- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- II-615-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04070-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 18-ANR_N-1108-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 Eur bauda. D. I. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. 12.00 val. viešoje vietoje – namo bendro naudojimo koridoriuje (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad šioje situacijoje konfliktas įvyko tarp daugiabučio namo gyventojų – kaimynų dėl aplieto buto. Konfliktas kilo, kai (duomenys neskelbtini) buto savininkė E. S. S. gavo iš draudimo bendrovės sąskaitą dėl padarytos žalos atlyginimo ir atėjo pas D. I., kuris mandagiai atidarė buto duris, išklausė kaimynę ir nieko nesakęs uždarė duris. Nesutiktina, kad nusižengimas padarytas viešoje vietoje. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. I. neteisėtus veiksmus atliko ir kitų kaimynų akivaizdoje. Pareigūnai neapklausė tiesiogiai konflikte dalyvavusių asmenų, o būtent liudytojos, kuri lyg tai ėjo pro šalį, kas kelia abejonių. Apsiribota tarnybiniu pranešimu, kad su liudytoja kalbėta telefonu. Nebuvo atsižvelgta į D. I. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pasiaiškinimą/pranešimą, prie kurio yra pridėti avarijos faktą patvirtinantys dokumentai. Byloje taip pat nebuvo apklausti kiti kaimynai. Nesant duomenų, kad kiti kaimynai patyrė kažkokius nepatogumus dėl D. I. elgesio, nesutiktina, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar kitų žmonių (kaimynų) rimtis. D. I., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) buto kaimynė yra konfliktiška, siekė neleisti konfliktui įvykti, mandagiai uždarė savo buto duris.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas D. I. surašytas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, t. y. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, todėl D. I. skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo D. I. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Birželio mėnesį jo butas buvo užpiltas. Po savaitės iš kaimyno J., kuris kvietė avarinę, sužinojo, kad jo butą užpylė kaimynė E. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Po pirmo užpylimo jis su kaimyne nebendravo. Liepos 12 d. jo butas buvo užpiltas antrą kartą. Jis paskambino į avarinę ir jam pasakė, kad jį užpylė iš (duomenys neskelbtini) buto. Po antro užpylimo taip pat nesikreipė į kaimynę, iki kaimynės atvykimo su ja nesikalbėjo, niekada nebuvo nuėjęs prie jos buto. Kaimynė yra labai triukšminga, ji kviečia policiją dėl kaimynų. Iki užpylimo jam su kaimyne konfliktuoti neteko. Jo butas buvo apdraustas, todėl jis iš karto kreipėsi į draudimo kompaniją dėl užpylimo. Pas jį buvo draudiko atstovas, kuris viską nufotografavo ir pasakė, kad išrašys kaimynei sąskaitą, draudimo bendrovė aiškinosi su avarine. Liepos 25 d., po antro užpylimo, pas jį atėjo kaimynė S., apie 13 ar 14 val. Jis žinojo, kad avarinė kaimynei išrašė sąskaitą, nes jam atėjo laiškas dėl žalos apmokėjimo, todėl galvojo, kad kaimynė atėjo dėl to. Kai atidarė duris, jis nebuvo išėjęs į laiptinę, stovėjo savo bute, o kaimynė buvo laiptinėje, ji buvo viena. Ji jam pasakė, kad jis ją apkaltino dėl jo ir kaimyno butų apliejimo. Jis jai pasakė“ „Prie ko čia aš? Aiškinkis su avarine“. Tada atėjo kita kaimynė, kurios jis nežino (kalba apie liudytoją R. S.). Ji pradėjo triukšmauti, šaukti, jam atrodo, dėl užpylimo. Jis pasakė: „Aš ne prie ko“, į kitos moters pretenzijas neatsakė. Jis uždarė duris ir viskas tuo baigėsi. Įvykis užtruko gal 2 minutes. Necenzūrinių žodžių nebuvo. Po šio konflikto su kaimyne nebendravo. Po jo buto apliejimo ir iki 2019 m. liepos 25 d. įvykio dėl apliejimo jis su ja taip pat nebendravo. 2018 m. spalio 1 d. pranešimas jam yra nematytas, jį rašė ne jis. Nežino, ar kaimynė aiškinosi su kaimynu J.. Draudimo kompanija jam atlygino žalą tik dėl vieno apliejimo, dėl kito tik žada atlyginti.
