Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi nuteistojo E. P. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-646

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo E. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarimu, mano, kad Komisija klaidingai įvertino ir išsamiai neišnagrinėjo jo elgesio bausmės atlikimo metu ir darydama klaidingas išvadas priėmė nutarimą. Komisija neatsižvelgė į tai, kad per nustatytą laikotarpį jis elgėsi tinkamai, mokinosi, lankė socialinės reabilitacijos programas, dirba, padengė dalį jam priteistų ieškinių, drausmės tvarkos nepažeidė, skatintas. Pažymi, kad Komisija vadovavosi klaidinga informacija apie jį, o jis pats Komisijos posėdyje nedalyvavo. Mano, kad visos jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo. Nurodo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokuroras nurodo, jog nuteistasis teistas 4 kartus už apysunkius bei sunkų nusikaltimus, likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė. Be to, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys metodiką išlieka vidutinė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad E. P., teistas 2018-01-03 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų įsakymu pagal BK 164 straipsnį, paskiriant jam 90 parų arešto. Pagal 2018-03-05 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, subendrinus 2016-10-14 nuosprendžiu ir 2018-01-03 baudžiamuoju įsakymu skirtas bausmes, paskirta galutinė 2 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir 376,60 Eur bauda. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai ir 6 mėnesiai.

2018 m. rugsėjo 27 d., Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-646 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 6 Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog Nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą, Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namų profesinio rengimo centre nesimokė, specialybės neturi, problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neapgalvoja būsimų savo elgesio pasekmių. Laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Stebimos asocialaus elgesio nuostatos. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę šiuo metu dirba liejimo ceche liejinių valytojo pareigose apie 1 m., dengia įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo, turi darbinius įgūdžius, gauta pažyma, kad po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas. Komisija pažymi, kad nors nuteistasis ir skatintas du kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymų žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Ir tai nesudaro pagrindo išvadai, jog jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl Komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus. Nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už 3 nusikalstamų veikų padarymą iš kurių viena yra sunkus nusikaltimas. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų nedarė ir buvo pasiųstas atlikti bausmės pataisos namuose bei toliau sistemingai darė smurtinio nusikalstamas veikas. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 2 kartus skatintas, dirba, drausmine tvarka nebaustas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, be to, ir darbas ar mokymasis, kaip teisingai pažymėjo Komisija, yra tik pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymų žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, o ne pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau išlieka vidutinė. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo E. P. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr.81/04-646 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.