Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Tarnybinio patikrinimo išvadoje toliau teigiama, kad nuo 2017-02-09 8:00 val. iki 2017-02-10 8:00 val. tarnybą vykdė pamaina Nr. 4, direktoriaus budintysis padėjėjas G. P., pamainos vyresnysis bei atsakingas pareigūnas už korpuso Nr. 9 pirmą aukštą vyresnysis prižiūrėtojas V. T.. Konstatuota, kad 2017-02-09 paleidžiant nuteistąjį J. D. iš įstaigos, buvo atlikta krata ir jo daiktų patikrinimas, po kurios buvo surašytas nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. PS-1775, kurios metu nieko nepaimta, pretenzijų dėl kratos atlikimo nuteistasis J. D. nepareiškė.

2017-03-07 Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui G. P. buvo įteiktas pranešimas Nr. 11-14 apie tai, kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. galimai pažeidė ir (ar) netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, taip pat Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės prašyme, patvirtintame Ligoninės direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. 292, nustatytas 7.2., 7.3. ir 7.11 p. funkcijas.

2017-03-07 pareiškėjas pateikė pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo Nr. 8-504, kuriame nurodė kitokias faktines aplinkybes negu buvo nurodytos nuteistojo P. U. paaiškinimuose. Pareiškėjas nurodė, kad nuteistasis P. U. iš tiesų pasiteiravo, ar galėtų perduoti nuteistajam J. D., kuris išeina į laisvę, savo asmeninį kompiuterį, kad šis galėtų nunešti į taisyklą ir sutaisęs grąžintų atgal. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad nuteistasis buvo informuotas, jog yra draudžiama perduoti kitiems nuteistiesiems savo asmeninius daiktus, vėliau buvo paskambinta 1. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas S. A., kuris taip pat nurodė, jog teisės aktai nenumato tokios galimybės, G. P. savo pasiaiškinime galiausiai pažymėjo, kad atlikdamas savo tiesiogines pareigas (J. D. kratą) pamainos vyresnysis V. T. turėjo informuoti G. P. arba Apsaugos ir priežiūros skyrių esant neaiškumams dėl nuteistojo elektros prietaisų.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados, pranešimo G. P. apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą bei paties G. P. pasiaiškinimo matyti, kad faktinės aplinkybės, kurios sąlygojo tarnybinio patikrinimo atlikimą buvo susijusios su tuo, kad vienas nuteistasis perdavė kitam į laisvę išeinančiam nuteistajam kompiuterį, nors tai yra nenumatyta teisės aktuose.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pasiūlyta pripažinti, kad G. P. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. V-292 “Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016-06-02 įsakymo N r. V-138 “Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigybių sąrašų patvirtinimo” pakeitimo”, nustatytas 7.2, 7.3, 7.11 p. funkcijas, ir pasiūlyta skirti G. P. tarnybinę nuobaudą - papeikimą, kas ir buvo padaryta skundžiamu Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-05-05 įsakymo Nr. P-9.7 1.2 punktu.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad skundžiamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-05-05 įsakymo Nr. P-97 1.2. punktas, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjo atveju nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, taip pat buvo apsunkintos jo galimybės gintis nuo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pateiktas dėl to, kad jis iš esmės nesukontroliavo situacijos (kratą atlikusio pareigūno), kai vienas nuteistasis perdavė savo kompiuterį kitam į laisvę išeinančiam nuteistajam, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato. Atitinkamai pareiškėjas, gindamasis nuo šio inkriminuojamo nusižengimo, savo 2017-03-07 pasiaiškinime dėl šios aplinkybės ir pasisakė. Tuo tarpu, kaip matyti iš tos pačios Tarnybinio patikrinimo išvados, tarnybinė nuobauda pareiškėjui iš esmės buvo skirta ne už šį (ar bent jau ne vien už šį) tariamą pažeidimą, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės prašyme nustatytas 7.2., 7.3. ir 7.11 p. funkcijas, nes neužtikrino ir neorganizavo nuolatinės nuteistųjų ir suimtųjų kontrolės savo budėjimo metu netinkamai vadovavo pamainai, nekontroliavo jos veiksmų bei nedavė konkrečių nurodymų apsaugos ir priežiūros užduotims įvykdyti, t. y. neskyrė pamainos papildomų pareigūnų į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių susibūrus dideliam skaičiui pacientų bei sudarė sąlygas nuteistajam J. D. išsinešti jam nepriklausantį kompiuterį iš įstaigos.

