- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- N-62-1627-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarimu V. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą paskirta 4 000 litų bauda.
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame individualios įmonės (toliau – IĮ) „Stogita“ savininkei V. G. inkriminuotas padarytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, surašytas tinkamai.
Nors V. G. teismo posėdžio metu neigė, jog A. S. dirbo nelegaliai, tačiau šiuos jos parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Skiriant V. G. nuobaudą atsižvelgta į įvairias jos atsakomybę švelninančias aplinkybes ir bauda paskirta artima minimaliai, kadangi padaryta išvada, jog jos pakanka pasiekti nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje.
II.
V. G. apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teigiama, kad nuo pat pirmojo teismo posėdžio dienos teigė, kad ji, IĮ „Stogita“ savininkė V. G., su A. S. dėl darbo sąlygų nesitarė. Todėl teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato specialų administracinės atsakomybės subjektą – darbdavį arba jo įgaliotą asmenį, t. y. administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio prasme, gali būti traukiamas tik darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas V. G. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, negalėjo pripažinti, kad V. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, kadangi faktinės bylos aplinkybės neįrodo, jog ji būtų susitarusi su A. S. dėl jo įsipareigojimo dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o taip pat ir dėl darbdavio įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas (DK 93 str.). Teismo posėdžių protokoluose užfiksuotos aplinkybės niekaip neįrodo, kad V. G. žinojo, jog A. S. nelegaliai dirba objekte. Jos parodymai, kad ji nesitarė dėl darbo su juo, o tik atsišvietė dokumentus ir pasiūlė pasitikrinti sveikatą, o vėliau su juo nesusitiko, yra nepaneigti. Iš teismo nutarimo nematyti, kokios teismo nustatytos faktų aplinkybės leidžia teigti, kad V. G. būtų leidusi dirbti A. S. stogdengio darbus. Taigi nenustatyta, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo būtų padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Byla turėjo būti nutraukta ir tuo pagrindu, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio (nenustatytas darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl darbo užmokesčio).
Teismas pažeidė įrodymų tyrimo betarpiškumo principą. Nutarime nustatė, kad įmonės reikalus pakankamai savarankiškai tvarkė M. G. Šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad ne V. G., o M. G. visais darbo klausimais (išskyrus darbo sutarčių sudarymo) bendravo ne tik su A. S., tačiau ir su kitais darbuotojais.
Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. parodymai buvo nuoseklūs ir nebuvo keičiami, kadangi jo pareiškime ir teismo posėdžiuose nurodytos skirtingos aplinkybės esminiais klausimais. Todėl teismas jo parodymus turėjo vertinti kritiškai.
Apeliaciniame skunde yra ir daugiau argumentų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą mano, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas įvertino tinkamai Valstybinės darbo inspekcijos pateiktus įrodymus ir V. G. pagrįstai skyrė 4 000 litų baudą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apylinkės teismo nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nors V. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad ji nubausta nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau iš apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su teismo padarytuoju įrodymų vertinimu. Reikia pripažinti, kad apeliaciniame skunde nėra duomenų, kurie paneigtų teismo išvadą ar parodytų jos prieštaringumą byloje esantiems duomenims.
Kaip numato ATPK 257 straipsnis, įrodymai vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaryta po surinktų įrodymų išanalizavimo, kada būna išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais. Apylinkės teismas įvertino visus bylos duomenis ir jo atliktas vertinimas atitinka teisės nuostatas ir įstatymo reikalavimus. Teismas padarė įrodymų analizę ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pagrįstai pripažinta, kad V. G. inkriminuotas padarytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas įrodytas ir kad jos veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Apeliaciniame skunde V. G. atlieka savąjį įrodymų vertinimą vadovaudamasi iš esmės tik jai palankiais duomenimis. Pažymėtina, kad ji nenurodė tokių duomenų, kurie būtų buvę nežinomi rajono apylinkės teismui bylos nagrinėjimo metu.
Todėl, esant tokiai situacijai, nėra teisinio pagrindo tenkinti V. G. pateiktojo prašymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.