Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimo J.S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Administracinė byla sudėtinga. Teismui reikia daugiau laiko sprendimo priėmimui, todėl nutarties ar nutarimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 4 dalimi teismas

nutaria:

Atidėti teismo nutarties ar nutarimo priėmimą ir paskelbimą.

Nustatyti, kad teismo nutartis ar nutarimas dėl J.S. apeliacinio skundo bus skelbiama 2006 m. gegužės 5 d., 11⁰⁰ valandą.

Nutartis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005m. spalio 1d. Vilniaus m. VPK VP Kelių patrulių rinktinės patrulis surašė Jūratei Stravinskienei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 184367, už tai, kad ji 2005m. rugpjūčio Id., 0955 vai., ties Narbuto ir Sėlių gatvių sankryža, Vilniuje, vairuodama automobilį MB C280, v/n ADF 406, viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 84 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. Pareiškėjos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 str. 3 d. (b. 1.8}.

Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2005m. spalio 4d. nutarime Nr. E 184367 konstatuota, kad J. Stravinskienė padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3d., už kurįjai paskirta 225 litų bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais (b.l. 9).

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Davė analogiškus skundui parodymus. Paaiškino, jog vyro Artūro Stravinskio kaip liudytojo protokole

nenurodė, nes norėjo surašyti paaiškinimą atskirame lape, o jai tokia galimybė nebuvo suteikta (b.l. 40-

41, 42).

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Mindaugas Martyšius parodė, kad sustabdė pareiškėjos vairuojamą automobilį už greičio viršijimą, kurį nustatė lazeriniu greičio matavimo prietaisu nukreipęs jį į valstybinį numerį. Sustabdytame automobilyje pareiškėja buvo viena, kitų asmenų nebuvo. Paaiškino, jog pareiškėja pradžioje neneigė pažeidimo, prašė ją paleisti. Vėliau pradėjo grasinti, kad kreipsis į teismą, nes vyras advokatas (b.l. 41),

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Marius Daukša davė analogiškus Mindaugui Martyšiui parodymus (b.l. 41-42).

Liudytoju apklaustas Artūras Stravinskas parodė, kad pažeidimo dieną važiavo su žmona Narbuto gatve. Nurodė, kad žmona važiavo 50-60km/h greičiu antra eismo juosta, gale važiuojantis džipas signalizavo tolimomis šviesomis. Pareiškėja pristabdė, pasitraukė už sunkvežimio, praleido džipą ir vėl persirikiavo į antrąją eismo juostą. Tik persirikiavusi, ji buvo sustabdyta policijos pareigūno. Buvo nurodyta pavažiuoti iki netoliese stovinčio policijos automobilio. Iš automobilio išlipo policijos pareigūnas paklausė dėl ko sustabdyti. Pakvietė sustabdžiusi pareigūną ir sužinojęs, kad sustabdyta dėl greičio viršijimo, paėmė dokumentus, ir surašė protokolą (b.l. 42).

Skundas netenkiutinas.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn neigia savo kaltę ir neprisipažįsta padaręs pažeidimą. Tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jame užfiksuotais greičio matavimo prietaiso Traffipatrol 507-013/60002 parodymais (b.l. 8), tarnybiniu pranešimu (b.l. 10), eismo įvykio schema (b.l. 11), liudytojų Mindaugo Martyšiaus ir Mariaus Daukšos parodymais (b.l. 41-42). Teismui pateikta lazerinio greičio ir atstumo matavimo prietaiso „Traffipatrol" naudojimo instrukcija patvirtinta, kad matuojant šiuo prietaisu raudonas nusitaikymo taškas, esantis taikinio displėjuje, būtų transporto priemonės numerio srityje. Teismui pateiktu greičio matavimo prietaiso TRAFFIpatrol Nr. 507-013/60002 patikros liudijimu Nr. 0573428 patvirtinta, kad šis prietaisas yra tinkamas, todėl jo parodymais abejoti nėra pagrindo (b.l. 16). Surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad Jūratė Stravinskienė 2005m. spalio Id., 0955 vai., ties Narbuto ir Sėlių gatvių sankryža, Vilniuje, vairuodama automobilį MB C280, v/n ADF 406, viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 84 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą ir t.t.

Pagal ATPK 124 str. 3 d. nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.

