Utenos apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Š., jos atstovui advokato padėjėjui Laimonui Stančikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, aukštojo išsilavinimo, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK 2017-07-07 nutarimo Nr. 74ANN-107800611-17 nuobaudos skyrimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas V. B. 2017-07-07 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 74ANN-107800611-17, kuriuo E. Š. pripažino kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskyrė 16 Eur baudą. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2017-05-30 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bendros nuosavybės teise E. Š. ir A. V. priklausančiame kiaulių fermos pastate, E. Š. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t.y. A. V., neleido, bei trukdė dirbti, išjungė plovimo įrenginį iš elektros lizdo, A. V. ūkio darbuotojai R. A. plaunant kiaulių gardus.

Institucijos atstovas V. B. skundą prašė netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą

Nukentėjusioji A. V. prašė skundo netenkinti ir paaiškino, jog 2017-05-30 d. ji buvo kiaulių fermoje ir plovė atlaisvintus kiaulių gardus. Tuo laiku jai kažkas paskambino ir ji iš tvarto išėjo. Gardus pradėjo plauti R. A.. E. Š. išjungė plovimo įrenginį ir R. A. išėjo iš tvarto, nes darbuotojams buvo liepta nesivelti į konfliktus su E. Š.. Prašė nutarimą palikti galioti ir nubausti E. Š..

Liudytoja R. A. paaiškino kad yra fermos šerike ir šeria A. V. priklausančias kiaules, plauna gardus ir dirba kitus darbus, kuriuos pasako A. V.. Tą dieną A. V. jai liepė išplauti gardus, kad nesiveistų ligos. Prieš tai ten buvo kiaulės. E. Š. išjungė plovimo įrenginį. Ji padėjo kercherį ir išėjo iš fermos, nes A. V. darbuotojams buvo liepusi nesivelti į konfliktus su E. Š..

Liudytojas R. G. paaiškino, jog 2017-05-30 jis su E. Š. atvyko į kiaulių fermą ir pamatė, kad plaunami gardai. Darbus vykdė R. A.. Prieš tai darbuotojai buvo perspėti, kad savavališkai nieko nedarytų. Bet A. V. nebuvo sureaguota. Todėl E. Š. atjungė kercherį. R. suprato, kad baigėsi vanduo, paliko kercherį ir nuėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

E. Š. skundžiamu nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį (nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau pažymėtina, jog ANK 518 straipsnis jokių dalių neturi).

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro esminės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Tarp pareiškėjos E. Š. ir A. V. kilę nesusitarimai dėl turto dalybų ar jo naudojimosi tvarkos yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog pastato-kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės yra E. Š. ir A. V.. E. Š. priklauso ¾ pastato, o A. V. priklauso ¼ dalis šio pastato. Šiuo metu Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-643-964/2017 pagal E. Š. ieškinį dėl kiaulių komplekso ir kito bendrosios nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, kuriuo prašoma pagal registro duomenys atidalinti kiekvienai turto pagal joms priklausančias įregistruotas turto dalis. Minėta civilinė byla nebaigta nagrinėti, todėl kiaulidė pagal registre nurodytas dalis neatidalinta. Kaip pareiškėja, taip ir nukentėjusioji turi nuosavybėje kiaulidės hipotetines dalis, o ne disponuoja konkrečiomis dalimis. Todėl nustatyti, kurioje kiaulidės dalyje turi dirbti pareiškėjos ar nukentėjusiosios darbuotojai nėra galimybių. Tai gali padaryti tik teismas minėtoje civilinėje byloje.

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad kiaulidė tarp jos savininkių nėra padalinta, nenustatyta naudojimosi ja tvarka ar nuosavybė, tuo tarpu konstatuoti ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėčiai yra būtina nustatyti, kokia dalis bendrojoje nuosavybėje priklauso A. V. ir kad pastarosios teisė valdyti bei naudoti jai priklausančio turto dalį buvo pažeista. Šiuo atveju, nesant nustatytos kiaulidėso naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ir nenustačius, kokios konkrečiai dalys kuriai iš bendraturčių priklauso, nepašalinta abejonė, kad A. V., įgyvendindama savo teisę naudotis jai priklausančia nuosavybės dalimi, nepažeistų kitos bendrasavininkės teisių, taip pat neaišku, kokia apimtimi E. Š. gali įgyvendinti savo turtines teises. Iš bylos matyti, kad tarp A. V. ir E. Š. yra nusistovėję konfliktiški santykiai. Iš čia akivaizdu, kad tarp jų iš esmės yra kilęs ginčas dėl naudojimosi kiaulide tvarkos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami civiline tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, civilinio proceso tvarka reikalauti užkirsti kelią jo teisę pažeidžiantiems veiksmams (CK 1.138 straipsnis), tuo tarpu, administracinių nusižengimų teisena yra skirta teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis) ir negali būti naudojama civiliniams teisiniams ginčams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Teismo vertinimu, tarp A. V. ir E. Š. yra kilęs civilinis ginčas, kurio ANK įtvirtintų nuobaudų taikymas akivaizdžiai neišsprendžia, t. y. šiuo atveju administracinė teisena pagal savo pobūdį nėra veiksminga nukentėjusiosios galimai pažeistų teisių gynimo priemonė.

Atkreiptinas dėmesys , jog LR ANK 518 str. yra blanketinė norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Institucijos pareigūnas nurodė, jog E. Š. savavaldžiaudama pažeidė LR CK 4.72 str. 1 d. Kaip minėta, ši norma nustato bendrosios nuosavybės teisės sampratą. E. Š. neginčija A. V. hipotetinės dalies bendrojoje su ja nuosavybėje. Ji kaltinama tuo, jog išjungė kercherį. Pasak E. Š., ji išjungdama kercherį norėjo pasakyti A. V. darbuotojai R. A., jog kiaulės gardai, kuriuos ji plovė, yra ginčo objektas ir realiai kiaulidė nėra padalinta tarp bendraturčių. Toks E. Š. veiksmas nėra bendrosios nuosavybės teisės pažeidimas ar jos valdymo, naudojimosi, disponavimo nesilaikymas. E. Š. neginčija A. V. teisių į minimą pastatą. Tarp kiaulidės savininkių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių administraciniu savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galimai pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (LAT nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Teismo manymu E. Š. drausdama kiaulidėje laikytis higienos, nesilaiko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. B1-372 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ 4.11. punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, jog kiaulių laikymo vietoje atliekamas plovimas, valymas ir dezinfekcija.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Įvertinus tai, kad tarp bendrasavininkių A. V. ir E. Š. susiklostę santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio, darytina išvada, kad kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 74ANN-107800611-17 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

E. Š. skundą tenkinti.

Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 74ANN-107800611-17 panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį E. Š. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.