- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 1-1412-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59761-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2015-10-28, apie 9 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laiptinėje prie 15 buto, smurtaudamas artimo šeimos giminaičio – sesers L. B. atžvilgiu, t. y. vieną kartą bato kulnu smogdamas nukentėjusiajai per viršugalvį bei padarydamas muštinę žaizdą kairėje galvos pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Nurodė, kad 2015-10-28 užėjo į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Atėjęs į butą, sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Pradžioje sesuo L. B. viena išlėkė iš buto, o paskui grįžo ir išėjo iš buto su dukra. Išeidama ji iš visų jėgų trenkė lauko durimis, todėl jis išėjo į koridorių. Tuo metu sesuo stovėjo prie konteinerio vamzdžio ir išmetinėjo šiukšles. Jis jai rusiškai pasakė: „kam smarkiai stuktelėjai durimis, spynos negaila“ ir sugrįžo atgal į butą. Tada ji specialiai „rovėsi“ prie buto durų. Sesuo stuktelėjo durimis, o jis pastūmė tas duris, L. B. paslydo ant kilimėlio laiptinėje prie 14 buto. Tuo metu motina buvo bute, vaikas stovėjo prie lifto šonu. Kontakto su seserim nebuvo jokio, su batu nesudavė. Pamatė bėgantį kraują. Motina išsigando, ėmė rėkti. Prieš tai jis rengėsi, todėl, kai sesuo paslydo, rankoje laikė batą. Išėjo kaimynė iš 11 buto, paklausė kas atsitiko. Jis pasakė, kad sesuo stuktelėjo galva. Kaimynė seserį nusivedė į savo butą ir užsidarė. Nežino, kodėl sesuo jį apkalba. Jis pats kvietė greitąją (b. l. 117-120).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad jos santykiai su E. P. labai blogi. Įvykio dieną ruošėsi į darbą, o dukra į stovyklėlę. Jos gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kartu su mama, o brolis E. P. – Mokyklos gatvėje. Tą dieną ji išėjo iš buto, nusileido į pirmą aukštą ir pamatė ateinantį brolį. Tuo metu paskambino dukra ir paklausė, kur ausinės. Liudytoja grįžo atgal į butą pas dukrą. Prie laiptinės durų stovėjo E. P. su didele taše, todėl greitai įėjo į butą, nes jų santykiai blogi, padavė dukrai ausines ir abi su dukra išėjo. Tuo metu jau E. P. buvo bute, virtuvėje, ir su motina kažką šaukė. Jis pastoviai ateina pas motiną prašyti pinigų. Jos su dukra greitai išėjo, nusileido liftu į pirmą aukštą, kur pamatė, kad dukra pamiršo pirštines, todėl kartu vėl grįžo atgal. Kadangi buto durys jau buvo užrakintos, ji skambino į duris, su rankena stipriau patraukė, nes vėlavo į darbą. Išgirdo bute sakant: „tuoj aš duosiu jai“. Tuo metu ji stovėjo koridoriuje prie buto durų, o dukra stovėjo arčiau laiptų, ties kampu. Paskambinus į duris, staigiai atsidarė durys ir pajuto skausmą galvoje. Tuo metu brolis rankoje laikė batą. Nuo skausmo pradėjo šaukti. Paėmė už tos vietos, kur skaudėjo, ir pamatė kraują. Kraujas buvo galvos kairėje pusėje. Ėmus šaukti dukrai, atėjo kaimynė iš 11 buto, pamatė kraują ir pasakė, kad kviečia greitąją. Kaimynė nusivedė dukrą, davė jai raminamųjų, paskui atėjo pas ją ir taip pat nusivedė pas save. Smūgis buvo į galvą iš viršaus, ne nuo durų, nes su durimis būtų buvęs iš šono. Jos kontakto su durimis nebuvo. Buvo kraujo dėmės ant sienos ir grindų, kai policija atvyko, tai nufotografavo (b. l. 117-120).
Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. paaiškino, kad dirba greitosios pagalbos gydytoju. Visų įvykio aplinkybių nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. M. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų J. M. parodymų matyti, kad jis, apklaustas liudytoju, paaiškino, jog 2015-10-28, apie 8.58 val., buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kur moteriai sumušta galva, yra žaizda. Atvykus į įvykio vietą, nuėjo pas kaimynę į 3 aukštą, buto neatsimena, kuri ir buvo iškvietusi GMP. Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad ją tą pačią dieną sumušė brolis, o būtent brolis sudavė batu į galvą. Moteriai buvo suteikta medicininė pagalba – buvo uždėtas tvarstis ant galvos, kadangi pas ją ant galvos buvo žaizda galvos kairėje pusėje. Ar patalpoje, kaimynės bute, buvo nepilnametė mergaitė, jis neatsimena, gal ir buvo. Dėl darbo specifikos negali atsiminti visų aplinkybių. Ar į butą buvo užėjęs kažkoks vyriškis, liudytojas neatsimena. Moteris buvo pristatyta į RVUL į priėmimo skyrių (b. l. 41).
