- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-373-280/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Edmundas Valentinas Jaras
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, G. P.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6522-488/2007 pagal ieškovo UAB ,,If draudimas“ ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, G. P. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,If draudimas“ 2007-03-26 teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. S. 5041,82 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,63 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-04-07 su atsakovu D. S. pasirašė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paprastąją draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2005-06-18 įvyko autoavarija, kurios kaltininku pripažintas atsakovas D. S., vairavęs automobilį AUDI 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sužalojo G. P. G. P. buvo gydytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis. 2006-08-23 ieškovas išmokėjo VSDFV Panevėžio skyriui draudimo išmoką – 6245,44 Lt. 2006-08-25 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 6245,44 draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovas gera valia teisėtų reikalavimų nepatenkino. Nurodė, kad paaiškėjus, kad eismo įvykio metu G. P. buvo neblaivus, 2007-03-15 sprendimu Nr. 217 dėl G. P. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, VSDFV Panevėžio skyrius panaikino 2005-08-26 sprendimą Nr. D217 dėl G. P. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pripažinimo draudiminiu įvykiu ir priėmė naują sprendimą – nepripažinti 2005-06-18 nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu. VSDFV Panevėžio skyriui atlikus G. P. priklausančių valstybinio draudimo išmokų perskaičiavimą buvo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2005-06-20 iki 2006-06-27 G. P. vietoj 6245,44 Lt draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe priklauso 5041,82 Lt draudimo išmoka ( ligos pašalpa). Todėl ieškovas patikslintu ieškiniu sumažino priteistinos žalos atlyginimo dydį iki 5041,82 Lt ( b. l. 93-94).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu priėmė galutinį sprendimą – 2006-11-03 Panevėžio m. apylinkės teismo preliminarų sprendimą pakeisti. Patikslintą ieškinį patenkinti. Priteisė iš D. S. UAB „If draudimas“ 5041,82 Lt žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2006-11-02 dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 75,63 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Nurodė, jog atsakovo D. S. kaltę patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai, todėl D. S. privalo atlyginti žalą: grąžinti ieškovui 5041,82 Lt draudimo išmoką, išmokėtą VSDFV Panevėžio skyriui.
Šalies argumentai
Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-28 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas arba jų iš viso netaikė. Nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad pagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui VSDFV žalos atlyginimą 6 245,44 Lt, o teismas visiškai netyrė rašytinių įrodymų, apsiribojo tik rašytinių įrodymų buvimo konstatavimu bei visiškai netyrė atsakovo argumentų ir motyvų, kad tretysis asmuo G. P. nei pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, nei gal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturėjo teisės gauti išmokų, kadangi autoįvykio metu buvo neblaivus. To ieškovas negalėjo nepastebėti, o pastebėjęs tenkinti VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimą, kadangi 2005-07-29 nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akte Nr.1 išvada, kad G. P. buvo blaivus padaryta remiantis VšĮ „Panevėžio ligoninė“ 2007-07-29 pažyma Nr. K2-1595, kurioje jokių duomenų apie blaivumą iš viso nėra, aktas neturi jokios kitos įrodomosios vertės, nes jame nėra jokios informacijos, kad jis ėjo į darbą. Teismas taip pat netyrė ir nevertino pridėto VSDFV 2007-01-12 rašto Nr. (6.9)3-909, kuriame taip pat teigiama, kad pažymoje Nr. K2-1595 nurodoma, kad G. P. yra blaivus. Iš 2005-08-05 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2005-08-05 nutarimo darytina priešinga išvada autoįvykio dieną G. P. į darbą nėjo iš viso ir nesiruošė eiti. Ieškovo darbuotojai, turėdami šią informaciją privalėjo kategoriškai atsisakyti atlyginti žalą. Tai, kad G. P. neteisėtai buvo mokama pagal NAD įstatymą pripažino ir VSDFV Panevėžio skyrius savo 2007-03-15 sprendimu Nr. 217. VSDFV Panevėžio skyriaus išmokėtų sumų pagal NAD įstatymą perskaičiavimas kaip ligos pašalpą neteisėtas ir nepagrįstas, o VšĮ „Panevėžio ligoninė“ akivaizdžiai neteisėtai išdavusi nedarbingumo pažymėjimus vietoj pažymos turi būti įtraukta į procesą. Priteistos 1500 Lt advokato išlaidos akivaizdžiai per didelės. J. Mikalauskaitė, kaip advokatė, atstovavo tik pirmoje proceso stadijoje, o vėliau tapo ieškovo darbuotoja, todėl mano, kad atstovavimo išlaidos neturėtų viršyti 250 Lt.
UAB ,,If draudimas“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog G. P. neblaivumas eismo įvykio įvykimui įtakos neturėjo, todėl G. P. pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ligos pašalpa išmokėta pagrįstai. Pažymos išduodamos tuo atveju, jeigu gydymo įstaigos personalui kyla įtarimų, kad asmuo yra neblaivus, ir jeigu pagal klinikinius simptomus šie įtarimai pasitvirtina, t. y. gydymo įstaiga nėra įpareigota visais atvejais tikrinti, ar į ją kreipęsis asmuo yra blaivus. Tai, kad G. P. į darbą nėjo iš viso ir nesiruošė eiti jokios teisinės reikšmės neturi, nes Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ligos pašalpos skyrimo nesieja su asmens vykimo į darbą, buvimo darbe ar grįžimo iš darbo faktu. Ieškovo atstovei sumokėta 1500 Lt suma nelaikytina aiškiai per didelė, atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.