Liudytoja E. S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, jog į teismą ji yra pakviesta dėl liepos 24 ar liepos 25 d. įvykio. Ji rašė pareiškimą į policiją, nes buvo išgąsdinta ir įžeista. Ji buvo gavusi iš draudimo bendrovės „Gjensidige“ laišką, kad apliejo D. I. butą ir turi atlyginti 360 Eur žalos, vėliau gavo jų raštą, kad nereikia mokėti. Kaimynai jai pretenzijų dėl apliejimo nereiškė. Įvykio dieną pas ją į butą buvo atvykusi giminaitė R. S., jos nusprendė važiuoti prie „Aušros“ vartų. Pakeliui nulipo žemyn į pirmą aukštą ir ėjo aiškintis pas D. I. dėl apliejimo. Ji paskambino į kaimyno duris, kurias atidarė D. I.. Kaimynas ją pamatė ir pradėjo sakyti: „Nachui“. Tai pasakė kokius tris ar keturis kartus, kitų jo žodžių ji negirdėjo, jis nepaklausė, dėl ko ji atėjo. Po tų žodžių D. I. trenkė ir uždarė duris. Jai atrodo, kad D. I., uždarydamas duris, ją pastūmė. Ji nieko jam nespėjo pasakyti. Jo durų slenksčio nebuvo peržengusi, ji stovėjo prie durų, o kaimynas stovėjo tarpduryje, ant durų slenksčio, viena ranka laikė durų rankeną, o kita ranka mojavo. D. I. durys atsidaro į laiptinę. Įvykio metu R. stovėjo šalia jos, prie durų. Daugiau kaimynų laiptinėje nebuvo. Kai kaimynas užsidarė duris, jos grįžo namo. Ji nusprendė kreiptis į policiją, nes labai išsigando, niekad nematė tokio pikto kaimyno. Po to, kai parašė pareiškimą, jai neteko bendrauti su kaimynu. Iki jos atėjimo su kaimynu buvo geri santykiai. Pas D. I. ji ėjo, nes jis toliau rašė raštus, kad ji apipylė butą, gavo iš jo pretenzijų. D. I. jai nepasakė, kad ji apliejo (duomenys neskelbtini) butą, jis nebuvo pas ją atėjęs. Ji žinojo, kas gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Dieną prieš įvykį pas ją su žibintuvėliu atėjo kaimynas J., kurį ji įleido. Jis jai pasakė, kad nori pažiūrėti, ar pas ją nebėga vanduo, nešlapia. Pas ją nebuvo atėję asmenys iš draudimo bendrovės ar avarinės tarnybos apžiūrėti jos buto. Iki įvykio ji gavo du raštus apie apliejimą, 2 dieną ir 12 dieną. Draudimo bendrovės rašto iki liepos 25 d. ji su savimi neturi. Į draudimo bendrovę „Gjensidige“ ji nebuvo nuvykusi, bet paskambino į draudimo bendrovę ir kalbėjo su direktoriumi, nepamena, kada. Direktorius jai pasakė, kad jai nereikia mokėti 360 Eur.