Taip pat pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog G. P. kaltė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apsiribojama bendro pobūdžio, deklaratyviais teiginiais, kad pareiškėjas neskyrė iš pamainos papildomų pareigūnų į Priėmimo - skubios pagalbos skyrių susibūrus dideliam skaičiui pacientų bei sudarė sąlygas nuteistajam J. D. išsinešti jam nepriklausantį kompiuterį iš įstaigos. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, koks tas “didelis skaičius pacientų“, nesiaiškinta ir nebandyta nustatyti ar buvo realios galimybės skirti papildomus pareigūnus, nesiaiškintas atsakomybės (kaltės) pasiskirstymas ir individualizavimas tarp kratą atlikusio pareigūno V. T. ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo G. P..

Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra nenuosekli ir prieštaringa. Joje pripažinta, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas V. T. atlikęs nuteistojo J. D. kratą, nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes jis negalėjo žinoti, ar išeinančio į laisvę nuteistojo J. D. elektros apskaitos prietaisų kortelėje yra registruoti buitiniai elektros prietaisai kadangi apie tai nežinojo ir nebuvo informuotas, tuo tarpu G. P. pripažintas kaltu, kad sudarė sąlygas nuteistajam J. D. išsinešti jam nepriklausantį kompiuterį iš įstaigos, nors jis šio asmens kratos neatlikinėjo. Kitaip tariant, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad tiesioginę savo funkciją (atlikti kratą) atlikęs asmuo nors ir neužtikrino, kad kompiuteris nebūtų išsineštas, pripažįstamas nepadariusiu tarnybinio nusižengimo, o pareiškėjas, vadovaujantis eilei žmonių per savo pamainą, dėl to paties įvykio pripažįstamas padaręs tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs tarnybinį nusižengimą sutinkamai vien su nuteistojo P. U. paaiškinimais, kurie visiškai nesutampa su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, ir kurie nebuvo vertinti ir dėl jų nepasisakyta. Tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai turėjo itin atsargiai vertinti nuteistojo P. U. paaiškinimus, kadangi akivaizdu, kad šis nuteistasis, teigdamas priešingai, dėl neteisėtų veiksmų (neleistino kompiuterio perdavimo kitam nuteistajam) rizikuotų susilaukti teisinių pasekmių. Tarnybini patikrinimą atlikę pareigūnai matydami vienas kitam prieštaraujančius nuteistojo ir pareigūno parodymus, turėjo dėti pastangas išsiaiškinti, kuris iš šių paaiškinimų yra teisingas ir atitinka tikrovę, t. y. panaikinti esančius prieštaravimus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas pilnai prisiima atsakomybę dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjo 2017-03-07 pasiaiškinime yra nurodyta, kad <„ Atsakomybę pilnai prisiima dėl galimai padaryto pažeidimo.,..>, tačiau toliau jis nurodo, kad <.... tačiau sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą, prašau vadovautis protingumo principu, kuris reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, primenant asmenų pareigą savo iniciatyva domėtis savo teisėmis ir pareigomis, darytina išvada, kad sąžiningu asmens elgesys laikytinas tada, kai asmuo ne tik nežino, ką privalo daryti, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti kitokį asmens elgesį..„>.“ Vertinant šiuos teiginius, matyti, kad pareiškėjas prisiima tam tikrą moralinę, o ne teisinę atsakomybę dėl padaryto pažeidimo. Iš pacituoto teksto matyti, kad jam nekilo abejonių dėl pareigūnų, betarpiškai atliekančių kratas, kompetencijos. Kita vertus, toks “prisipažinimas” akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjas kalba lik apie neteisėtą kompiuterio perdavimą, tačiau jokiu būdu ne apie kitas faktines aplinkybes (papildomų pareigūnų (ne)skyrimą į Priėmimo - skubios pagalbos skyrių ar pan.).