Skunde ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad buvo susidaręs kosinuso efektas, todėl vadovaujantis Traffipatrol naudojimosi instrukcija, matavimų negalima atlikti, o atlikus tokius matavimus - matavimai negali būti oficialiai naudojami. Pagal greičio matavimo prietaiso Traffipatrol naudojimosi instrukcijos 8 d. „Matavimo vietovės pasirinkimas" 4 p., matavimo kryptis ir važiavimo kryptis turi sudaryti kiek galima mažesnį kampą, nes kitaip transporto

priemonės atstumas matavimo prietaiso kryptimi yra mažesnis, nei jos faktiškas keliu nuvažiuotas atstumas. Kadangi atstumo pokytis per fiksuotą laiko intervalą sudaro greičio skaičiavimo pagrindą, per didelis kampas iškreips greičio matavimo re/ultatą ir prietaisas rodys mažesnį greitį, nei jis iš tikrųjų yra. Sis efektas žinomas kaip kosinuso efektas. Matavimų nukrypimai yra transporto priemonės vairuotojo naudai. Matavimų taisymas dėl kosinuso efekto oficialiems matavimams neleidžiamas (b. L 25).

Taigi šios instrukcijos nurodytas punktas paneigia anksčiau minėtus teiginius, kad greičio matavimų negalima atlikti susidarius kosinuso efektui. Tokiu atveju bus iškreipti greičio matavimo rezultatai, t. y. prietaisas rodys mažesnį greitį, nei jis iš tikrųjų yra, kas traktuotina transporto priemonės vairuotojo naudai. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog matavimai buvo atliekami tiesioje kelio atkarpoje, kas leidžia daryti išvadą, jog Traffipatrol naudojimosi instrukcija nebuvo pažeista. Tą patvirtina byloje esanti pažeidimo padarymo vietos schema (b. 1. 11) ir asmens patraukto atsakomybėn fotonuotraukos (b. 1. 35 - 36).

Teismas vertindamas duotus teisme liudytojų parodymus priėjo prie išvados, kad netikėti liudytojų policijos pareigūnų M. Martyšiaus ir M. Daukšos parodymais (b. L 41-42) nėra jokio pagrindo. Nenustatytos jokios priežastys, dėl kurių šių asmenų pateikiama informacija galėtų būti laikoma nepatikima. Liudytojas M. Martyšius atlikdamas policijos funkcijas specialiai stebėjo eismo sąlygas, dėl to gerai matė įvykio aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog šis liudytojas per apsirikimą galėjo nurodyti, kad KET reikalavimus pažeidė ne J. Stravinskienės, o kito asmens vairuojamas automobilis. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Liudytojo Artūro Stravinskio parodymai vertintini kritiškai, nes nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad pažeidimo faktą liudijo minėtas asmuo. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodė, kad kartu su pažeidėja niekas nevažiavo. Artūro Stravinskio parodymai laikytini abejotinais ir šališkais, nes jis yra pažeidėjos vyras.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. l d. l p., 3 ir 4 d., 128 str.,

nutarė:

Jūratės Stravinskienės skundą dėl Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. E 184367 panaikinimo atmesti, Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. E 184367 palikti nepakeistą.

Dėl nutarimo per 10 d. gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Atsakovas: nuobaudą paskyrusi institucija Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba, Giraitės g.3, Vilniuje

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (teisėjas A.Barkauskas) 2005 m. lapkričio 24 d. nutarties

Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos vyresnysis inspektorius Liudvikas Malakauskas 2005 10 04 d. priėmė nutarimą Nr.E 184367 (toliau - nutarimas), kuriuo už neva padarytą administracinės teisės pažeidimą man skyrė 225 Lt baudą ir keturis baudos balus pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 1302 str. ir 3 O2 str.

Kadangi aš esu nubausta už tariamą teisės pažeidimą, su 2005 10 13 d. skundu (toliau - skundas) kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo.

Pirmos instancijos teismas 2005 11 24 d. priėmė nutartį, kuria mano skundą atmetė, o atsakovo nutarimą paliko nepakeistą.

Tokia pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina žemiau nurodytais motyvais ir argumentais.