VSDFV Panevėžio skyrius su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti. Sužinojęs, kad G. P. autoįvykio metu buvo neblaivus, perskaičiavo SD išmokas, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. G. P. įgijo teisę į ligos pašalpą, kadangi jo neblaivumas autoįvykiui ir jo sužalojimui įtakos neturėjo, kas nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas ( LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.) atmestinas.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-06-18 apie 8.48 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, D. S., vairuodamas automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 75, 76 punktus, t. y. vairuodamas automobilį neblaivus, nesustojo praleisti pėsčiojo G. P., dėl to partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusį pėstįjį G. P. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 2 d. Įtariamojo apklausos metu D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimu D. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui D. S. ir nukentėjusiajam G. P. susitaikius (b. l. 15-16, baudžiamoji byla Nr. 50-1-0540-05). Iš 2005-04-07 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. S. buvo apdraudęs automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų įprastinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „IF draudimas“ (b. l. 10). Iš 2006-07-24 valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad VSDFV Panevėžio skyrius, remdamasis G. P. darbdavio (duomenys neskelbtini) 2005-07-29 surašytu nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktu Nr. 1 bei VSDFV Panevėžio skyriaus 2005-08-26 sprendimu Nr. D217 dėl G. P. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pripažinimo draudiminiu įvykiu, išmokėjo G. P. 6245,44 Lt socialinio draudimo išmoką ( b. l. 11, 12-13). Ieškovas 2006-08-23, remdamasis VSDFV Panevėžio skyriaus prašymu dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, išmokėjo 6245,44 Lt draudimo išmoką ir tokiu būdu atlygino dėl draudėjo D. S. (atsakovo) kaltės patirtus nuostolius (b. l. 14,17). Liudytojas – (duomenys neskelbtini) atstovas T. B. nurodė, kad paaiškėjus nukentėjusiojo G. P. neblaivumo faktui (duomenys neskelbtini) 2007-03-14 naujai surašė nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą Nr. 1. Paaiškėjus, kad eismo įvykio metu G. P. buvo neblaivus, 2007-03-15 sprendimu dėl Nr. 217 dėl G. P. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, VSDFV Panevėžio skyrius panaikino 2005-08-26 sprendimą Nr. D217 dėl G. P. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pripažinimo draudiminiu įvykiu ir priėmė naują sprendimą – nepripažinti 2005-06-18 nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu (b. l. 96). VSDFV Panevėžio skyriui atlikus G. P. priklausančių valstybinio draudimo išmokų perskaičiavimą buvo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2005-06-20 iki 2006-06-27 G. P. vietoj 6245,44 Lt draudimo išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe priklauso 5041,82 Lt draudimo išmoka (ligos pašalpa) (b. l. 97). Ieškovas ieškiniu ir reikalavo šios sumos iš atsakovo D. S.
Atsakovas nesutinka su tuo, kad nukentėjusiajam G. P. buvo mokama ligos pašalpa, nes jis sužalojimo metu buvo neblaivus. Tačiau teismas negali ir nedarė išvados, kad nukentėjusiojo neblaivumas buvo autoįvykio priežastimi. Autoįvykio kaltininkas yra tik atsakovas D. S., jis partrenkė perėjoje einantį G. P. G. P. jokio pažeidimo nepadarė, netapo nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, buvo nedarbingas dėl sužalojimų, padarytų dėl atsakovo kaltės (Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 35 p., LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 p.). Šiomis aplinkybėmis VSDFV Panevėžio skyrius jam išmokėjo ligos pašalpą, kurią turi teisę pagal CK 6.290 str. 3 d. išreikalauti iš žalą padariusio asmens. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, tai už atsakovą draudimo išmokas regreso tvarka sumokėjo ieškovas UAB „If draudimas“. Draudikas, išmokėjęs pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2005-04-07 dienos sutartį draudimo išmoką, dėl tos priežasties, kad transporto priemonės valdytojas D. S. autoįvykio metu transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo jas grąžintų (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.). Dėl pasakyto atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovo tvirtinimas kad G. P. nepriklauso ligos pašalpa už atsakovo jam padarytus sužalojimus nepagrįstas byloje surinktais ir posėdyje ištirtais įrodymais.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad priteista ieškovui 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti suma yra aiškiai per didelė, ji neturėtų viršyti 250 Lt, nenurodoma, kodėl reikia mažinti iki šios konkrečios sumos. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė ruošė ieškinį, atsiliepimą į ieškovo prieštaravimus, tikslino ieškinį, dalyvavo parengiamajame posėdyje, atvykdama iš Vilniaus, ši suma advokatei buvo sumokėta 2006-10-19 dieną. Ji ruošė visus dokumentus, atstovaudama ieškovą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.
nuta r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 40,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje į valstybės biudžetą.