Liudytoja R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad E. S. S. yra jos tolima giminaitė, ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) aukšte. Įvykis buvo liepos mėnesio pabaigoje. Ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir neturėjo kur nakvoti, todėl nakvojo pas E. S. S.. Įvykio dieną jos norėjo eiti prie „Aušros“ vartų. E. S. S. norėjo nueiti pas kaimyną dėl neteisingai apkaltinto apliejimo, apie kurį ji (R. S.) sužinojo tą dieną. Jai E. S. S. paaiškino, kad ji apliejo kaimyno butą ir nesuvokia, kaip ji galėjo tai padaryti. Jos ėjo į miestą ir leidžiantis žemyn E. S. S. prie to paties sugalvojo pasikalbėti su kaimynu. Ji (E. S. S.) paskambino kaimynui. Tas asmuo atidarė duris, nepasisveikino, išrėkė: „Blet blet idi nachui“. Pasikeikęs ją (E. S. S.) pastūmė ir užsitrenkė duris. Kaimynas stovėjo tarpduryje, durys atsidaro į išorę, jos buvo atidarytos beveik iki galo, kaimynas viena ranka laikė duris ir mojavo rankomis. Durys užsidarė laisvai, jos (E. S. S.) neužkliudė. E. S. S. nieko jam nespėjo pasakyti, nes kaimynas pradėjo keiktis, buvo tik necenzūriniai žodžiai. Tarp jų apie apliejimą žodžių nebuvo. Ji tuo metu stovėjo šalia E. S. S., jai už nugaros laiptinėje daugiau žmonių nebuvo. E. S. S. pasidarė bloga, jos grįžo namo, E. S. S. išgėrė vaistus, o ji (R. S.) pavakary išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų E. S. S. atsidūrė ligoninėje. Ji nematė, kaip atvažiavo greitoji, greitosios nekvietė. Ji matė dokumentą iš draudimo bendrovės, neprisimena, kieno naudai jis buvo. E. S. S., prieš eidama pas kaimyną, prie jos skambino į draudimo kompaniją, draudimo žalų išmokėjimo skyrių, nes E. S. S. jai sakė, kad jos butas buvo draustas. Ji negirdėjo, ką E. S. S. sakė draudimo kompanija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio nusižengimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai yra žmogaus orumas, jo saugumas. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Tai yra neleistinas, nepadorus, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, įstaigų, įmonių patalpos, gyvenamųjų namų kiemai ir t. t.). Šį nusižengimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).
Iš teismo posėdyje apklaustų 2019 m. liepos 24 d. įvykio dalyvių ir liudytojos paaiškinimų, byloje surinktos medžiagos matyti, kad prieš šį įvykį įvyko kitos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, kurias būtina trumpai apžvelgti. Pats įvykis įvyko tarp daugiabučio namo kaimynų, t. y. (duomenys neskelbtini) aukšte gyvenančio D. I. ((duomenys neskelbtini) butas) ir (duomenys neskelbtini) aukšte gyvenančios E. S. S. ((duomenys neskelbtini) butas). Tikėtina, dėl D. I. buto užliejimo. Nors D. I. tiek savo 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašytiniame paaiškinime policijai, tiek teisme nurodė, kad jo butas iki nagrinėjamo įvykio buvo užlietas du kartus, t. y. 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 12 d., byloje pateikti duomenis tik dėl 2019 m. liepos 2 d. užliejimo. Iš kartu prie minėtų paaiškinimų pateikto ADB „Gjensidige“ 2019 m. liepos 5 d. pranešimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad, užbaigus žalos reguliavimo procesą dėl 2019 m. liepos 2 d. įvykio, paskaičiuota išmokėti 359 Eur draudimo išmoka (b. l. 16). Teismas savo iniciatyva kreipėsi į minėtą draudimo bendrovę, prašydamas pateikti duomenis dėl D. I. užliejimų 2019 m., pažymėdamas, kad galėjo būti du šio buto užliejimo atvejai. Bendrovės pateiktame atsakyme minimas tik vienas užliejimo atvejis – 2019 m. liepos 2 d. Daugiau byloje duomenų apie antrą D. I. buto užliejimo atvejį nėra, išskyrus E. S. S. teismui pateiktą ADB „Gjensidige“ vardu surašytą 2019 m. spalio 1 d. pranešimą dėl 2019 m. liepos 12 d. įvykio. Teismas negali vadovautis šiuo pranešimu, nes jis nėra pasirašytas ir nėra nurodytas jį surašęs draudimo kompanijos darbuotojas, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl jame nurodytos informacijos patikimumo. Pačios E. S. S. teigimu, jį surašė pats D. I. ir įmetė jai į pašto dėžutę, nors pastarasis tai neigia. Kita vertus, aplinkybė dėl buto užliejimų skaičiaus nėra esminė šioje byloje. Svarbu tai, kad nustatytas bent vienas buto užliejimo atvejis.