Atkreipė dėmesį, jog esant tokioms aplinkybėms, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-05-05 įsakymo Nr. P-97 1.2. punktas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos gintis nuo inkriminuojamų nusižengimų, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai).

Pareiškėjas savo nekaltumą motyvuoja tuo, kad jis neatlikinėjo J. D. kratos, todėl šiam nuteistajam kratą atlikęs Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas V. T. turėjo vadovautis protingumo principu ir informuoti pareiškėją arba Apsaugos ir priežiūros skyrių iškilus neaiškumams dėl nuteistojo J. D. elektros prietaisų.

Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo paaiškinimus, galima spręsti, kad jis iš pareigūnų tikisi jog šie kiekvienoje situacijoje elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Šiuo atveju protingumo principas turėjo būti įgyvendintas pareigūnui V. T. atitinkamai informuojant pareiškėją arba Apsaugos ir priežiūros skyrių. Pareiškėjas paaiškinime nedetalizuoja protingumo principo laikymosi savo veiksmuose. Nepaaiškina, kodėl jis turėdamas būti apdairus, rūpestingas, atidus ir sąžiningas, ir žinodamas, kad nuteistasis P. U. turėjo ketinimų perduoti išeinančiam į laisvę nuteistajam J. D. savo žaidimų kompiuterį, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato, nenurodė tiesiogiai jam pavaldžiam pareigūnui V. T. darant kratą ir daiktų patikrinimą išsiaiškinti, ar J. D. neturėjo su savimi minėto žaidimų kompiuterio, tokiu būdu užkardant galimybę šiam nuteistajam išsinešti jam nepriklausiusį daiktą.

Pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl Pareigybės aprašyme 7.2., 7.3. ir 7.11. papunkčiuose nustatytų pareigų organizuoti bei kontroliuoti pamainos darbą pažeidimų, dėl ko Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas netinkamai atliko nuteistojo J. D. asmens kratą ir jo daiktų patikrinimą, tokiu būdu sudarant sąlygas nuteistajam J. D. išsinešti kito nuteistojo asmeninį daiktą - žaidimų kompiuterį. Atsižvelgiant į tai, tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-59 įvertinti pareiškėjo pamainos organizavimo bei kontrolės veiksmai ir tai, ar jie galėjo sąlygoti galimybę neteisėtai iš įstaigos išnešti minėtą daiktą.

Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-59 vertinant pareiškėjo veiksmus jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, buvo analizuojami visi tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, kurie galėjo pagrįsti arba paneigti pareiškėjo kaltę.

2017 m. vasario 9 d. Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje vienu metu vyko pacientų kaita: priimami atvykę konvojumi asmenys, pacientai etapuojami į kitas įkalinimo įstaigas (5 asmenys), bei į laisvę paleidžiami nuteistieji (3 asmenys), kuriems buvo atliekami daiktų ir drabužių patikrinimai, todėl dėl nepakankamai skirtų pareigūnų skaičiaus šiems veiksmams atlikti, J. D. asmens krata nebuvo atlikta iš esmės, t. y. nepastebėta, kad žaidimų kompiuteris priklausė P. U..

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-59 matyti, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu už vadovavimą pamainai, jos veiksmų kontrolę, tarnybos organizavimą bei konkrečių nurodymų davimą apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti savo pareigų nevykdė tinkamai, nes 2017 m. vasario 9 d., žinodamas, kad nuteistasis P. U. norėjo perduoti į laisvę išeinančiam nuteistajam J. D. savo žaidimų kompiuterį, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato, elgėsi aplaidžiai ir nenurodė Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. T. atliekant kratą ir daiktų apžiūrą išsiaiškinti, ar nuteistasis J. D. neturėjo su savimi P. U. priklausiusio žaidimų kompiuterio, todėl tokiais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), buvo sudarytos sąlygos J. D. išnešti iš Ligoninės P. U. asmeninį daiktą - žaidimų kompiuterį.

Taip pat pažymėjo, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą yra vertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios jam trukdė atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, siekdamas pašalinti iškilusias kliūtis, trukdančias jam tinkamai atlikti pareigas (Lietuvos vyriausiojo Administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-438-82-09).