Pagarsinus liudytojo parodymus, J. M. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis pats pildė įvykio kortelę. Po apžiūros parašė, kad yra mušta žaizda viršugalyje. Visų aplinkybių nepamena (b. l. 131-137).
Teismo posėdžio metu mažametė liudytoja D. D. B. paaiškino, kad E. P. yra jos dėdė, o nukentėjusioji – mama. 2015 m. spalio mėn., dienos nepamena, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negalėjo rasti ausinių, paskambino mamai, mama atėjo ir padavė ausines. Paskui kartu su mama nuėjo prie lifto ir prisiminė, kad pamiršo pirštines. Grįžus durys buvo užrakintos. Mama pabeldė į duris, o ji tuo metu buvo prie arkos, kuri yra prie laiptų. Stovėdama ten, matė, kaip mama beldė į duris. Tada kažkas atidarė ir sudavė mamai per galvą. Mama nukrito, ji labai išsigando, pamatė, kad ant mamos rankos kraujas, nes ji laikė ją prie galvos kairėje pusėje. Ji pradėjo verkti. Atėjo kaimynė ir ją paėmė pas save. Matė, kaip mamai trenkė, nes durys atsidaro į laiptinę ir jos jai neužstojo matomumo. Mama stovėjo į ją nugara, veidu į duris. Dėdė atidarė duris. Liudytoja jį matė: jis stovėjo priekiu į ją ir laikė batą su kulnu į viršų, sudavė mamai į galvą, mama nukrito – nuslydo palei sieną. Tuo metu močiutė buvo bute, liudytoja jos nematė. Mama pati nepaslydo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos D. D. B. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų D. D. B. parodymų matyti, kad apklausta ji paaiškino, jog 2015 m., spalio mėn., tikslios dienos neatsimena, bet atsimena, kad jai tuo metu buvo rudens atostogos mokykloje, tai buvo spalio pabaigoje, atrodo apie 9 val. ar 10 val., ji su mama išėjo iš buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena kartu su mama ir senele. Tuo metu bute liko močiutė ir mamos brolis. Kai jos su mama buvo jau pirmame aukšte, ji prisiminė, kad namie pamiršo savo daiktų. Tai pasakė mamai ir jos kartu pakilo liftu į 4 aukštą pasiimti daiktus. Kartu priėjo prie buto durų, mama skambino į duris, tačiau niekas durų neatidarė. Jos mama raktų nuo buto neturi, nes senėlė pakeitė durų spyną. Po to, kai mama skambino bei kelis kartus paspaudė buto durų rankeną, buto duris atidarė mamos brolis ir, laikydamas dešinėje rankoje tamsiai rudos spalvos batą, sudavė mamai juo per galvą, o būtent per viršugalvį. Sudavė bato kulnu. Nei mama, nei brolis nieko vienas kitam nebuvo pasakę, tai įvyko labai greitai. Tada mama nukrito, ji galvojo, kad mama prarado sąmonę, pamatė ant mamos dešinės rankos yra kraujo. Ji pradėjo verkti, šaukti, atbėgo kaimynė iš 3 aukšto, kuri ją nusivedė pas save į butą, o paskui ir jos mamą nusivedė pas save į butą. Mamos brolis reagavo į įvykį ramiai, pradėjo spjaudyti ant mamos, greitosios pagalbos jis nekvietė. Močiutė kartu su dėde buvo bute, nebuvo išėję į laiptinę. Mamos brolis bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena, jis gyvena atskirai, tik ateina kartas nuo karto pas juos į namus. Kai buvo pas kaimynę bute, mamos brolis buvo kelis kartus užėjęs į kaimynės butą, kažką rėkė, bet ji negirdėjo, ką būtent. Kai ji kartu su motina buvo pas kaimynę iš 3 aukšto, kaimynė iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė mamą į ligoninę, o ji nuvyko į būrelį, kur ir turėjo vykti tą dieną. Kiek jai yra žinoma, tarp mamos ir jos brolio buvo vienas konfliktas, kurio metu jis buvo mamą apipylęs karštu vandeniu iš virdulio (b. l. 35).
