Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą (raštą) Nr. (4.11)-3-7697 „Dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) įpareigoti atsakovą kompensuoti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, įskaitant priedą už diplomatinį rangą ir darbo valstybės tarnyboje stažą, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją, kompensaciją už kartu gyvenusius vaikus, taip pat išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą prašė patikslintą skundą atmesti.

Pareiškėjas 2022 m. kovo 22 d. pateikė prašymą „Dėl privataus šeimos ir gyvenimo ir vaikų teisių apsaugos“, prašydamas: 1) atsisakyti priimti atsakovo pateiktą atsiliepimą; 2) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį tyrimą ir informuoti, kaip buvo gauta nevieša bylos medžiaga ir kam buvo suteikta teisė susipažinti su ja; 3) įpareigoti atsakovą sunaikinti turimą neviešą medžiagą ir informuoti su ja susipažinusius asmenis apie tai, kad susipažįstant buvo pažeisti įstatymo reikalavimai; 4) įpareigoti atsakovą pateikti atsiliepimą byloje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukta vaikų teisių apsaugos tarnyba. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame remiasi Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – ir LAT) byloje 2K-187-303/2021 pateikta nevieša informacija. Siekiant apsaugoti vaikų teises, teisę į šeimą ir teisę į privatų gyvenimą bylose, kurios pripažintos neviešomis, viešai skelbiama tik rezoliucinė sprendimo dalis. Atsakovo, kuris remiasi ir skelbia neviešą bylos medžiagą, atsiliepimas negali būti priimtas, atsakovas neturėjo teisės susipažinti su nevieša bylos medžiaga. Į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukta vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymų netenkino, be kita ko, nurodydamas, kad tai, jog pareiškėjas teigia, kad atsakovas atsiliepime galimai remiasi nevieša informacija, nesudaro pagrindo nepriimti pateikto atsiliepimo ar juo labiau reikalauti pateikti kitą atsiliepimą. Pareiškėjo prašymo 2 ir 3 punktai nėra susiję su nagrinėjama byla, t. y. skundo dalyku, todėl jie taip pat negali būti tenkinami. Be to, tokių klausimų teismas nesprendžia. Vaikų teisių apsaugos tarnyba nėra susijusi su nagrinėjamu ginču.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 26 d. prašyme pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad atsakovas, pateikdamas jam kaltinimus dėl diplomatams keliamų reputacijos reikalavimų pažeidimo, remiasi nevieša bylos medžiaga. Nevieša bylos medžiaga negali būti vertinama viešame teismo posėdyje. Todėl prašė skelbti teismo procesą neviešu. Nurodė, kad tyrimo metu jam pateikti kaltinimai buvo paneigti LAT 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi. Atsakovo nurodytas tekstas nurodo atmesto kaltinimo turinį, yra nesuderinamas su LAT sprendimo kontekstu ir pažeidžia atsakovo atstovo, patyrusio advokato, profesinę etiką. Pareiškėjas akcentavo, kad bylos aplinkybių vertinimas yra bylą nagrinėjusio teismo diskrecija. Privataus darbuotojo šeimos gyvenimo nagrinėjimas ir viešas vertinimas prasilenkia su įstatymu ginama asmens teise į privatų gyvenimą. Nėra toleruotinas neviešos bylos medžiagos viešinimas.

Pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė duomenis, kurie pažeidžia jo teisę į jo ir jo vaikų asmeninį, šeimyninį gyvenimą, turi įtakos jų garbei ir reputacijai. Šie duomenys užfiksuoti atsakovo atsiliepime, taip pat pareiškėjo atsikirtime į šį atsiliepimą, taip pat jais vadovaujamasi vykstančiame teismo posėdyje. Tikslinga visą bylos medžiagą skelbti nevieša, kadangi atsakovas remiasi argumentais iš kitos bylos, kurios medžiaga buvo pripažinta nevieša. Nagrinėjamu atveju svarbu apsaugoti teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo prašymo akcentavo, kad LAT medžiaga, kurią jis cituoja, nėra pripažinta slapta, dėl ko prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nurodė, kad dėl prašymo pasisakys priimdamas sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino skundžiamą raštą bei įpareigojo atsakovą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad, visų pirma, pareiškėjo prašymas yra per daug abstraktus, t. y. jame nenurodyta, kokiame konkrečiai byloje esančiame dokumente yra saugotini duomenys, kokie tai duomenys ir pan. Antra, byloje nebuvo vertinti duomenys ir jų byloje nėra, kurie turėtų būti saugomi. Teismas nenustatė, kad reikėtų apsaugoti pareiškėjo asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie jo sveikatą konfidencialumą, taip pat nėra rimto pagrindo manyti, kad galėtų būti atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Be to, teisme nagrinėjamoms byloms taikomas viešumo principas (ABTĮ 8 straipsnis). Uždaras teismo posėdis gali būti rengiamas ar bylos medžiaga (tam tikra jos dalis) gali būti pripažįstama nevieša labiau kaip išimtis, t. y. tik esant įstatyme nustatytiems konkretiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nėra.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir pripažinti bylos medžiagą nevieša bei, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu, pradėti tyrimą dėl konfidencialios informacijos paviešinimo.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra pažeidžiama jo teisė į privataus gyvenimo apsaugą. Akcentuoja, kad teismo posėdyje patikslino, kad prašo pripažinti nevieša informacija, kuri buvo pripažinta nevieša prašyme nurodytoje baudžiamojoje byloje. Neviešos bylos medžiaga negali būti viešai atskleista viešo teismo posėdžio metu ir ja negali būti remiamasi viešai prieinamuose šalių argumentuose bei atsikirtimuose į argumentus, kuriuose remiamasi neviešos bylos medžiaga.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas, nurodydamas, jog byloje nėra neviešų duomenų, o teisme nagrinėjamoms byloms taikomas viešumo principas, iš esmės ginčija ankstesniame teismo procese trijų teismo instancijų priimtas nutartis dėl bylos pripažinimo nevieša. Atsakovo atstovas remiasi pareiškėjo nepilnamečių vaikų motinos pateiktais kaltinimais, kurie buvo paneigti LAT sprendimu byloje 2K-187-303/2021. Minėti kaltinimai pažeidžia pareiškėjo vaikų, vaikų motinos bei pareiškėjo teisę į asmeninio, šeimos gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją. Teismų sprendimais visa surinkta baudžiamosios bylos medžiaga pripažinta nevieša. Administracinis teismas, gavęs šią neviešą informaciją iš atsakovo, kuris taip pat neturi teisės ja disponuoti, pažeidė teismų priimtą sprendimą dėl jos neviešinimo. Sprendimą išviešinti neviešą bylos medžiagą gali priimti tik spendimą dėl jos neviešumo priėmęs teismas, atsižvelgdamas į pateiktus prašymus, nurodančius jos panaudojimo tikslą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo pripažinti administracinės bylos medžiagą nevieša, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino dėl pateikto prašymo abstraktumo, nenustatęs pagrindo daryti išimtį iš bylos nagrinėjimo viešumo principo ir nenustatęs bylos duomenų, kurie turėtų būti apsaugoti nuo viešumo.

ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti, kad išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai.

Iš šių teisės normų matyti, kad prioritetas, nagrinėjant bylas teismuose, yra teikiamas viešumo principui.

Išimtis iš šios taisyklės yra įtvirtinta ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

