Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-21 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-424-13 dėl galimo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu B. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 236 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro L. V. 2014-09-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas B. P. atžvilgiu minėtoje byloje buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusysis V. K., nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras T. G. 2014-10-22 nutarimu patenkino V. K. skundą ir panaikino prokuroro L. V. 2014-09-18 nutarimą. B. P. apskundus šį aukštesniojo prokuroro nutarimą, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-21 nutartimi B. P. skundas dėl vyriausiojo prokuroro T. G. 2014-10-22 nutarimo panaikinimo atmestas.

Pareiškėjo manymu, baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje vyksta pažeidžiant BPK 3 str. 8 p., nes BK 140 str. 1 d. ir BK 236 str. 1 d. nurodytos veikos yra identiškos, nes jose eskaluojami tie patys teisiškai reikšmingi faktai ir jos grindžiamos tuo pačiu pareiškėjo poelgiu. Esant tokiai situacijai, baudžiamojo proceso kartojimas dėl identiško teisiškai reikšmingo fakto (to, kad pareiškėjas sudavė V. K. du smūgius), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo elgesys jau įtakojo teisinių pasekmių jo atžvilgiu atsiradimą – jo nuteisimą už dviejų smūgių ranka sudavimą nukentėjusiajam V. K. per galvą, bei įgavo teisinį įvertinimą, todėl tolesnis pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas – negalimas. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas V. K. atžvilgiu, taip pat pareiškėjo išteisinimas Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 nuosprendžiu rodo, kad ne tik jis pats manė, kad V. K. jam metami kaltinimai pažeidžia jo teises.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jo baudžiamasis persekiojimas šioje byloje jau tęsiasi daugiau, kaip metus, o ikiteisminiam tyrimui atlikti įstatymo nustatytas terminas (BPK 176 str. 1 d. 2 p.) suėjo 2014-09-18 ir jis 2014-10-22 vyriausiojo prokuroro T. G. nutarimu pratęstas būti jau nebegalėjo, todėl tolimesnis B. P. baudžiamasis persekiojimas yra negalimas ir jis yra laikomas neteisėtu. Pareiškėjas mano, kad teismas pripažindamas, kad ikiteisminio tyrimo terminai šiuo atveju nebuvo tinkamai ir laiku pratęsti, ir teisindamas tokią situaciją, pritarė BPK 176 str. 1 d. 2 p. pažeidimui, bei pats pažeidė jį, taip pat kitas nacionalinės teisės aktų nuostatas, Konvencijos 6 str. 1 d. Nurodo, kad teismas tokią situaciją vertino bei išimtinai plečiamai įtariamojo B. P. nenaudai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tai yra pagrindas išvadai, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-424-13 pažeidžia B. P. teises, ir jis vyksta nepateisinamai ilgą laiką bei ne pagal įstatymus. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėja konstatuodama, kad tuos klausimus, kuriuos BPK leidžia įforminti rezoliucijomis, galima išspręsti nutarimais, plečiamai ir pažeisdama BPK 176 str., kuris išvis nenumato, kad pats vyriausiojo prokuroro pavaduotojas savo iniciatyva galėtų pratęsti BPK 176 str. 1 d. numatytus terminus (nei rezoliucija, nei nutarimu), vadovaujasi ne įstatymu (BPK nuostatomis), o savo susikurtu manymu, samprotavimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. K. 2012-10-01 pareiškimu dėl B. P. jam suduotų smūgių kreipėsi į policiją, kuriai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str., V. K., dėl to paties įvykio, privataus kaltinimo tvarka 2012-11-15 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą. B. P., sužinojęs apie V. K. kreipimąsi į policiją, teigdamas apie nepagrįstą V. K. kaltinimą, 2012-10-24 prokuratūrai pateikė 2012-10-19 pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. K. atžvilgiu pagal BK 236 str.

Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 nuosprendžiu B. P. buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių. 2013-05-13 pagal B. P. 2012-10-19 pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 str. 1 d., kurio metu V. K. 2013-06-04 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (2 t., 40 b.l.), paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tuo tarpu B. P., Panevėžio apygardos teismui panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 išteisinamąjį nuosprendį, buvo nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. Konstatavus B. P. kaltę, ikiteisminis tyrimas prieš V. K. pagal BK 236 str. buvo nutrauktas.

