- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-24
- Bylos Nr.
- Ik-3707-437/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01873-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mildos Vainienės, Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjai S. D., atsakovo atstovei Sigitai Savickienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. D. padavė teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2011-05-04 sprendimą Nr. (8.5)3-29192, VSDFV 2011-06-10 sprendimą Nr. (9.8)I-3732 bei priimti naują sprendimą – pripažinti, kad VSDFV Vilniaus skyrius 1552,61 Lt dydžio permoką gavo nepagrįstai, ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių 1552,61 Lt permoką jai grąžinti.
Skunde paaiškina, kad ji yra advokatė ir jos veikla priskiriama savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai. Nuo 2010-09-20 pajamų iš individualios veiklos negauna, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Tačiau 2010 metais, iki vaiko priežiūros atostogų pradžios, gavo pajamų iš individualios veiklos ir mokėjo Sodrai avansines valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas.
Nurodo, kad pagal VSD įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, advokatai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (26,3 proc.), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (2,2 proc.), viso 28,5 proc. dydžio įmoka nuo įstatyme nustatytų apmokestinamųjų pajamų dydžio (t. y., nuo įmokų bazės). Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 4 ir 5 dalis advokatų, kaip individualią veiklą vykdančių asmenų, VSD įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir VSD įmokų) suma. Šių asmenų VSD įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (56160 Lt), o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (4680 Lt). VSD įmokos mokamos į VSDFV teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. VSD įmokas draudėjai turi teisę skaičiuoti ir mokėti avansu kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, avansines VSD įmokas mokėjo tokia tvarka: 2010 m. balandžio mėnesį yra sumokėjusi 1333,80 Lt dydžio avansinę įmoką (nuo maksimalios 4680,00 Lt draudžiamųjų pajamų sumos); 2010 m. spalio mėnesį – 1333,80 Lt dydžio avansinę įmoką (nuo maksimalios 4680,00 Lt draudžiamųjų pajamų sumos); 2010 m. lapkričio mėnesį – 1333,80 Lt dydžio avansinę įmoką (nuo maksimalios 4680,00 Lt draudžiamųjų pajamų sumos); 2010 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 1175,12 Lt avansinę įmoką (nuo 4123,22 Lt sumos). Tokiu būdu per 2010 m. viso avansinių VSD įmokų yra sumokėjusi 5176,52 Lt, skaičiuojant nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų dydžio t. y., nuo 18163,22 Lt (taigi, apmokestinamųjų pajamų per 2010 m. turėjo uždirbti 18163,22 Lt x 2 =36326,44 Lt).
Pabrėžia, kad užpildžius jos metinę pajamų deklaraciją, paaiškėjo, kad šios įmokos buvo paskaičiuotos ir sumokėtos neteisingai. Pagal teismui pateiktą gyventojų pajamų deklaraciją, matyti, jog per 2010 metus ji gavo 25431,00 Lt draudžiamųjų pajamų. Kadangi VSD įmokų bazę sudaro 50 procentų šioje deklaracijoje deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, todėl jos atveju VSD įmokų bazė yra 12715,50 Lt (25431,00 Lt ÷ 2). Maksimali jos VSD įmoka t. y., 28,5 procento nuo 12715,50 Lt sumos sudaro 3623,91 Lt. Tuo tarpu per 2010 metus per apsirikimą Sodrai ji yra sumokėjusi 5176,52 Lt dydžio VSD avansinių įmokų, dėl to atsirado 1552,61 Lt dydžio permoka.
Teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmusi institucija atsisako grąžinti sumokėtų ir turimų mokėti avansinių įmokų skirtumą ir remiasi VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 34 punktu, nurodančiu, jog avansu sumokėto VSD įmokos negrąžinamos ir netikslinamos, tačiau nesivadovauja kitu to paties VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris nurodo, kad advokatų, kaip individualią veiklą vykdančių asmenų, VSD įmokų bazę, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir VSD įmokų) suma, šio ginčo atveju įmokų bazė yra 12715,50 Lt. Nesupranta, kodėl po gyventojų pajamų deklaravimo, žinant tikslias asmens uždirbtas apmokestinamąsias pajamas, skundžiamą sprendimą priėmusi institucija, vengia tinkamai nustatyti VSD įmokų bazę ir tikslų šių įmokų dydį, o be jokio teisėto pagrindo gautos avansinių įmokų permokos jai negrąžina.