Teigė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-59, kuri yra teisinis bei faktinis grindas pripažinti atitinkamas pareiškėjo veikas kaip tarnybinį nusižengimą, nagrinėjamu atveju aiškiai (tiek tiriamojoje dalyje, tiek išvadoje) išdėstyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė pareiškėjas ir kokius konkrečius teisės aktus bei jų normas jis pažeidė, įvardijami konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie pripažinti kaip tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, teikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, taip pat nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, sistemiškai įvertinus surinktus įrodymus bei tarnybinio patikrinimo išvados turinį, matyti, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė būtent dėl aplaidumo, taip pat yra aiškūs tarnybinio nusižengimo padariniai.

Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-05-05 įsakymo Nr. P-97 1.2. punktą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. P. yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas.

Nuteistasis P. U. 2017-03-10 paaiškinime Nr. 11-29 paaiškino, jog 2017-02-09 apie 9:00 val. jis nuėjo pas pareigūną G. P. ir jo paklausė ar jis gali atiduoti savo kompiuterį per J. D., kuris išeidinėjo namo, nes jam baigėsi bausmės laikas. Pareigūnas G. P. jam liepė parašyti prašymą, kuriame turi būti nurodyta, kad „prašau man leisti atiduoti savo kompiuterį į laisvę per J. D., kuris išeina į laisvę“. Prašymą atidavė G. P. ir paklausė, kada jis gali atnešti kompiuterį, jis nurodė, kad paduotų kompiuterį J. D., prieš paleidimą namo, jis taip ir padarė. Nuteistasis P. U. teigia, kad paskambinus namo, jo artimieji jam pranešė, kad jo kompiuteris jau namuose. Tą dieną, kai dar kartą kalbėjo su G. P., jis jam pranešė, kad įstaigos vadovybė prašymo nepasirašė, bet jau buvo vėlu, nes J. D. jau buvo laisvėje.

2017-03-07 Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui G. P. buvo įteiktas pranešimas Nr. 11-14 apie tai, kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. galimai pažeidė ir (ar) netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, taip pat Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės prašyme, patvirtintame Ligoninės direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. 292, nustatytas 7.2., 7.3. ir 7.11 p. funkcijas.

2017-03-07 pareiškėjas pateikė pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo Nr. 8-504, kuriame nurodė kitokias faktines aplinkybes negu buvo nurodytos nuteistojo P. U. paaiškinimuose. Pareiškėjas nurodė, kad nuteistasis P. U. iš tiesų pasiteiravo, ar galėtų perduoti nuteistajam J. D., kuris išeina į laisvę, savo asmeninį kompiuterį, kad šis galėtų nunešti į taisyklą ir sutaisęs grąžintų atgal. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad nuteistasis buvo informuotas, jog yra draudžiama perduoti kitiems nuteistiesiems savo asmeninius daiktus, vėliau buvo paskambinta 1. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas S. A., kuris taip pat nurodė, jog teisės aktai nenumato tokios galimybės. Pareiškėjas savo pasiaiškinime pažymėjo, kad atlikdamas savo tiesiogines pareigas (J. D. kratą) pamainos vyresnysis V. T. turėjo informuoti jį arba Apsaugos ir priežiūros skyrių esant neaiškumams dėl nuteistojo elektros prietaisų.