Man pasirodė keista, kai rengdamasi bylos nagrinėjimui ir susipažindama su bylos medžiaga pastebėjau, kad ant 2005 10 29 d. nutarties ranka pažymėtas laikas - „45 min." (suprask - skirtas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje). Dar labiau nustebau tada, kad bylos nagrinėjimo metu iš bylą nagrinėjusio teisėjo veiksmų supratau, kad tai yra tiesa - teisėjas A.Barkauskas man neleido užduoti liudytojams M.Martyšiui ir M.Daukšai parengtų klausimų, kurie turėjo didelę reikšmę objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, o į kai kuriuos liudytojams pateiktus klausimus teisėjas leisdavo neatsakyti, grubiai nurodydamas „leidžiu neatsakyti, kitas klausimas". Tokiu būdu buvo pažeista mano procesinė teisė pateikti liudytojams klausimus ir išgirsti jų atsakymus. Tokiu pačiu būdu buvo pažeista ir procesinė mano, kaip proceso dalyvės teisė - duoti paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, nes teisėjas A.Barkauskas apribojo jų trukmę iki maždaug 10 min., o kitą bylos nagrinėjimui skirtą laiką (iš 45 min.) Į skyrė liudytojų apklausai.

Dėl bylos nagrinėjimui būtinų dokumentų išreikalavimo iš atsakovo

Pirmos instancijos teismo prašiau išreikalauti iš atsakovo bylos nagrinėjimui būtinus dokumentus, kuriuos išsamiai nurodžiau skunde. Deja, pirmos instancijos teismas, nors ir priėmęs nutartį išreikalauti prašomus dokumentus, rašydamas prašymą atsakovui kai kuriuos jų „užmiršo" apskritai, o kitus prisiminė l ir pakartotinai pareikalavo iš atsakovo tada, kai jų atsakovas jau nebeturėjo ir negalėjo pateikti: t.y. greičio kontrolės plano su pavesto darbo atlikimo laiku antruoju prašymu jau nepavyko išreikalauti, nes atsakovas paaiškino, kad šie dokumentai saugomi 30 dienų, o po to sunaikinami; prietaiso Traffi Patrol Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas apskritai nebuvo pareikalautas, nors jis yra labai svarbus vertinant ar nebuvo pažeista transporto priemonių greičio matavimo sąlygos, kurias pažeidus prietaiso parodymai tampa neprognozuojami.

Juk kaip tik Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjime iš lazerinio greičio matuoklio aprašymo matyti, kad kampas tarp lazerio spindulio judėjimo krypties ir automobilio judėjimo krypties turi būti O . Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šis kampas sudarė net apie 45 laipsnius, todėl ir matavimo rezultatas negali būti laikomas teisėtu.

Keistas buvo ir atsakovo elgesys, kuomet žinodamas, kad asmuo, kuriam paskirsta administracinė nuobauda, nesutinka su ja ir ketina kreiptis į teismą dėl jos panaikinimo, nesulaukia administracinės bylos nagrinėjimo ir sunaikina vieną iš policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą rodančių įrodymų - greičio kontrolės planą. Deja, pirmos instancijos teismui toks įrodymų naikinimas pasirodė visiškai toleruotinas elgesys, nors byloje nesant greičio kontrolės plano apskritai nėra aišku ar policijos patruliai 2005 1001 d. apie 10 vai. turėjo dirbti Narbuto gatvėje ir kokius veiksmus jiems buvo pavesta atlikti.

Mano nuomone, bet kokios aplinkybės, kurių bylos nagrinėjimo metu negalima patikrinti ir įvertinti dėl to, kad jas sunaikino atsakovas, turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai, o ne atvirkščiai.

Kaip tik Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjime, kuris nebuvo išreikalautas iš atsakovo, iš lazerinio greičio matuoklio aprašymo matyti, kad kampas tarp lazerio spindulio judėjimo krypties ir automobilio judėjimo krypties turi būti O . Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šis kampas sudarė net apie 45 laipsnius (žr. schemą), todėl ir matavimo rezultatas gali būti iškreiptas ir todėl negali būti laikomas teisėtu, nes matavimas atliktas neteisingai.

Prietaiso Traffi Patrol naudojimo instrukcijos dalyje „Vietovės parinkimas" nurodyta, kad kelio paviršius greičio matavimo metu turi būti be įdubimų ir iškilimų, tuo tarpu kai tiek aš, tiek liudytojais apklausti kelių policijos pareigūnai patvirtino, kad matavimo vietoje buvo gan stati įkalnė.

Tokiu būdu, nesilaikant tokių, atrodytų aiškių, instrukcijos reikalavimų, matyt, reikia tikėtis, kad matavimo kampas ir įkalnė iškreips matuojamą greitį, todėl tokio matavimo rezultatais nebus galima remtis. Deja, tokiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas instrukcijos pažeidimo su iš to sekančiomis pasekmėmis įžvelgti nesugebėjo.