Šiuo atveju įstatymas nedetalizuoja aplinkybių, kuomet gali atsirasti būtinybė apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą. Tai nuspręsti yra palikta teismui, kuris tai turi atlikti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, joje esančios informacijos pobūdį apie asmens privatų gyvenimą, kontekste su kitomis bylos aplinkybėmis, bylos pobūdžiu ir panašiai.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, kad visa bylos medžiaga būtų pripažinta nevieša, nes byloje yra duomenų apie jam pareikštus kaltinimus, susijusius su jo, jo vaikų bei vaikų motinos privačiu gyvenimu, kuriais remiasi atsakovas bei kurie buvo paneigti (pareiškėjas išteisintas) LAT išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2K-187-303/2021, kurios visa medžiaga buvo pripažinta nevieša.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, pripažindamas tam tikrą medžiagą nevieša ar skirdamas uždarą posėdį, sprendžia procesinio pobūdžio klausimą; teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad LAT medžiagos baudžiamojoje byloje pripažinimas nevieša savaime lemia būtinybę ir šios administracinės bylos medžiagą pripažinti nevieša. Reikalingumas pripažinti bylos medžiagą nevieša nustatomas atsižvelgus į administracinės bylos dalyką ir pateiktus įrodymus, išlaikant teisės aktuose įtvirtintą pusiausvyrą tarp bylų viešumo ir asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą.

Bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklė reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti.

Nagrinėjamu atveju paduoto skundo ir patikslinto skundo dalykas – pareiškėjo atleidimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimu, pareiškėjo atleidimą iš esmės grindžia LAT 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-187-303/2021 nurodytomis aplinkybėmis ir teiginiais dėl įvykio pareiškėjo artimojoje aplinkoje, kurie, pasak atsakovo, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, dėl ko pagrįstai yra atleistas ir negali būti gražintas į eitas pareigas (atsiliepimo į skundą 10 punktas, b. l. 33; atsiliepimo į patikslintą skundą 14, 18, 27 punktai, b. l. 68, 69, 71); prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 7 punktas, b. l. 93–94). Pareiškėjo teismui pateiktų paaiškinimų 6 punkte užfiksuoti LAT 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties teiginiai minėtu aspektu (b. l. 144). Atsakovo argumentai aptariamu aspektu užfiksuoti ir 2022 m. birželio 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą, 2 punkto 2 ir 3 pastraipose (b. l. 160).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atsikirtimų į pareiškėjo patikslinto skundo turinį, bylos medžiagoje cituojant LAT 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, be kita ko, 27 punktą, kuriame dėstomos pareiškėjo privataus gyvenimo artimoje aplinkoje aplinkybės, iš esmės susijusios ir su pareiškėjo mažamečiu vaiku, pareiškėjo atsikirtimus į atsakovo argumentus, vertina, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti viešumo principo netaikymo išimtinumą tikslu užtikrinti pareiškėjo ir jo vaiko teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir pripažinti atsiliepimo į skundą (Nr. DOK-3311) 10 punktą, (b. l. 33), atsiliepimo į patikslintą skundą (Nr. DOK-8074) 14, 18, 27 punktus (b. l. 68, 69, 71), prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo (Nr. DOK-9221) 7 punktą (b. l. 93–94), pareiškėjo paaiškinimų (Nr. DOK-11427) 6 punktą (b. l. 144), 2022 m. birželio 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo 2 punkto 2 ir 3 pastraipas (b. l. 160) nevieša bylos medžiaga, neteikiant jos susipažinti ir kopijuoti ne proceso šalims.

Pareiškėjas dėl konfidencialios informacijos paviešinimo teismo prašo pradėti tyrimą pagal ABTĮ 111 straipsnį, kuris nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija nenustatė tokio pobūdžio faktų, dėl kurių turėtų teisėtą pagrindą imtis priemonių, nurodytų ABTĮ 111 straipsnyje. Akcentuotina, kad pareiškėjas pats gali ginti jo manymu pažeistas teises, įstatymų nustatyta tvarka, jei mano, kad tam tikrų asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį pakeisti ir pripažinti atsiliepimo į skundą (Nr. DOK-3311) 10 punktą, (b. l. 33), atsiliepimo į patikslintą skundą (Nr. DOK-8074) 14, 18, 27 punktus (b. l. 68, 69, 71), prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo (Nr. DOK-9221) 7 punktą (b. l. 93–94), pareiškėjo paaiškinimų (Nr. DOK-11427) 6 punktą (b. l. 144), 2022 m. birželio 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo 2 punkto 2 ir 3 pastraipas (b. l. 160) nevieša bylos medžiaga, neteikti jos susipažinti ir kopijuoti ne proceso šalims.

Likusioje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.