Pagarsinus liudytojos parodymus, D. D. B. atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 131-137).
Teismo posėdžio metu liudytoja M. G. paaiškino, kad būdama savo bute girdi jų šeimyninius pokalbius, yra ne kartą kvietusi policijos pareigūnus dėl mamos ir dukros (nukentėjusiosios) vidinių santykių. Ryte ruošėsi į polikliniką ir girdėjo nesąmoningą triukšmą laiptinėje. Girdėjo moterišką, vyrišką balsus, taip pat mergaitė verkė. Išėjusi į laiptinę, pamatė nukentėjusiąją, gulinčią kojomis į laiptus, o galva atsirėmusią į kaimynų duris. Buto durys buvo pravertos, kas jų tarpduryje stovėjo, nematė. Nukentėjusiosios galva buvo kruvina. Tuo metu mergaitė stovėjo arčiau lifto ir verkė. Kaip suprato, kaltinamasis su mama buvo bute. Nelabai gilinosi kas įvyko, nukentėjusiosios mergaitę nusivedė pas save į butą, po to parsivedė kaimynę. Laiptinėje iškvietė greitąją pagalbą. Girdėjo, kad nukentėjusiosios dukra sakė, kad mamai su batu trenkė. Prie jos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konflikto nebuvo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos M. G. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų M. G. parodymų matyti, kad apklausta ji paaiškino, jog 2015-10-28, apie 8.50 val., tikslaus laiko pasakyti negali, nes neatsimena, būdama savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgirdo, kad ketvirtame aukšte laiptinėje rėkaujama, triukšmaujama. Tada išėjo iš buto, pakilo iš 3 aukšto į 4 aukštą ir pamatė, kad atidarytos 15 buto durys, o šalia jų ant laiptinės aikštelės grindų guli kaimynė L., jos galva buvo prie 14 buto durų, kojos arčiau laiptų, ji gulėjo pusiau ant kairio šono, pusiau ant nugaros, veidu į 15 buto atidarytas duris. Jos rankos buvo ant galvos ir ji pamatė kraują bei suprato, kad L. buvo praskelta galva. L. dukra buvo laiptinėje ties liftu, rėkė, žviegė, ji buvo isterijos būsenoje. Pamatė, kad L. brolis buvo bute, stovėjo tarpdury, jis kažką burbėjo, bet nesuprato, ką būtent sakė, nes nereagavo į tai. Ji pasiėmė L. dukrą, nusivedė pas save į butą, ten savo dukrai pasakė, kad reikia iškviesti greitąją, jos dukra padavė mobiliojo ryšio telefoną, ji pasiėmė jį, bekildama laiptais kvietė greitosios pagalbos ekipažą. Kai pakilo, pamatė, kad kaimynė jau sėdėjo ant laiptų, atsirėmus į laiptų turėklą. Padėjo jai atsistoti, nuvedė pas save į butą. Buto duris uždarė, bet nerakino, nes laukė greitosios. Nuvedė L. į virtuvę, nuplovė jai rankas nuo kraujo, davė švarų rankšluostį ir uždėjo jai ant galvos, kad mažiau kraujuotų. L. dukrai buvo isterija, davė jai valerijono. Tada išgirdo, kai atsidarė jos buto durys ir į butą užėjo L. brolis, kuris aiškino, kad L. yra blogas žmogus, rodė kažkokią popierinę nuotrauką, ji nekreipė į tai dėmesio, paprašė jo pasišalinti iš jos buto. Jis bandė priešintis, tai yra nenorėjo išeiti iš buto, ji pradėjo eiti link jo ir jis išėjo, ji uždarė duris, o L. brolis vėl bandė jas atidaryti. Ji jam pasakė, kad jeigu jis dar kartą ateis prie jos buto durų, ji iškvies policiją. Jis daugiau nepasirodė. Greitai atvyko greitoji, medikai užėjo į jos butą, apžiūrėjo L., paklausė, dėl ko atsirado trauma, L. dukra paaiškino, kad ji matė, kad mamos brolis, atidaręs jų buto duris, trenkė L. batu per galvą. Apžiūrėję L., gydytojai nuvedė ją į automobilį. L. dukra liko pas ją. Ji L. dukrą palydėjo iki viešojo transporto stotelės sustojimo. Kai grįžo į savo butą, atėjo L. motina, kuri pradėjo klausinėti, kažką aiškinti dėl įvykio. Bet ji atsakė, kad pamačius nukentėjusįjį žmogų, privalo jam padėti (b. l. 23-24).
