- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- ATP-675-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo Š. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. ir nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams su transporto priemonės konfiskavimu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. M. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. sausio 1 d., apie 17.47 val. Kietavišių km., Elektrėnų sav., pakartotinai, t.y., kai jam buvo paskirtos dvi nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., vairavo transporto priemonę Mazda 323 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,57 promilių).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Š. M. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2013 m. sausio 1 d., apie 17.47 val., vairuodamas automobilį ir iš karto po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis rūkė. Tuo tarpu pagal alkotesterio, kuriuo buvo nustatinėjamas jo blaivumas, naudojimosi instrukciją, negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad asmuo per paskutines dvi minutes rūkė. Blaivumo testas apeliantui buvo atliktas 17.47 val. 57 sek. Nesutikdamas su blaivumo testo rodmenimis, dėl to, kad pastarasis nagrinėjamo įvykio dieną nevartojo alkoholio, jis atsisakė pasirašyti po blaivumo nustatymo testo parodymais bei nepasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto jo atžvilgiu. 18.30 val. VŠĮ Elektrėnų ligoninėje jam buvo atliktas kraujo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Pažymima, kad policijos pareigūnai galėjo supainioti alkotesterio parodymus su kitų asmenų alkoholio testavimo rezultatais, kadangi tuo metu buvo sustabdyti keli automobiliai, tačiau, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.
Teigiama, kad alkoholio kvapas sklido iš kartu su Š. M. automobilyje buvusio neblaivaus asmens. Be to, ir pats pareigūnas S. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad alkoholio kvapas sklido ne iš vairuotojo, bet iš jo vairuojamo automobilio. Šią aplinkybę patvirtino ir kitas pareigūnas – A. T..
Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus teismo ekspertizės aktu, nes jame nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Š. M. kraujas tyrimui atlikti buvo paimtas netinkamai, nesilaikant Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, reikalavimų. Apelianto vertinimu, vien tai, kad paimto kraujo kiekis buvo didesnis nei reikalaujama ir kraujo tyrimas buvo netinkamai užantspauduotas, nepaneigia aplinkybės, kad apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors apeliantas kaip vieną iš apeliacinio skundo motyvų nurodo tai, kad blaivumo nustatymo testas buvo atliktas nesilaikant alkotesterio naudojimosi instrukcijoje nurodytų reikalavimų, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo paneigta.
Pažymima, kad Š. M. prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos prijungė visiškai su nagrinėjama byla nesusijusį Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriame tiriama D. P. neblaivumo nustatymo medžiaga.
Teigiama, kad Š. M. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Š. M. yra kaltinamas tuo, kad pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau, apeliaciniu skundu Š. M. nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, teigdamas, kad policijos pareigūnai, atlikdami blaivumo testą pažeidė alkoholio matuoklio naudojimosi instrukciją, t.y. nepalaukė 2 min po jo rūkymo, dėl to alkotesterio parodymai neatitiko tikrovės.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Š. M. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas Š. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, <...>.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste - Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2013 m. sausio 1 d., 15.47 val., Š. M. atlikus blaivumo nustatymo testą alkotesteriu „Lion alkolmeter 500“ Nr. 18952, jam buvo nustatytas lengvas, 0,57 promilių girtumas (b. l. 5). Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apelianto neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1211910 (b. l. 6) matyti, kad jo patikra atlikta 2012 m. lapkričio 9 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2013 m. gegužės 8 d., taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu.
Skunde apeliantas teigia, kad atliekant jo neblaivumo nustatymo testą, buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, pagal kurią būtina įsitikinti, jog asmuo, kuriam atliekamas neblaivumo nustatymo testas, 2 min. iki testo atlikimo nerūkė. Toks laiko tarpas tarp rūkymo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir rūkymas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, blaivumo patikrinimo testas jam buvo atliktas nepraėjus 2 min. laiko tarpui po to, kai jis rūkė cigaretę. Remiantis byloje pateikta alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukcijos 8 dalimi „Būtina ir negalima“, „negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamas asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, arba rūkė per paskutines dvi minutes“ (b. l. 47).