2017-04-21 buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-59, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Ligoninės direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-292, nustatytas 7.2, 7.3, ir 7.11 p. funkcijas, Apsaugos ir priežiūros postų, esančių Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje, plane, patvirtinto Ligoninės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-183, 11.8, papunktyje reikalavimus, nes neužtikrino ir neorganizavo nuolatinės nuteistųjų ir suimtųjų kontrolės savo budėjimo metu, netinkamai vadovavo pamainai, nekontroliavo jos veiksmų bei nedavė konkrečių nurodymų apsaugos ir priežiūros užduotims įvykdyti, t. y. neskyrė iš pamainos papildomų pareigūnų į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių susibūrus dideliam skaičiui pacientų.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius priėmė 2017-05-05 įsakymą Nr. P-97, kurio 1.2. punktu pripažino, kad G. P., Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas, padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. V-292 “Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2016-06-02 įsakymo Nr. V-138 “Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigybių sąrašų patvirtinimo” pakeitimo”, nustatytas 7.2, 7.3, 7.11 p. funkcijas, ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Pareiškėjas nesutinka su Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-05-05 įsakymo Nr. P-97 1.2. punktu jam paskirta tarnybine nuobauda, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-59 nenustatyta jo kaltė, taip pat buvo apsunkintos galimybės ginantis nuo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, nes iš Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-59 neaišku, koks tas didelis skaičius pacientų, taip pat nesiaiškinta ir nebandyta nustatyti ar 2017 m. vasario 9 d. buvo realios galimybės į Priėmimo - skubios pagalbos skyrių skirti daugiau Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų. Taip pat pažymėjo, kad jam pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pateiktas tik dėl to, kad jis „iš esmės nesukontroliavo situacijos (kratą atlikusio pareigūno), kai vienas nuteistasis perdavė savo kompiuterį kitam į laisvę išeinančiam nuteistajam, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato“. Tuo tarpu tarnybinė nuobauda buvo skirta ne už šį (ar bent jau ne vien už šį) tariamą pažeidimą, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad jis netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės aprašyme nustatytas 7.2, 7.3. ir 7.11. funkcijas, nes neužtikrino ir neorganizavo nuolatinės nuteistųjų ir suimtųjų kontrolės savo budėjimo metu, netinkamai vadovavo pamainai, nekontroliavo jos veiksmų bei nedavė konkrečių nurodymų apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti, t. y. neskyrė iš pamainos papildomų pareigūnų į Priėmimo - skubos pagalbos skyrių susibūrus dideliam skaičiui pacientų bei sudarė sąlygas nuteistajam J. D. išsinešti jam nepriklausantį kompiuterį iš įstaigos.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R.-59 “Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo”.

Statutas įtvirtina pagrindinius tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R.-59 “Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo”. Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R.-59 “Dėl Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo” 60 p. nustatyta, kad Tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos vadovai, informuodami teisingumo ministrą apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, kartu pateikia šį faktą patvirtinančius dokumentus ar kitą medžiagą, kuri gali būti svarbi atliekant tarnybinį patikrinimą. Darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tai įtvirtinta ir Statuto 30 str. 1 d. - už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Sutinkamai su Statuto 8 str. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tarnybinis nusižengimas tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos pataisos tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 30 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką pataisos pareigūnams. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ir (ar) į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota pataisos pareigūnui skiriant tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka (Statuto 30 str.).

Taisyklių 71 punkte numatyta, jog Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas.

Taisyklių 72 p. nurodoma, kad Patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nepateikiamas, jei tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pataisos pareigūnas, įtariamas padaręs pažeidimą, yra miręs.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių kilo dėl Tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo. Pareiškėjas mano, jog išvada, kaip pagrindinis dokumentas, kurios pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda, yra neteisėta, neatitinka išvadai keliamų reikalavimų. Atsakovas mano priešingai, t. y. nurodo, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėjui pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pateiktas dėl to, kad jis iš esmės nesukontroliavo situacijos (kratą atlikusio pareigūno), kai vienas nuteistasis perdavė savo kompiuterį kitam į laisvę išeinančiam nuteistajam, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato. Atitinkamai pareiškėjas, gindamasis nuo šio inkriminuojamo nusižengimo, savo 2017-03-07 pasiaiškinime dėl šios aplinkybės pasisakė. Tuo tarpu, kaip matyti iš tos pačios Tarnybinio patikrinimo išvados, tarnybinė nuobauda pareiškėjui iš esmės buvo skirta ne už šį (ar bent jau ne vien už šį) tariamą pažeidimą, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigybės prašyme nustatytas 7.2., 7.3. ir 7.11 funkcijas, nes neužtikrino ir neorganizavo nuolatinės nuteistųjų ir suimtųjų kontrolės savo budėjimo metu netinkamai vadovavo pamainai, nekontroliavo jos veiksmų bei nedavė konkrečių nurodymų apsaugos ir priežiūros užduotims įvykdyti, t. y. neskyrė pamainos papildomų pareigūnų į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių susibūrus dideliam skaičiui pacientų bei sudarė sąlygas nuteistajam J. D. išsinešti jam nepriklausantį kompiuterį iš įstaigos.