Pažymi, kad nors įmokos buvo sumokėtos avansu, ir LR valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad tokios įmokos negrąžinamos ir netikslinamos, tačiau šiuo atveju ji prašo grąžinti (patikslinti) ne pačią avansinę įmoką, o šios įmokos, kaip mokesčio, permoką, kurią patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos gyventojų pajamų deklaracijos duomenys. Mano, kad šio ginčo atveju, taikytinas mokesčio apskaičiavimo turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reikalauja, kad mokestis būtų apskaičiuotas tinkamai, atsižvelgiant į tikrąsias situacijos aplinkybes t. y., kad įmokos dydis būtų proporcingas gautoms apmokestinamoms pajamoms ir VSD įmokų apskaičiavimo tvarkai. Iš pateiktos metinės pajamų deklaracijos duomenų matyti, jog VSD įmokų, nors ir avansinių, dydis realiai neatitinka apmokestinamų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos šios įmokos, dydžio. Taigi, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punktu bei 36 straipsnio 3 dalyje įvirtinta jos teisė gauti mokesčio permoką, kurią Sodra gavo be jokio teisėto pagrindo.
Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2011-05-04 raštu Nr. (8.5)3-29192 grąžinti šią mokesčio permoką atsisakė. Dėl minėto sprendimo ji pateikė skundą VSDFV, kuri 2011-06-10 atsakyme iš esmės tik pakartojo kelias teisės aktų nuostatas, skundo netenkino ir ginčijamą sprendimą paliko nepakeistą. Be to, VSDFV sprendime neteisingai nurodo jos per 2010 m. gautų apmokestinamųjų pajamų dydį, t. y., nurodoma, jog apmokestinamųjų pajamų bazė VSD įmokoms yra 18163,22 Lt, o pagal metinės pajamų deklaracijos duomenis matyti, jog apmokestinamųjų pajamų bazė VSD įmokoms mokėti yra 12715,50 Lt.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasi skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad įmokas mokėjo avansu. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 23–25), kuriame paaiškina, kad pagal VSD įstatymo 2 str. 8 dalį advokatai priskiriami savarankiškai dirbančių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kategorijai. Šio įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu. VSD įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., 7 str. 4 d. ir 9 str. 4–5 d. nustatyta individualią veiklą vykdančių asmenų VSD įmokos bazė ir šių įmokų mokėjimo tvarka: asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, VSD įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir VSD įmokų) suma. Šių asmenų VSD įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Individualią veiklą vykdantys asmenys jiems priklausančias mokėti VSD įmokas moka į VSDFV teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Šie asmenys VSD įmokas turi teisę skaičiuoti ir mokėti avansu kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Avansu sumokėtos VSD įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. VSD įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.
Nurodo, kad asmuo, vykdantis individualią veiklą, turi teisę pasirinkti, ar jam priklausančias VSD įmokas jis mokės avansu kartą per mėnesį, ar šias įmokas sumokės pasibaigus kalendoriniams metams. Jeigu draudėjas pasirenka VSD įmokas mokėti avansu, vadovaujantis SAV pranešimo apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2010-01-08 įsakymu Nr. V-35, 5.2 p., 6 p. ir 8 p., pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos jis privalo pateikti SAV pranešimą ir atitinkamus jo priedus VSDFV teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma šio draudėjo apskaita. Šiuo atveju individualią veiklą vykdantis asmuo pasirenka, kokią draudžiamųjų pajamų sumą jis deklaruos SAV pranešime už atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, tačiau, minėta, ši suma per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (4680 Lt). Jeigu draudėjas pasirenka antrąjį VSD įstatyme numatytą VSD įmokų už individualią veiklą vykdantį asmenį mokėjimo variantą, t. y. šias įmokas sumoka pasibaigus kalendoriniams metams, tačiau ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, jis žino tikslią VSD įmokų bazę, kadangi ji apskaičiuojama atsižvelgiant į pajamų mokesčio deklaracijoje nurodytas apmokestinamąsias pajamas. Todėl asmuo, vykdantis individualią veiklą ir nusprendęs VSD įmokas mokėti avansu, prisiima tam tikrą riziką, susijusią su tuo, kad SAV pranešimuose deklaravus didesnes draudžiamąsias pajamas už ataskaitinį laikotarpį negu jos nurodytos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje ir nuo šių didesnių draudžiamųjų pajamų sumokėjus VSD įmokas, vadovaujantis VSD įstatymo 9 str. 5 d. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 75-2725; toliau – Taisyklės) 34 p., permokėta VSD įmokų suma nėra grąžinama draudėjui.
