Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms T. B. – S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B.-S. įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji visiškai nereikalaujanti 14000 Lt iš pareiškėjo, tačiau sekančio posėdžio metu ji reikalavo, kad pareiškėjas sumokėtų šią sumą. Taip pat nurodė, kad dėl visko jie susitarė prieš nutraukiant santuoką: pareiškėjas moka kreditorinius įsipareigojimus, o ji nereikalaujanti iš pareiškėjo sūnui išlaikymo. Paaiškino, kad advokatė viską jiems išaiškino. Daiktus jie pasidalino ir pretenzijų pareiškėjui neturinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR CK. 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą <...> bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių <...> turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). LR CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-05-05 sprendimu nutraukė santuoką tarp pareiškėjo ir T. B.-S. bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kartu išspręsdamas ir santuokoje įgyto bei asmeninio turto padalijimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, jo auklėjimo klausimus (b. l. 22-23). Minėtas sprendimas apskųstas nebuvo. L. S. pateikė prašymą, kuriame prašė iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t.y., kad su T. B.-S. buvo susitarę žodžiu, kad pareiškėjas mokės paskolą sumoje 14000 Lt, o jai atiduos visus už šią sumą pirktus daiktus bei ši nereikalaus nepilnamečiam vaikui išlaikymo – pakeisti 2014-05-05 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-327-732/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „4. L. S. įsipareigoja teikti išlaikymą A. S., gim. 2001 m. rugpjūčio 19 d. sumokėdamas vienkartinę pinigų sumą - 14000 Lt, kuri jau yra sumokėta daiktais prieš sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių“. Taigi pareiškėjas iš esmės pasikeitusias aplinkybes traktuoja, kaip susitarimo nesilaikymą bei tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė neskaitęs ir netinkamai buvo suformuluotas sutarties 4 p. Pareiškėjas prideda pirktų daiktų sąrašą, kuriuos pirko pagal 2011-09-16 paimtą kredito sutartį 14000 Lt sumoje aiškindamas, kad šiuos daiktus T. B.-Skebienė pasiėmė, todėl ji neturi teisės reikalauti 14000 Lt išlaikymui, nes esą jie taip susitarė, tik neįformino raštu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu (b. l. 22-23) teismui patvirtinus jų pačių sudarytą bei pasirašytą sutartį. Sprendimo kaip minėta, pareiškėjas neskundė. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys susitarė dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo formos ir dydžio teikimo, vaiko auklėjimo, taip pat dėl asmeninių daiktų pasidalijimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas LR CK 3.53 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kaip matyti iš teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek pareiškėjas, tiek T. B.-S. aiškiai patvirtino savo parašais, kad šalys neturi bendrų kreditorių ir asmeninius daiktus pasidalino, taip pat jiems buvo išaiškinta, kad gali kreiptis į teismą tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią ateityje kreiptis į teismą su reikalavimu dėl bendro turto pasidalijimo. Pareiškėjas pasirašė šią sutartį ir neginčijo nei fakto, kad asmeniniai daiktai pasidalinti, nei, kad bendrų kreditorių neturi, nei tai, kad jis įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui Aurimui, sumokėdamas vienkartinę pinigų sumą – 14000 Lt. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų įrodymų ar dokumentų, kurie patvirtintų iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad vienas iš priteistino nepilnamečiui vaikui būdas yra priteisti vaikui tam tikrą turtą, tačiau pirktų daiktų sąraše nėra nei sąskaitų, nei kitų duomenų, kurie patvirtintų daiktų vertę, be to visiškai neaiškus punktas Nr. 7 dėl nuomos už butą plius mokesčiai.

Teismas pateiktų argumentų, jog pareiškėjas neskaitė sutarties, jam nebuvo advokatės išaiškinta ir jis iš vis neprivalo teikti išlaikymą ne savo biologiniam vaikui, nelaiko svariais ir įtikinančiais. Pareiškėją L. S. santuokos nutraukimo byloje atstovavo advokatė (b. l. 21), ji ruošė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl savo teises pareiškėjas turėjo galimybę ginti tinkamai. Nors pareiškėjas teigia, kad advokatė tik paėmė parašus, neva jis tai padarė neskaitęs santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tačiau teismo posėdžio metu T. B.-S. patvirtino, kad advokatė jiems viską aiškino suprantamai ir dėl visko jie susitarė.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu vis aiškino, kad nepilnametis vaikas nėra jo, jis tik suteikęs vaikui savo pavardę, dėl to neprivalo teikti išlaikymą. Šiuo atveju šalys neginčija, kad pareiškėjas nėra nepilnamečio vaiko A. S. biologinis tėvas. Pareiškėjo, T. B.-S. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad sprendimas suteikti vaikui pareiškėjo pavardę buvo abiejų šalių, kad pareiškėjas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pasirašė savanoriškai, gera valia. Nors teismo posėdžio metu L. S. nurodė, kad suteikė tik pavardę, tačiau teismas vertina, kad suteikdamas pavardę, pareiškėjas pripažino tėvystę ir jis tai žinojo, o tėvai privalo išlaikyti materialiai savo nepilnamečius vaikus, ką teismas ir išsprendė 2014-05-05 sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t.y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Visos šios nurodytos aplinkybės buvo žinomos pareiškėjui tiek susituokus, tiek nutraukus santuoką, pareiškėjas jų neginčijo, dėl to nėra pagrindo jas vertinti kaip esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip iš esmės pasikeitusiomis, todėl nesant pagrindo keisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimu patvirtintų sutarties sąlygų 4 p., L. S. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CPK 538-541, 290-292 straipsnių nuostatomis, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. S. prašymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos dienos gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.