Atitinkamai V. K. 2013-06-07 pranešimais kreipėsi dėl ikiteisminio pradėjimo pagal BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. B. P. atžvilgiu ir jis pradėtas 2013-08-13. Atlikus tam tikrus procesinius veiksmus, Šiaulių apylinkės prokuroras L. V. 2014-09-18 nutarimu ikiteisminį tyrimą B. P. atžvilgiu nutraukė, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Tačiau šis nutarimas kaip nepagrįstas aukštesniojo prokuroro 2014-10-22 nutarimu buvo panaikintas, konstatavus tyrimo neišsamumą, kam pritarė ir Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2014-11-21 nutartimi. Nors minimo aukštesniojo prokuroro 2014-10-22 nutarimo pavadinime yra nurodyta V. M. pavardė, skundą nagrinėjantis teismas tai laiko rašymo apsirikimo klaida, netrukdančia iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir aukštesniojo prokuroro 2014-10-22 nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad B. P., Šiaulių apylinkės prokuratūrai pateikiant 2012-10-19 pareiškimą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo pranešta apie įtarimą, taip pat nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teisme nebuvo nagrinėjama privataus kaltinimo byla. B. P. neturėjo nei įtariamojo, nei jokio kito procesinio statuso, kurį turint jam formaliai būtų reikėję gintis nuo kaltinimų. Tačiau iš minėto B. P. pareiškimo matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tai, jog 2012-10-01 policijos nuovadoje buvo gautas V. K. protokolas – pareiškimas, kad 2012-09-26 B. P. sudavė V. K. du kumščius į galvą. Tokiu būdu B. P. žinojo, jog V. K. jį kaltina padarius nusikalstamą veiką ir dėl tokių kaltinimų jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad jei asmuo, kuris kitame tyrime ar baudžiamojoje byloje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, gindamasis nuo jam inkriminuojamos veikos, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą subjektams melagingai praneša apie kitą nebūtą nusikaltimą, jis negali būti nusikaltimo, numatyto BK 236 str., subjektas, išskyrus atvejus, kai tai padaro piktnaudžiaudamas savo teise į gynybą ir melagingai įskundžia kitą asmenį, neva padariusį kitą nusikalstamą veiką.

Ypatingai pažymėtina tai, kad B. P. 2012-10-19 pareiškime tvirtino, jog jis V. K. kaltinamas nepagrįstai ir būtent dėl tokio, jo manymu, nepagrįsto kaltinimo, o ne dėl kokios nors kitokios veikos, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu. Tai yra, B. P. nepraneša apie jokią kitą galimai V. K. padarytą nusikalstamą veiką, o tik tai gindamasis nuo jam mestų kaltinimų, iš esmės neigia padaręs veiką ir tvirtina, jog visi V. K. jam mesti kaltinimai yra prasimanyti. Tokia šiuo konkrečiu atveju nagrinėjama situacija vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas ir jokiu būdu negali būti laikoma piktnaudžiavimu naudojantis teise į gynybą, o tuo labiau nusikaltimu, numatytu BK 236 str. Todėl ikiteisminis tyrimas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. V. 2014-09-18 nutarimu buvo nutrauktas visiškai pagrįstai.

Skunde be kita ko teigiama apie procesinių terminų pratęsimo pažeidimus. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui paskutinę ikiteisminio tyrimo dieną – 2014-09-18 priėmus nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, o aukštesniajam prokurorui 2014-10-22 nutarimu panaikinus minėtą nutarimą ir nustačius tyrimo terminą iki 2014-12-18, BPK 176 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, termino pratęsimas (nustatymas) nutarimu, o ne rezoliucija, neprieštarauja teismų praktikai ir nedaro termino pratęsimo (nustatymo) neteisėtu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-21 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir dėl B. P. 2014-11-10 skundo priimtas naujas sprendimas – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. G. 2014-10-22 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. V. 2014-09-18 nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. P. skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį panaikinti ir dėl B. P. 2014-11-10 skundo priimti naują sprendimą – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. G. 2014-10-22 nutarimą panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. V. 2014-09-18 nutarimą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.