Pareiškėja S. D., kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, 2010 metais avansu sumokėjo 5176,52 Lt VSD įmokų, ir pagal pateiktus SAV pranešimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų VSD ir VSD išmokų gavėjų registro duomenų bazėje įrašytos 18163,22 Lt deklaruotos pajamos bei 5176,52 Lt VSD įmokos: 4680,00 Lt deklaruotos pajamos ir 1333,80 Lt VSD įmokos už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30; 4680,00 Lt deklaruotos pajamos ir 1333,80 Lt VSD įmokos už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2010-10-31; 4680,00 Lt deklaruotos pajamos ir 1333,80 Lt VSD įmokos už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2010-11-30; 4123,22 Lt deklaruotos pajamos ir 1175,12 Lt VSD įmokos už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31. Pagal gautus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie savarankiškai dirbančių asmenų deklaruotas pajamas matyti, kad už 2010 metus pareiškėjos Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota metinė pajamų suma yra mažesnė negu ta, kuri nurodyta draudėjos pateiktuose SAV pranešimuose. Vadovaujantis VSD įstatymo 9 str. 5 p. bei Taisyklių 34 p., kurie nustato, jog avansu sumokėtos VSD įmokos negrąžinamos, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti S. D. 2011-04-20 prašymą dėl permokėtų VSD įmokų grąžinimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 36–37) į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Paaiškina, kad pagal VSD įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., 7 str. 4 d., 9 str. 4 ir 5 d. advokatų, kaip individualią veiklą vykdančių asmenų, VSD įmokos bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir VSD įmokų) suma. Šių asmenų VSD įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (56160 Lt), o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (4680 Lt). VSD įmokas jie moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. VSD įmokas jie turi teisę skaičiuoti ir mokėti avansu kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. VSD įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.
Pabrėžia, kad pagal VSD įstatymo nuostatas pareiškėja turėjo pasirinkimo teisę mokėti VSD įmokas avansu arba VSD įmokas sumokėti pasibaigus kalendoriniams metams. Mokant avansu, VSD įmokos sumokamos nuo asmens pasirinktos draudžiamųjų pajamų sumos, kuri negali viršyti 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos (4680 Lt). Pareiškėja išreiškė savo valią ir VSD įmokas avansu mokėjo, deklaruodama SAV pranešimuose maksimalią 4680 Lt draudžiamųjų pajamų sumą už laikotarpius ir mokėdama po 1333,80 Lt VSD įmokų: 2010 m. balandžio mėn., 2010 m. spalio mėn., 2010 m. lapkričio mėn. Už 2010 m. gruodžio mėn. deklaruotos 4123,22 Lt pajamos ir sumokėta 1175,12 Lt VSD įmokų. Iš viso pareiškėja per 2010 metus avansu sumokėjo 5176,52 Lt VSD įmokų. Avansu sumokėtos VSD įmokos buvo įskaitytos į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas. Tai, kad avansu sumokėtos VSD įmokos viršijo nuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų apmokestinamųjų pajamų apskaičiuotą VSD įmokų dydį, negali būti laikoma VSD įmokų permoka. VSD įstatymo 9 str. 5 d. imperatyviai nustato, kad avansu sumokėtos VSD įmokos negrąžinamos ir netikslinamos, ir minėta nuostata yra specialioji teisės norma VSD įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. esančios teisės normos, nustatančios VSD įmokų bazę, atžvilgiu.