Remiantis policijos pareigūno S. G., sustabdžiusio ir tikrinusio Š. M. blaivumą, parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apeliantas, sustabdytas policijos pareigūnų, nerūkė. Pabendravus su vairuotoju, S. G. kilo įtarimas, kad pastarasis gali būti pavartojęs alkoholinių gėrimų, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pažymėjo, jog iki Š. M. sustabdymo ir blaivumo nustatymo testo atlikimo buvo praėjusios dvi minutės, kadangi alkotesterio su savimi pareigūnas nesinešioja, o pabendravus su vairuotoju ir įtarus, kad jis gali būti neblaivus, S. G. turėjo grįžti į tarnybinį automobilį paimti alkotesterio. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus, sprendžia, kad dviejų minučių laiko tarpas nuo automobilio, kurį vairavo apeliantas, sustabdymo iki jo blaivumo patikrinimo, buvo praėjęs. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai sustabdę transporto priemonę, pabendrauja su vairuotoju, paprašo pateikti dokumentus, juos patikrina ir tik įtarus, kad asmuo gali būti neblaivus, paėmę alkotesterį iš savo tarnybinio automobilio, tikrina asmens blaivumą. Tokių veiksmų atlikimas vienareikšmiškai užtrunka ilgiau nei dvi minutes.
Abejoti apelianto pateikta versija, verčia ir tai, kad jis atsisakė pasirašyti jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu įvykiu. Akivaizdu, kad asmuo, įsitikinęs savo nekaltumu, tai būtų nurodęs kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu pateikdamas savo paaiškinimą, nurodydamas savo nagrinėjamo įvykio versiją.
Pažymėtina ir tai, kad, nepažeisdamas 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452, „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 10 punkto, nepraėjus valandai nuo jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu, nesutikdamas su jo parodymais, 2013 m. sausio 1 d., Š. M. kreipėsi į VŠĮ Elektrėnų ligoninę, kad jam būtų nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 207/13(01), Š. M. kraujas buvo paimtas 18.30 val. ir jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir norėdamas pašalinti visus byloje esančius prieštaravimus, nusprendė paskirti ekspertizę, pavedant ją atlikti Vilniaus miesto I psichiatrijos komisijai, pateikiant ekspertams klausimą, koks buvo Š. M. neblaivumo laipsnis 2013 m. sausio 1 d., 17.47 val. (b. l. 25). Vilniaus miesto I teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, kuriame pateikė savo išvadą dėl Š. M. blaivumo 2013 m. sausio 1 d. 17. 47 val. (b. l.29-30). Šiame akte nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog kraujas apeliantui paimtas ir laboratorijai pristatytas apeinant reikalavimus (paimtas didesnis kraujo kiekis nei reikalaujama bei kraujo mėginys nebuvo užantspauduotas), todėl jo tyrimu, t.y. specialisto išvada remtis negalima, tuo pačiu paneigti policijos alkotesterio parodymų, kurio spausdintuvo šaknelėje pasirašė du liudininkai (pareigūnai), nes juo tikrintas asmuo atsisakė padaryti bet kokius įrašus. Pateikta ekspertų išvada, kad 2013 m. sausio 1 d., 17, 47 val. Š. M. automobilį vairavo būdamas lengvo girtumo laipsnio būklėje.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtu ekspertizės aktu negalima vadovautis, nes vien tai, kad paimto kraujo kiekis buvo didesnis nei reikalaujama ir kraujo tyrimas buvo netinkamai užantspauduotas, nepaneigia aplinkybės, kad apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu sutikti negali. Pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, jog specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Š. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta, negalima vadovautis, nes kraujo tyrimas atliktas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymais, šis įrodymas negali būti laikomas pagrindu, patvirtinančiu, kad apeliantas automobilį vairavo būdamas blaivus.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Naikinti šį nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Š. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.