Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-139-135/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
T-139-135/2015
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00480-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
K. K.
Kategorijos
Nr. T-139-135/2015
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-135/2013Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00480-2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16; 2.5.19; 2.12.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Gražvydo Poškaus, Ernestos Montvidienės, išnagrinėjo nuteistojo K. K. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės peržiūrėjimo ir jos sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. Šiaulių apygardos teismo 2013-02-08 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2, 6 p., ir nuteistas galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Šiaulių apygardos teismo 2013-02-08 nuosprendis įsiteisėjo 2013-05-27 ir buvo pradėtas vykdyti.

Nuteistasis K. K. 2015-11-13 pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui, taikant BPK 362¹ str., peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prašyme išdėstydamas LAT senato 2003-06-20 nutarime nurodytus įrodymų vertinimo principus bei EŽŽT praktiką baudžiamosiose bylose dėl nepagrįstai užtrukusio bylos tyrimo, nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2010-06-02, o apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas tik 2013-02-08. Nurodo, kad Lietuva, stodama į ES, prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus. Pažymi, jog jei po nusikaltimo padarymo įstatymas nustato lengvesnę bausmę, tai įstatymas turi grįžtamąją galią.

Tvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į BK 59 str. numatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra į tai, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi, veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.

Tvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas, skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į visas jo atsakomybę švelninančias aplinkybes ir, vadovaujantis BK 62 str., taikyti švelnesnę bausmę, nes, nuteistojo teigimu, jis išvengti bausmės nesiekė, o, padaręs nusikaltimą pats paskambino policijai, o nukentėjusioji nereiškė jam jokių pretenzijų, kas, nuteistojo tvirtinimu, rodo, jog buvo buitinis konfliktas, o nukentėjusysis norėjo pažeminti jo seserį. Nurodo, kad po nusikaltimų buvo suimtas ir kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuj, parodymus davė geranoriškai, o teismas bylą galėjo išnagrinėti supaprastinta tvarka. Mano, kad jam buvo paskirta griežtesnė bausmė, nei tai daroma analogiškose bylose. Pažymi, kad bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei jos vykdymas laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 362¹ str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 str. nuostatomis, o to paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 str., teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.).

BK 3 str. 2 d. nurodyta, kad grįžtamąją galią turi tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų.

Šiuo atveju iš nuteistojo prašymo matyti, jog jis prašo jam paskirtą bausmę peržiūrėti atsižvelgiant į BK 59 str. ir BK 62 str. nuostatas. BK 59 str. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybė, kurios galiojo ir nuosprendžio priėmimo 2013-02-08 nuteistojo atžvilgiu ir po nuosprendžio priėmimo šiame straipsnyje nebuvo padaryta jokių pakeitimų, kurie kokiu nors būdu palengvintų nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Komentuojamo straipsnio antrojoje dalyje inter alia įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šios BK 62 straipsnio nuostatos, vertinant jas 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 kontekste, nepakito. Tuo tarpu aptariamo straipsnio trečioji dalis įtvirtina teismo galimybes asmeniui skirti švelnesnę bausmę, esant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, ir jos taikymas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 pasikeitė antrojo BK 62 straipsnio 3 dalies punkto formuluote, vietoje „paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso straipsnio 56 straipsnio 2 dalyje“, nustatant „paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje“, kas iš esmės leidžia pagrįstai teigti, jog tokiu atveju, kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo nustatytos BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse įtvirtintos sąlygos, kurioms esant asmeniui gali būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė, naujoji BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė, kurią pakeitė 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, asmeniui neturi jokios reikšmės.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas nuosprendį K. K. atžvilgiu, turėjo įstatymo jam suteiktą teisę svarstyti galimybę nuteistajam nustatyti ir daugiau jo atsakomybę švelninančių aplinkybių bei BK 62 straipsnio nuostatų pagrindu skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo sankcijoje, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo prašomo peržiūrėti nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)) ir jokių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima švelninti K. K. baudžiamąją atsakomybę vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, teismas nenustatė. Be to, šių nuostatų taikymo galimybės net nesvarstė, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo asmenybė ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis neatitiko tokio lygio, kuriam esant galima būtų svarstyti apie švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės taikymą.

Apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo K. K. prašymas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ar kiti teisės aktai nenumato galimybės teismui peržiūrėti bausmę, kuri paskirta įsiteisėjusiu nuosprendžiu, ir nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, t.y. nesant naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo K. K. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 362¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. K. prašymą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Gražvydas PoškusErnesta Montvidienė