Policijos departamento prie LR VRM generalinio komisaro 1999 03 26 d. įsakymu Nr.99 patvirtintos kelių patrulinės tarnybos veiklos instrukcijos 45.2 p. nustatyta, kad policijos patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip 2 policijos pareigūnai, t.y. darytina išvada, kad šie du pareigūnai turi dirbti išvien -abu kartu atlikti veiksmus, vienam stebint ką daro kitas. Šiuo atveju, policijos pareigūnas M.Martyšius, pažeisdamas instrukcijos reikalavimus, matavo transporto priemonių greitį, o antrasis pareigūnas M.Daukša sėdėjo policijos automobilyje ir bendravo su prieš mane sustabdyto automobilio vairuotoju, todėl suprantama, netgi negalėjo matyti kokius veiksmus ir kaip atlieka jo kolega M.Martyšius.

Taigi, matavimą atliko ir mane sustabdė tik vienas patrulio pareigūnas, todėl nėra galimybės patikrinti jo parodymus kito pareigūno parodymais. Akivaizdu ir tai, kad šių pareigūnų parodymai dėl tų pačių aplinkybių skiriasi, pvz. M.Daukša neneigė, kad prieš mano automobilį važiavo tamsios spalvos džipas ir kad važiavo sunkvežimis.

Esant tokioms matavimo sąlygoms, kyla pagrįsta abejonė, ar esant tokiam matavimo kampui ir tokiai įkalnei ir 84 km/h greičiui apskritai galima išmatuoti greitį.

Dar daugiau, kaip matyti iš mano pateiktos vietovės schemos, policijos pareigūnų protokole nurodytas atstumas nuo matavimo vietos iki automobilio matavimo metu (312,5 m.) nebetelpa į regėjimo lauką, t.y. taškas tokiu atstumu nuo greitį matavusio pareigūno yra už matomos zonos ribų. Tuo aš nesunkiai įsitikinau atlikusi matavimus ir apžiūrą įvykio vietoje Narbuto gatvėje.

Stebėtina, tačiau teismas kritiškai vertino mano pateiktas ir prie bylos prijungtas vietovės nuotraukas vien dėl to, kad jos buvo darytos ne tariamo pažeidimo dieną, o vėliau. Visiškai yra aišku, kad tuo laikotarpiu Narbuto gatvėje jokia rekonstrukcija nevyko, todėl jokios reikšmės bylos nagrinėjimui neturi aplinkybė, kad nuotraukos darytos ne tariamo pažeidimo padarymo dieną.

Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad byloje esantį tarnybinį pranešimą surašė tik vienas policijos patrulio pareigūnas, o tai tik patvirtina mano teiginį, kad kitas pareigūnas nieko nematė, todėl jo parodymai negali būti vertingi nagrinėjant šią bylą. Be to, nesant kito pareigūno tarnybinio pranešimo nėra galimybės patikrinti ką jis apskritai matė (jei ką nors matė), nes būtų naivu tikėtis, kad policijos pareigūnas prisimintų (net jei jis ir taip tvirtintų) kiekvieną darbo metu sustabdytą vairuotoją su visomis to ar kito įvykio aplinkybėmis praėjus mėnesiui ar keliems.

Pirmos instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad liudytojo A.Stravinsko „parodymai vertintini kritiškai, nes nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad pažeidimo faktą liudijo minėtas asmuo". Pirma, policijos pareigūnai mano vyrui net nesiūlė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, kur yra eilutė „Pažeidimo faktą liudija:". Antra, mano vyras ir nebūtų galėjęs pasirašyti po tokia antrašte, nes jis, kaip ir aš, buvo visiškai tikras, kad mano vairuojamas automobilis važiavo Narbuto gatve leistinu greičiu, todėl jokio pažeidimo nebuvo. Tai kaip gi teismo nuomone liudytojas A.Stravinskas galėjo paliudyti pažeidimo faktą, kai liudytojas to pažeidimo niekur nematė. Priešingai, pažeidimo faktą būtų galėjęs paliudyti kitas policijos patrulio pareigūnas M.Daukša, jei jis tuo metu būtų dirbęs kartu su pareigūnu M.Martyšium (o ne sėdėjęs policijos automobilyje) ir būtų matęs mano automobilio greičio matavimą bei stabdymą. Taigi, nutarime neužpildyta eilutė „Pažeidimo faktą liudija:" kaip tik ir reiškia, kad pažeidimo negalėjo paliudyti ir pareigūnas M.Daukša, nes jis nebuvo greičio matavimo vietoje ir jo nematė.

