- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2-18398-294/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12614-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- M. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei M. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 20,42 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino, 197,16 Eur palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu 2016 m. spalio 25 d. perleido reikalavimą International Risk Management OU, kuri 2017 m. vasario 23 d. reikalavimą perleido UAB ,,Finansų administravimas“. Paskolos sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta 2014 m. gegužės 23 d. pagal smscredit.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Pradinis kreditorius paskolino atsakovei 434,43 Eur. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. balandžio 30 d., tačiau atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, paskolos negrąžino.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2018 m. gegužės 3 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė M. D. ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2014 m. gegužės 23 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 719021002, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovei 434,43 Eur sumą 30 dienų terminui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovė pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2015 m. balandžio 30 d. Ieškovas teigia, kad atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, paskolos negrąžino ir liko skolinga 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 20,42 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino bei 197,16 Eur palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino.
Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2016 m. spalio 25 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su International risk Management OU, kuria perleido reikalavimo teisę į skolininkę M. D., o International Risk Management OU 2017 m. vasario 23 d. perleido reikalavimą į atsakovą ieškovui UAB „Finansų administravimas“. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo pradiniam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Apie reikalavimo perleidimą skolininkė informuota siunčiant pranešimą apie reikalavimo perleidimą, taip pat įteikus ieškinio, jo priedų ir teismo pranešimo kopijas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Taigi, iš byloje esančių duomenų teismas konstatuoja, kad atsakovė nesilaikė Vartojimo kredito sutarties Nr. 719021002 specialiosiose sąlygose numatyto vartojimo kredito grąžinimo grafiko, todėl laikytina, kad ji pažeidė prievolę (CK 6.873 straipsnio 1 dalį), ir todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 20,42 Eur palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino ir 197,16 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo susitarta mokėti kredito mokestį bei palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, laikytina, jog šalys susitarė dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kadangi Sutartyje numatytas kredito mokestis ir palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą atlieka būtent pelno ir kompensuojamųjų palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad atsakovė nėra sumokėjusi kredito mokesčio, kuris atlieka kompensuojamųjų palūkanų funkciją, ieškovui iš atsakovės priteistina 20,42 Eur kompensuojamųjų palūkanų (kredito mokesčio) bei 197,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 652,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. balandžio 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 43 ct) skolos, 20,42 Eur (dvidešimt eurų, 42 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 197,16 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų, 16 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (652,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.