D. I. teisme pripažino, kad žinojo, jog draudimo bendrovė surašė kaimynei iš (duomenys neskelbtini) buto sąskaitą dėl jo buto užliejimo. Šias aplinkybes patvirtina ir draudimo kompanija, kuri teismui pateiktame atsakyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkei buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Nors atsakyme nepažymėta, kurią dieną buvo pateikta minėta pretenzija, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tai buvo dar iki nagrinėjamo įvykio (2019 m. liepos 24 d.). Iš minėto draudimo bendrovės atsakymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė, gavusi pretenziją, nurodė, kad iš jos buto negalėjo būti užlietas (duomenys neskelbtini) butas. E. S. S. teismui taip pat pateikė ADB „Gjesidige“ 2019 m. liepos 24 d. pranešimą, kuriame prašoma jai pateiktą pretenziją dėl 359 Eur žalos atlyginimo laikyti negaliojančia. Teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti, kurią dieną E. S. S. gavo šį pranešimą, kurio turinys turėjo leisti suprasti jai, kad jos niekas nebekaltina (duomenys neskelbtini) buto užliejimu. Tačiau, atsižvelgiant į pranešimo surašymo datą – 2019 m. liepos 24 d., taip pat į tai, kad turėjo praeiti laikas, kol pranešimas buvo įteiktas E. S. S., darytina išvada, kad pastaroji šį pranešimą gavo jau po daugiabučio namo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų įvykusio įvykio.
Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. S. S. 2019 m. liepos 24 d., apie 12.00 val., atėjo pas kaimyną D. I., ketindama pasiaiškinti dėl jai draudimo kompanijos pateiktos pretenzijos atlyginti dėl D. I. buto užliejimo padarytą žalą. Toks atvykimo tikslas nurodytas ir E. S. S. policijai pateiktame 2019 m. liepos 25 d. pareiškime, kuriame nurodyta, kad ji nuėjo pasiaiškinti, kodėl D. I. neteisingai apkaltino ją jo buto užliejimu (b. l. 6). D. I. savo rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pripažino, kad, draudimo kompanijai surašius (duomenys neskelbtini) buto savininkei sąskaitą, pastaroji supyko ir atvyko pas jį į butą, keldama triukšmą ir reikšdama pretenzijas (b. l. 9-10).
Kadangi minėti kaimynai skirtingai aiškina tolesnes įvykio aplinkybes (E. S. S. teigia, kad kaimynas keikėsi necenzūriniais žodžiais, o D. I. tai neigia), atkreiptinas dėmesys į šių asmenų paaiškinimų patikimumą. E. S. S. nuosekliai nuo pat pareiškimo policijai pateikimo momento aiškina, kad ji atėjo pas kaimyną pasiaiškinti, kodėl jis ją kaltina jo buto užliejimu, tačiau kaimynas iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais ir užsidarė duris. Būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, E. S. S. teisme nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Pasak jos, įvykio dieną su tolima giminaite R. S. planavo išeiti į miestą ir pakeliui užsuko pas kaimyną D. I. dėl jo buto užliejimo. Kaimynas atidaręs duris ir pamatęs ją, iš karto pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji jam nieko nespėjo pasakyti. Šias aplinkybes patvirtina, taip pat dėl baudžiamosios atsakomybės įspėta, liudytoja R. S.. Ji parodė, kad kaimynas atidarė duris, nepasisveikino, E. S. S. nieko nespėjo jam pasakyti, nes šis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir uždarė duris. Pažymėtina, kad tiek D. I., tiek E. S. S. teisme patvirtino, kad anksčiau tarp jų nebuvo konfliktų. Byloje nenustatyta ir kitų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą išvadai, kad susiklosčiusioje situacijoje E. S. S., iš kurios draudimo bendrovė atsisakė reikalauti žalos atlyginimo, būtų suinteresuota apkalbėti kaimyną D. I..