Be to, teismas laikė liudytojo A.Stravinsko parodymus šališkais dėl to, kad jis yra mano vyras. Galbūt teismui pasirodė keista aplinkybė, kad nedarbo dieną (šeštadienį) aš su vyru važiavau tuo pačiu automobiliu į prekybos centrą?

Verta paminėti, kad per mano 5-rių metų vairavimo stažą tai jau antras įvykis, kai mane, važiuojančią leistinu greičiu, sustabdęs policijos pareigūnas apkaltina greičio viršijimu. Tai kas gi sieja šiuos du įvykius ir kuo jie skiriasi? Pirmas toks įvykis man nutiko 2004 04 16 d. apie 16 vai. važiuojant Ukmergės gatve. Neįtikėtina, tačiau kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju, ir tądien policijos patrulis greičio matavimui naudojo to paties tipo prietaisą Traffi Patrol ir „užfiksavo" visiškai analogišką greitį -84 km/h/. Bendra šiems abiems įvykiams ir tai, kad ir Ukmergės gatvė matavimo vietoje buvo nelygi, o ! su iškilimais ir įdubimais, o tarp matavimo prietaiso ir automobilio taip pat buvo nemažas kampas. Tą kartą bylą dėl nutarimo panaikinimo nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas suabejojo prietaiso parodymais, kurie gauti nesilaikant jo naudojimo instrukcijos reikalavimų, panaikino priimtą nutarimą ir grąžino bylą atlikti papildomą tyrimą nutarimą priėmusiai institucijai, kuri atlikusi, pastaroji bylą nutraukė.

Apie tokį kelių policijos pareigūnų turto prievartavimo iš transporto priemonių vairuotojų būdą papasakojau televizijos laidos „Keliai, mašinos, žmonės" kūrybinei grupei ir mano pasakojimas buvo parodytas per Lietuvos televiziją. Suprantama, kad po tokio viešo pasakojimo užsitraukiau kelių policijos pareigūnų nemalonę, pasiūlymą „daugiau geriau nesutikti su patruliais" esu išgirdusi iš papildomą tyrimą toje byloje atlikusio pareigūno.

2005 10 01 d. vėlgi netinkamoje greičio matavimui vietoje buvau sustabdyta policijos pareigūno M.Martyšiaus, kuris tokiu pačiu prietaisu (nerodančiu matavimo laiko, bet turinčiu vidinę amintį, išsaugančią paskutinio matavimo rezultatą (net jei jis būtų atliktas ir ankstesnę dieną)) neva užfiksavo 84 km/h greitį. Po šio antrojo įvykio jau esu įsitikinusi, kad toks turto (kyšio) prievartavimo būdas yra dažnai naudojamas kelių policijos pareigūnų.

Negana to, 2005 10 04 d. kai kelių policijos būstinėje buvo nagrinėjama mano administracinė i byla, teko kalbėtis su kitu vairuotoju, kuris buvo sulaikytas tą pačią 2005 10 01 d. Narbuto gatvėje ir jam užfiksuotas tas pats greitis - 84 km/h. Akivaizdu, kad tokių sutapimų tikimybė yra labai maža.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad tariamas pažeidimas nėra įrodytas objektyviais ir nekeliančiais abejonių įrodymais, todėl pirmos instancijos teismo nutartis, palikusi galioti nutarimą nepakeistą, naikintina.

Nėra aišku ir tai, kuo remdamasi pirmos instancijos teismas liudytojų M.Martyšiaus ir M.Daukšos parodymus laikė svarbesniais už mano ir liudytoju apklausto mano vyro A.Stravinsko parodymus. Mano žiniomis, LR teisės aktai laiko šiuos paaiškinimus lygiaverčiais įrodymų šaltiniais ir nesuteikia vieniems jis jų prioriteto prieš kitus.

Vadovaudamasi LR Administracinių bylų Teisenos įstatymo ir LR Civilinio proceso kodekso j normomis

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują - panaikinti Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės 2004 m. spalio 04 d. nutarimą Nr.El 84367 ir bylą nutraukti.