Atkreipia dėmesį į tai, kad VSD įstatyme nuostata dėl avansu sumokėtų VSD įmokų negrąžinimo ir netikslinimo įtvirtinta dėl to, kad atsižvelgiant į avansu sumokėtas VSD įmokas yra skiriamos socialinio draudimo išmokos. Jei avansu sumokėtos VSD įmokos būtų grąžinamos, turėtų būti perskaičiuojamos jų pagrindu paskirtos socialinio draudimo išmokos, susidarytų išmokų permokų rizika. Pareiškėjai nuo 2010-05-03 iki 2010-09-19 paskirta motinystės pašalpa, kurios apskaičiavimui įvertintos ir draudžiamosios pajamos už 2010 m. balandžio mėnesį, o nuo 2010-09-20 iki 2012-07-02 paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, kurios apskaičiavimui įvertintos draudžiamosios pajamos už draudimo laikotarpius iki 2010-07-31, taigi, grąžinus VSD įmokas turėtų būti perskaičiuojamos motinystės socialinio draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad jei permoka pareiškėjai būtų grąžinta, reikėtų perskaičiuoti pareiškėjai apskaičiuotą motinystės pašalpą, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į pajamas. Permoka būtų tuomet, jei būtų sumokėta daugiau nei avansinė suma. Pats draudėjas deklaruodamas maksimalią sumą ir mokėdamas avansu – rizikuoja, įstatyme yra įtvirtinta galimybė pasirinkti: arba mokėti avansu, arba vėliau pagal deklaracijos duomenis. Prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Skundas netenkinamas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-05-04 sprendimo Nr. (8.5)3-29192 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-06-10 sprendimo Nr. (9.8)I-3732, kuriais pareiškėjos prašymas dėl permokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų nebuvo patenkintas, ir dėl šios 1552,61 Lt permokos grąžinimo pareiškėjai (b. l. 6, 17–18, 39–40).
Šalies argumentai
Pareiškėja iš esmės savo reikalavimą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju ji prašo grąžinti (patikslinti) ne pačią avansinę įmoką, o šios įmokos, kaip mokesčio, permoką, kurią patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos gyventojų pajamų deklaracijos duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2011-04-20 su prašymu dėl permokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų grąžinimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuris 2011-05-04 sprendimu Nr. (8.5)3-29192 dėl įmokų grąžinimo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog avansu sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos (b. l. 17–18, 39–40). Nesutikdama su tokiu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėja pateikė 2011-05-16 skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (registracijos data 2011-05-18 Nr. GP-770). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-05-04 sprendimo, 2011-06-10 priėmė sprendimą Nr. (9.8)I-3732, kuriame nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad advokatai priskiriami savarankiškai dirbančių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kategorijai. Vadinasi, advokatai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, kaip individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 4 ir 5 dalis advokatų, kaip individualią veiklą vykdančių asmenų, valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Šių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos į VSDFV teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos avansine tvarka mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžio, taip pat dėl to, kad remiantis pareiškėjos pateikta Metine pajamų deklaracija už 2010 metus (b. l. 7–11) ji avansine tvarka sumokėjo didesnę valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą nei turėjo sumokėti skaičiuojant jas nuo bazės, priklausančios nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais. Faktiškai ginčas byloje tarp pareiškėjos ir atsakovo yra kilęs dėl teisės aktų skirtingo interpretavimo.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas draudėjai turi teisę skaičiuoti ir mokėti avansu kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Iš šių teisės aktų nuostatų seka, kad pareiškėja turėjo teisę rinktis, kokiu būdų jai mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas: ar avansu, ar pasibaigus kalendoriniams metams, priklausomai nuo pajamų, gautų per kalendorinius metus ir jų pagrindu apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų baze.
Pareiškėja nagrinėjamu atveju pasirinko valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėti avansu. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje imperatyviai ir aiškiai nustatyta, kad avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. Analogiška nuostata įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 34 punkte. Taigi, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-05-04 sprendimas Nr. (8.5)3-29192 ir VSDFV 2011-06-10 sprendimas Nr. (9.8)I-3732 yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismui nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, jog „Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos“, konstitucingumo, todėl pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į konstitucinį teismą netenkinamas. Be to, pareiškėja turėjo teisę rinktis valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką ir būdą, todėl pasirinkdama įmokas mokėti avansu turėjo įvertinti galimą įmokėtų avansu sumų skirtumą lyginant su įmokomis, mokamomis kalendorinių metų pabaigoje, atsižvelgiant į per kalendorinius metus gautas pajamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
atmesti pareiškėjos S. D. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.