- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-1083-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00427-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje dėl ieškovo J. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. M. pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui prašymą nepranešus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos: areštuoti sandėliavimo patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (plane žymima 1-7, plotas 4,32 kv. m.), padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir įpareigoti atsakovą nutraukti 2011 m. sausio 25 d. 16 val. 30 min. paskelbtą privatizavimą parduodant ilgalaikį materialųjį turtą viešo aukciono būdu. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį jis įsigijo 2008 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Įsigijęs minėtą butą ieškovas teisėtai naudojosi šalia namo tame pačiame sklype esančiu 4,32 kv. m. ploto sandėliuku, kurį kartu su butu jam perdavė ankstesni buto savininkai, eilę metų šį sandėliuką prižiūrėjo ir savo lėšomis remontavo. Kadangi ieškovo buto šildymas yra krosninis, šiame sandėliuke jis laiko kurą, reikalingą butui šildyti. Kiek ieškovui žinoma, senieji buto savininkai jau nuo senų laikų šiuo sandėliuku naudojosi, jame laikė kurą, jį prižiūrėjo ir remontavo. 2011 m. sausio 21 d. iš daugiabučio namo bendrijos pirmininko ieškovas sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo tinklapyje paskelbė visų, taip pat ir ieškovo naudojamo, sandėliukų privatizavimą viešo aukciono būdu. Tinklapyje Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog šis sandėliukas priklauso jai nuosavybės teise. Kai ieškovas pirko butą, ankstesni buto savininkai pasakė, kad anksčiau kažkokiuose planuose buvo pažymėta, jog sandėliukas priklauso butui Nr. 7, be to, ant sandėliuko visą laiką buvo nurodytas šio buto numeris. Ieškovo manymu, Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo savo vardu jo buto priklausinį, todėl jis ruošiasi pateikti ieškinį dėl nuosavybės teisės registracijos panaikinimo. Ieškovas nurodė, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui metu negali pateikti ieškinio, suformuluoti ieškinio reikalavimų, kadangi negalėjo per tokį trumpą laiką gauti jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Kol nebus išspręstas ginčas dėl nuosavybės teisių registracijos į ginčo turtą teisėtumo, o po to (jeigu registracija bus pripažinta neteisėta bei panaikinta) – ir dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą, tol Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisės pardavinėti ginčo objekto viešo aukciono būdu. Kadangi apie savo teisių pažeidimą J. M. sužinojo netikėtai tik 2011 m. sausio 21 d., o viešas aukcionas turėjo įvykti jau 2011 m. sausio 25 d., per tokį trumpą laiko tarpą nebuvo įmanoma surinkti iš institucijų visų J. M. reikalavimus pagrindžiančių dokumentų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pardavus ginčo objektą 2011 m. sausio 25 d. paskelbtame viešame aukcione, būtų pažeisti ieškovo turtiniai interesai: parduotas galimai jam faktiškai priklausantis jo buto priklausinys, jam nebus kompensuotos per keletą metų įdėtos į šį priklausinį remonto ir priežiūros išlaidos, jis nebeturės kur laikyti butui šildyti reikalingo kuro, o naujo sandėliuko pasistatyti jam neleis, kadangi žemės sklypas, kuriame stovi namas ir sandėliukas, yra Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, kur tokios paskirties pastatų statyba griežtai apribota. Jeigu ginčo objektas bus parduotas tretiesiems asmenims, tai būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas labai pasunkės arba taps neįmanomu, kadangi ginčo turtas pereis trečiųjų sąžiningų asmenų nuosavybėn, dėl ko atstatyti šalis į pradinę padėtį ir taikyti restituciją sąžiningam įgijėjui bus labai sudėtinga. Ieškovas nurodė, kad iš šiuo metu turimos informacijos matyti, jog ginčas yra neturtinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi J. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis). Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buveinės vieta – Konstitucijos pr. 3, Vilnius – yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 7 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškinys neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ir yra pagrindas atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjo skundas teismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79A, Vilnius. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašymai dėl nuosavybės teisių registracijos teisėtumo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir pritaikyti prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nors atsakovu byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurios buveinės vieta yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, tačiau teisinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl nekilnojamojo turto – sandėliavimo patalpų, (plane žymima 1-7, plotas 4,32 kv. m.), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo veiklos teritorijoje - naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu ir daiktinių teisių į šią patalpą. Vadovaujantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Todėl ieškinys turi būti paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai yra nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, šiuo atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nurodė, kad šis ieškinys turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kadangi ieškinys bus paduodamas ne tik dėl nuosavybės teisių registracijos teisėtumo, bet ir dėl neteisėto nuosavybės teisių perėjimo atsakovui, daikto savininko teisių perkėlimo ieškovui, trukdymo naudotis nekilnojamuoju daiktu. Kad būtų galima tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus, būtina surinkti daug dokumentų iš įvairių registrų ir kitų juridinių asmenų, kurie patvirtintų ieškovo teisę į nekilnojamąjį daiktą ir tų teisių neteisėtą perėmimą. 2011 m. sausio 25 d. jau įvyko viešas aukcionas dėl ginčo patalpų pardavimo, yra išrinktas aukciono nugalėtojas, todėl atsakovui nebeliko kliūčių neteisėtai perleisti ginčo daiktą tretiesiems asmenims, šiuo metu yra ruošiami dokumentai tokiam perleidimui. Po daikto perleidimo teismo sprendimo realus įgyvendinimas taps labai komplikuotas arba neįmanomas, o ieškovas patirs labai didelių nuostolių. Dėl šių priežasčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina kuo skubiau, o po to būtų galima spręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo kitam teismui vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, jeigu būtų nustatyta, kad byla neteisminga Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 2 dalimi, teismas, kuris pagal teismingumo taisykles turės nagrinėti patį ieškinį, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo teismui dienos. Pateikdamas tokį prašymą suinteresuotas asmuo sumoka pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio. Vadovaujantis šia nuostata, taikant laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos, būtina nustatyti kilusio ginčo pobūdį, kuris lemia būsimos bylos teismingumą ir kartu atitinkamo teismo įgaliojimus taikant laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kilusio ginčo pobūdis nustatomas iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos turinio. Jei iš šio prašymo turinio kilusio ginčo pobūdį sunku nustatyti, ir dėl to kyla abejonių dėl bylos teismingumo, taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog ieškinys bus reiškiamas dėl nuosavybės teisės registracijos panaikinimo, ir kad kilęs ginčas yra neturtinis. Tokio pobūdžio reikalavimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų priskirtinas ne bendrosios kompetencijos, o administracinių teismų kompetencijai. Tačiau, kaip matyti iš prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėstomų faktinių kilusio ginčo aplinkybių, ieškovas iš esmės kelia ginčą ne dėl nuosavybės teisės registracijos, bet dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ką patvirtina ir atskirajame skunde apelianto dėstomi argumentai. Tokio pobūdžio ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams, byla, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, pagal išimtinio teismingumo taisykles nagrinėtina nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Be to, ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą yra turtinis ginčas (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Esant abejonių dėl kilusio ginčo pobūdžio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitikties CPK 148 straipsnio 2 dalies reikalavimams, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – įpareigoti ieškovą patikslinti savo reikalavimų pagrindą, taip pat, nustačius, jog keliamas ginčas, priešingai nei nurodo ieškovas, yra turtinis ginčas – įpareigoti ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Neišsiaiškinus kilusio ginčo pobūdžio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria spręstas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo nagrinėti teisme, o ne šių priemonių taikymo klausimas. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumas pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjamas iš esmės, todėl šis klausimas negali būti iš esmės išspręstas ir apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos priėmimo klausimą.