rankas, pridėjęs peilį jai prie kaklo, sakė, kad papjaus ją, užmuš. Ji išsigando, iš išgąsčio nieko negalėjo pasakyti, nes R. D. buvo girtas, o apsvaigęs nuo alkoholio jis būna neprognozuojamas. Priėjęs prie R. d. R. K., sugriebė R. D. už rankos, R. D. peilį paleido, peilis nukrito ant grindų, R. D. ir R. K. susigrūmė, ėmė stumdytis, spardytis. Ji iškvietė policiją. Be to, R. D. nuo krosnies buvo pagriebęs puodą su karštu vandeniu, sakė apipils. Netoliese sėdėjo A. M., R. D. buvo atsisukęs į jį, todėl ji buvo įsitikinusi, kad ketina apipilti A. M.. Ji trenkė per rankas R. D., puodas iš rankų jam iškrito ir vanduo išsipylė ant grindų.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2017 m. kovo 13 d. vakare jis atėjo pas O. A. ir A. M. pasiskolinti knygos, alkoholio jis negėrė, buvo blaivus. Už dešimties minučių atėjo R. D., kuris ėmė pyktis su O. A.. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, jis nesuprato, jų ginčo nesiklausė, ką kuris sakė, negali pasakyti. Atvykę policijos pareigūnai R. D. išsivežė, tačiau neužilgo jis sugrįžo. Iš jo išvaizdos, matėsi, kad jis yra įpykęs, jo veido išraiška buvo grėsminga. Įpuolęs į virtuvėlę, kur jie trise šnekučiavosi, R. D. griebė už peilio, prisispaudė prie savęs O. A., stovėdamas jai už nugaros, prie jos gerklės pridėjęs peilį sakė, kad ją papjaus ir užmuš. Jis ėmė kalbinti R. D., prašė, kad šis padėtų peilį, priėjęs prie jo, ėmė laužti pirštą ir peilį jis išmetė. Ona išbėgo į kitą kambarį, jis su R. D. susigrūmė, ėmė stumdytis, R. D. įspyrė jam į šoną.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2017 m. kovo 13 d. vakare jis buvo neblaivus, tačiau prisimena, kad į jų namus atėjęs R. D. triukšmavo, koliojosi. O. A. prašė, kad jis išeitų, tačiau jis neklausė, O. A. iškvietė policiją. Policijai išvedus R. D., jis neužilgo vėl atsirado jų namuose agresyviai nusiteikęs. Nematė, iš kur jis paėmė peilį, tačiau matė, kad peilį R. D. turėjo rankoje, kad tai jų peilis, kuris paprastai būdavo padėtas spintelėje. Tiksliai neprisimena, kokius žodžius R. D. sakė, bet suprato, kad jis grasina Onai. Kilo triukšmas, sąmyšis, jis pats buvo apsvaigęs, todėl nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes.
Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 6-9), apžiūros protokolo (b. l. 56-57), kuriame iš CD laikmenos, pateiktos BPC, užrašytas BPC darbuotojos ir O. A. pokalbis, matyti, kad 2017 m. kovo 13 d. 21 val. 11 min į BPC paskambinusi O. A. pranešė, kad jos namuose neblaivus sesers vaikas grasina nužudyti ją, turi peilį.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 10-13), foto nuotraukų (b. l. 14-16) matyti, kad Kelmės rajono PK pareigūnai, atvykę į O. A. namus (duomenys neskelbtini) po jos telefoninio pranešimo apie grasinimą, gyvenamojo namo virtuvėje rado numestą ant grindų ir įvykio vietoje paėmė metalinį peilį.
Iš Kelmės rajono PK pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 53) matyti, kad alkotesteriu įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) - R. D. nustatytas 2,04 promilės girtumas.
Akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 61-62) nukentėjusioji O. A. patvirtino savo parodymus, kad ją stovinčią iš nugaros apglėbęs ranka laikė, o kita ranka peilį pridėjo prie jos kaklo ir grasino, sakydamas, nužudysiu, papjausiu.
Akistatos su kaltinamuoju metu (b. l. 65-66) liudytojas A. M. patvirtino, jog matė, kaip R. D. pridėjo ir laikė peilį prie kaklo O. A..