Prie apeliacinio skundo pridedama: Apeliacinio skundo antras egzempliorius.

Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis inspektorius 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str., Justinui Jarmalavičiui 250 litų baudą už tai, kad jis Birželio 23-osios g. namo Nr. 3 prieigose laikė neeksplotuojamą, techniškai netvarkingą, paliktą be priežiūros transporto priemonę Honda Prelude, vals. Nr. KVJ 017. Šiai veiksmais J.Jarmalavičius pažeidė Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 5.10 punkto reikalavimus.

J.Jarmalavičius kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimą. J.Jarmalavičius nurodė, jog automobilis Honda Prelude yra prižiūrimas, nekelia jokio pavojaus aplinkai. Dėl minėto automobilio jokių nusiskundimų nebuvo teikiama. Automobilis buvo paliktas prie namo, kuriame jis gyvena, transporto priemonė buvo eksploatuojama, techniškai tvarkinga ir nebuvo palikta be priežiūros. Nurodė, jog vasarą automobilis eismo įvykyje buvo apgadintas, dabartiniu metu automobiliu važinėja jo draugas. Policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, kad automobilis buvo neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas bei paliktas be priežiūros. Teisės aktai nedraudžia automobilio laikyti prie namo, kuriame gyvena.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutarė Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad J.Jarmalavičius nurodyto nutarime pažeidimo nėra padaręs. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nutarime nurodytas aplinkybes. Policijos pareigūno I.Ungailos tarnybinis pranešimas (b.l. 9) bei policijos pareigūno G. Mažinto surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 7) konstatuoja pažeidimo faktą, kad J. Jarmalavičius paliko techniškai netvarkingą ir neeksploatuojamą automobilį prie savo namo. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų J.Jarmalavičiaus, neva, padarytą administracinį teisės pažeidimą, nėra. Policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, jog automobilis buvo neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas ir paliktas be priežiūros. Iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar automobilis buvo netvarkingas, ar jis buvo neeksploatuojamas, nes tokių įrodymų byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str., sudėties.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus m. Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.10 p. reikalavimai nustato, kad „Draudžiama laikyti įvairią techniką, neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas, paliktas be priežiūros transporto priemones ar jų dalis, išskyrus specialiai įrengtose aikštelėse“. Minėtam automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl automobilis buvo neeksploatuojamas (juo nebuvo galima naudotis), paliktas be priežiūros (neremontuojamas), apžiūrint automobilį aiškūs vizualūs požymiai - automobilio korpuse matomos fizinio susidėvėjimo ir apgadinimo žymės. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, jog automobilis buvo neeksploatuojamas, techniškai netvarkingas ir paliktas be priežiūros. Šis teiginys yra atmestinas, kadangi vadovaujantis ATPK 256 str., įrodymai administracinėje byloje surinkti bei pateikti: tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas; kita įrodomoji medžiaga, kurioje nurodyti ir pateikti faktiniai duomenys dėl automobilio neeksploatavimo, techninės apžiūros neatlikimo, neapdraudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei fizinio susidėvėjimo. Nagrinėjant bylą teisme, administracinę bylą iškėlę bei administracinį tyrimą atlikę policijos pareigūnai nebuvo apklausti liudytojais, esminiai prieštaravimai tarp administraciniame procese dalyvavusių pusių neišspręsti, administracinė byla papildomam tyrimui negrąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje faktus, teisingai vertino įrodymus. Nuo autoįvykio 2005-05-20 iki Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.10 p. pažeidimo nustatymo 2005-09-27 praėjo nepakankamai daug laiko, kad būtų galima teigti, kad paliktas be priežiūros (neremontuojamas). Byloje nėra automobilio fotografijų, ar patikimų itin blogos techninės būklės įrodymų, nors Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 12 p. nustato, kad policijos pareigūnas turi teisę užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d. numato, kad įrodymai, be kita ko, gali būti nustatomi nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, specialisto paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais. Automobilis nebuvo apžiūrėtas surašant jo defektus ir trūkumus. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 9) yra mažai informatyvus. Todėl byloje esant abejonėms, jos vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kadangi šiuo metu surinkti naujų reikšmingų papildomų įrodymų nėra galimybės, kadangi praėjo daug laiko nuo pažeidimo nustatyto fakto, tai byla papildomam tyrimui negrąžinama.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė įstatymu numatytų pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.