Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir K. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjai S. B. ir K. B. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas. Kreditorė AB SEB bankas 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, jog pareiškėjų sutartis negali būti tvirtinama, kadangi sutarties 8 punktas prieštarauja materialiosioms teisės normoms, t. y. vadovaujantis CK 3.89 ir 3.118 straipsniais, turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, laikytinas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu yra registruotas ir į bendro dalintino turto balansą nėra įtraukiamas. Nutraukiant santuoką dalijamas sutuoktinių turtas, jų įgytas santuokos metu ir sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Turtas (butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini)) yra K. B. asmeninė nuosavybė, turtas suvaržytas hipoteka, todėl jis nėra dalintinas santuokos nutraukimo byloje. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2YT-25383-1107/2021 pagal pareiškėjų S. B. ir K. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, iki kol pareiškėjai sudarys ir teismui pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nurodė, kad paaiškėjus, jog pareiškėjų pateikta sutartis neatitinka pareiškėjų kreditorės interesų, teismas padarė išvadą, jog pateikta 2021 m. rugsėjo 23 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia pareiškėjo K. B. kreditorės teises ir teisėtus interesus. 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškėjai S. B. ir K. B. pateikė teismui 2021 m. gruodžio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas persiuntė kreditoriui AB SEB bankui. 2022 m. sausio 21 d. suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir kartu pateiktą 2021 m. gruodžio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nurodė, kad nesutinka, jog būtų tvirtinama pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pareiškėjo K. B. asmeninė nuosavybė, butas nėra dalintinas santuokos nutraukimo byloje. Prievolė, kylanti iš 2007 m. birželio 1 d. kredito sutarties Nr. 0350718012555-97, yra asmeninis K. B. įsipareigojimas AB SEB bankui ir tarp pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje nedalintinas. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjams S. B. ir K. B. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti, t. y. pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

10. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115 straipsniai).

11. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas, ir pan.

12. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnių normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

13. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas byloje pareiškė atsikirtimus, nurodydamas, kad nesutinka, jog būtų tvirtinama pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pareiškėjo K. B. asmeninė nuosavybė, prievolė, kylanti iš 2007 m. birželio 1 d. kredito sutarties Nr. 0350718012555-97, taip pat yra asmeninis K. B. įsipareigojimas AB SEB bankui. Taigi, kreditoriui pareiškus atsikirtimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų sutartis dėl teisinių pasekmių neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimų turinio prasme.

14. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostata bei kasacinio teismo išaiškinimais, jog, kilus ginčui dėl teisės, ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas pareiškėjams terminą sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią keliamus reikalavimus.

15. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų šalinimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų S. B. ir K. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.