Pagarsinus liudytojos parodymus, M. G. atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Mergaitė sakė greitajai pagalbai, kad mamos brolis trenkė batu (b. l. 131-137).
VTMT Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvadoje Nr. G3644/15 (01), konstatuota, kad L. B. padaryta muštinė žaizda galvos kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-28), paveikus briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nekonstatuota (b.l. 19).
2015-10-28 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, prie (duomenys neskelbtini) buto, ant laiptinės grindų, matyti nežymūs kraujo pėdsakai (b. l. 9-12).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė ir apklausiamas teisme paaiškino, kad jam atidarius lauko buto duris, nukentėjusioji pati paslydo užkliūdama už kaimynų kilimėlio ir nukrito. Jis prie jos net neprisilietė. Tuo metu rengėsi, todėl rankoje laikė batą. Pats iškvietė greitosios pagalbos medikus. Nurodyti E. P. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apklausta teisme nukentėjusioji L. B. bei jos dukra D. D. B., kuri betarpiškai stebėjo įvykį, paneigė kaltinamojo išdėstytas įvykio aplinkybes. Liudytoja apklausta D. D. B. nuo pat pradžių teigė, mačiusi, kaip dėdė batu sudavė mamai per galvą, ši po smūgio nuslydo palei sieną, gulėjo kojomis į laiptus. Iš karto po įvykio atvykusi kaimynė – liudytoja M. G. taip pat patvirtino, kad dėl riksmų išėjusi į laiptinę pamatė nukentėjusiąją gulinčią kojomis į laiptus, o galva atsirėmusią į kaimynų duris. Be to, ji paaiškino, kad D. po mamos sumušimo, būdama pas ją bute, medikams teigė, kad mamą batu sumušė brolis. Kad nukentėjusioji L. B. iš karto po įvykio teigė, jog jai batu sudavė brolis, patvirtino iškviestas greitosios pagalbos gydytojas J. M., užpildęs greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę. Joje nurodyta, kad „moteriai brolis batu smogė į galvą – žaizda, apsvaigo. Be sąmonės nebuvo. Preliminari diagnozė: mušta žaizda viršugalvyje“ (b. l. 39-40). Šiuos parodymus liudytojas J. M. patvirtino teisme, paaiškino, kad kortelę pildė iš karto po įvykio, apžiūrėjęs nukentėjusiąją. Visi kartu paminėti įrodymai sudaro nuoseklią grandinę, sutampa esminėse detalėse. Kad nukentėjusioji buvo sumušta nurodytu laiku patvirtina ir specialisto išvada Nr. G3644/15 (01), kurioje konstatuota, kad L. B. padaryta muštinė žaizda galvos kairėje pusėje (6 cm virš ausies viršutinio poliaus), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-28), paveikus briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nekonstatuota. Remdamasis teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad L. B. yra kaltinamojo sesuo, teismas konstatuoja, kad E. P. 2015-10-28, apie 9 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie 15 buto laiptinėje, vieną kartą bato kulnu smogė nukentėjusiajai per galvą, padarydamas muštinę žaizdą galvos kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir dokumentinę bylos medžiagą tikslina tai, kad nukentėjusioji, kuri yra kaltinamojo sesuo, tačiau brolis su seseria gyvena atskirai, todėl laikytina, kad E. P. nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio (o ne šeimos nario) – sesers sveikatą. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, jo nei išplečia, nei siaurina, taigi, neturi esminės įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui.
Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas E. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad E. P. įvykdė vieną nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo artimą giminaitį – seserį L. B.. Skiriant bausmę svarbūs ir asmenybę apibūdinantys duomenys – E. P. anksčiau yra teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, oficialiai nedirba. E. P. teigiamai apibūdina tai, kad jis daugelį metų yra kraujo donoras. Kaltinamasis į Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, tirtas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre 1978-01-17 – 1978-02-06, diagnozė: oligofrenija, vidutinio laipsnio debilumas; Edema regos nervo papilų, Hipertenzinis sindromas (b. l. 74).
Siekdamas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į E. P. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, mano, kad jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkiui.
E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsniu, 178 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303, 432 straipsniais,
nusprendžia:
E. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Įpareigoti E. P. per laisvės apribojimo laiką nebendrauti su nukentėjusiąja L. B. ir jos dukra D. D. B..
Vadovaujantis 75² straipsniu, kartu su bausme E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti E. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.