Teismas sutinka su skundo argumentais, kad tyrimą atlikusi institucija, nesilaikydama ANK nuostatų, susijusių su liudytojų apklausa, aptariamo įvykio liudytoją R. S. apklausė telefonu, surašant tarnybinį pranešimą (b. l. 7). ANK nenumato tokios liudytojo apklausos tvarkos. Kita vertus, teismas ištaisė šį procesinį pažeidimą ir apklausė minėtą liudytoją teismo posėdyje, įspėjus ją dėl baudžiamosios atsakomybės.
Kalbant apie D. I. duotus paaiškinimus tyrimo metu ir jo skundą nagrinėjant teisme, pažymėtina, kad teismas juos vertina kritiškai. Priešingai nei teigė liudytojos E. S. S. ir R. S., D. I. savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 9-10) nurodė, kad atėjusi pas jį kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto keldama triukšmą reiškė pretenzijas, į kurias jis atsakė, jog pretenzijas gali reikšti ne jam, o draudimo bendrovei, uždarė duris. Teismui pateiktame skunde D. I. nurodo, kad žinojo, jog kaimynė yra konfliktiška, todėl siekė neleisti įvykti konfliktui ir mandagiai uždarė savo buto duris, nors teisme patvirtino, kad su kaimyne iki nagrinėjamo įvykio santykiai nebuvo konfliktiniai ir dėl jo buto užliejimo iki aptariamo įvykio su kaimyne nekalbėjo. Duodamas paaiškinimus teisme, D. I. nurodė, kad, atidarius duris, kaimynė pasakė, kad užpylė jo ir kito kaimyno butą, o jis atsakė, jog prie ko čia jis ir pasiūlė aiškintis su avarine, nors abi liudytojos patvirtino, kad D. I. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais vos tik atidaręs duris ir pamatęs kaimynę.
Taigi, atsižvelgus į E. S. S. paaiškinimų atitikimą kitos liudytojos teisme duotiems paaiškinimus, į pagrindo E. S. S. apkalbėti D. I. nebuvimą, teismas šioje byloje vadovaujasi būtent E. S. S., o ne D. I., nurodytomis aplinkybėmis.
Skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu D. I. (jo atstovė) daug dėmesio skyrė aplinkybei dėl viešosios vietos. Akivaizdu, kad daugiabučio namo laiptinė (koridorius) laikytina viešąja vieta. Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje, nepaisant to, kad D. I. keikėsi necenzūriniais žodžiais stovėdamas savo buto tarpduryje, t. y. iš esmės neišėjęs iš buto, laikytina, kad veika padaryta viešojoje vietoje. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad D. I. keikėsi tuo metu, kad jo buto durys buvo praviros ir jo žodžiai buvo girdimi daugiabučio namo laiptinėje. Priešingai nei nurodyta skunde, šiuo atveju nėra svarbu, ar kiti kaimynai, išskyrus E. S. S. ir R. S., girdėjo necenzūrinius žodžius. Necenzūriniai žodžiai tai viešąją tvarką pažeidžiantis akivaizdus neleistinas, nepadorus ir moralės normų neatitinkantis elgesys, kuris nagrinėjamu atveju pasireiškė viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, kai aplink buvo kitų žmonių (E. S. S. ir R. S.). Be to, minėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia net tada, kai viešoje vietoje žmonių nėra.
Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, teismas nepasisako dėl E. S. S. pastūmimo, nes šie veiksmai nėra inkriminuoti D. I..
Apibendrinant darytina išvada, kad byloje surinkti, teismo aptarti ir ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. I. keikdamasis necenzūriniais žodžiais daugiabučio namo laiptinėje pažeidė viešąją tvarką, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nepraleidusi administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. I. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.