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, jog R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas rankoje peilį, jį pridėjęs nukentėjusiajai O. A. prie kaklo, sakė, kad ją nužudys, papjaus. Šie žodžiai yra grasinančio pobūdžio, jų reikšmė yra visiems aiškiai suprantama. Peilis – įrankis, kuriuo galima nesunkiai sužaloti žmogų. Natūralu, kad nuteistojo grasinimas, pasinaudojant žalojančiu ir gyvybę galinčiu atimti įrankiu, nukentėjusiajai sukėlė bauginančią situaciją. Tokio įrankio turėjimas ir garsinančio pobūdžio išsakyti žodžiai suteikė pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad garsinimai yra realūs ir lengvai įgyvendinami. Be to, nukentėjusiajai kaltinamasis gerai pažįstamas asmuo, gana artimas giminaitis – sesers sūnus, jai buvo žinomas jo neprognozuojamas elgesys esant neblaiviam, jo smurtavimas prieš motiną ir tėvą, todėl ji pagrįstai galėjo manyti, kad grasinimus sūnėnas gali įvykdyti.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios O. A. parodymais. Ji nėra priešiškai nusiteikusi kaltinamojo atžvilgiu, teismo prašė neskirti jam griežtos bausmės, jos parodymus patvirtino įvykio vietoje buvęs, įvykį matęs blaivus liudytojas R. K.. Šio liudytojo ir kaltinamojo nesieja jokie giminystės ryšiai, jie nėra susipykę, kaltinamasis taip pat negalėjo nurodyti jokios aplinkybės, kuri patvirtintų R. K. siekimą apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, liudytojas R. K. teisme R. D. charakterizavo kaip darbštų ir paklusnų jaunuolį, kai jis būna blaivas, tačiau paaiškino, kad apsvaigęs būna nenuspėjamo elgesio, agresyvus, piktas. Be to, R. K. dėl įvykio kaltino pareigūnus, kurie atvykę pirmą kartą į O. A. namus, nesulaikė girto R. D., tokiu būdu neužkirto kelio kaltinamojo neteisėtiems veiksmams. Taigi, liudytojo R. K. parodymai nesuteikia pagrindo manyti, jog jis apkalba kaltinamąjį, siekia jam kenkti. Nors liudytojas A. M. tiksliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, tačiau teisme patvirtino, kad peilį R. D. rankose tikrai matė. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusioji ir liudytojai yra susitarę ir jį apkalba, siekiant išvengi atsakomybės už melagingą policijos iškvietimą, yra niekuo nepagrįsta, nelogiška. Kaltinamasis pripažįsta, kad vieną kartą jis pareigūnų jau buvo išprašytas iš nukentėjusiosios namų, antrą kartą į juose sugrįžo nepaisydamas pareigūnų nurodymo, be to, būdamas girtas, svetimuose namuose kėlė triukšmą, keikėsi ir koneveikė tų namų šeimininkę, todėl, esant jau ir tokiam kaltinamojo elgesiui, policijos iškvietimas negalėjo būti vertinamas nepagrįstu.
Aptartų įrodymų, aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamojo R. D. veiksmus ir žodžius, panaudotus ir pasakytus nukentėjusiosios O. A. atžvilgiu, nukentėjusioji supratusi kaip realius ketinimus, kurie gali būti įvykdyti, ir dėl jo elgesio ir garsinančio pobūdžio žodžių ji jautė baimę, todėl kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai sudaro nuoseklią bei logišką grandinę ir patvirtina kaltinamojo kaltę.
Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.
Nusikalstamos veikos padarymo metu – 2017 m. kovo 13 d. - kaltinamojo atžvilgiu jau buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už dvi nusikalstamas veikas, padarytas 2016 m. vasario 5 d. ir 2017 m. sausio 15 d. prieš savo tėvus (b. l. 108-112). Teismo baudžiamasis įsakymas paskelbtas tą pačią dieną, kai jis iš naujo nusikalto, nors baudžiamasis įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau naujo smurtinio nusikaltimo padarymas leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki šio nusikalstamo poelgio, ankstesnis ikiteisminis tyrimas neatgrasė jo nuo naujo neteisėto elgesio, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas R. D. asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltės nepripažįsta, t. y. neteisėto elgesio nesugeba vertinti kritiškai, nusikalto būdamas padaręs du smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius – tėvus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 145 straipsnio sankcijoje, – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, todėl jam skirtinas vidutinės trukmės laisvės atėmimas. Kadangi R. D. padaryta nusikalstama veika priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, laisvės atėmimu jis teisiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios padėtų įgyvendinti bausmės tikslus – perauklėti jį, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. teismo baudžiamasis įsakymas priimtas tą pačią dieną, kai R. D. padarė naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, jis nebuvo įteiktas ir apie jo priėmimą kaltinamajam nebuvo žinoma, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su 2017 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme BK 63 straipsnio pagrindu.
Kadangi peilis, kurį panaudojo kaip įrankį nusikalstamos veikos padarymui R. D., priklauso nukentėjusiajai, šis daiktas yra namų apyvokos įrankis, naudojamas buityje, todėl, nuketėjusiajai prašant, grąžinamas šio daikto savininkei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrinti, jas iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. ir bausmę, atliktą pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - peilį, saugomą Telšių apskrities VKP Kelmės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. A.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.