Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-321-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
1-321-929/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
E. M.
Civilinis ieškovas
UAB „A“
Advokatai
Saulius Kibilda
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-321-929/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67189-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.29.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam E. M.,kaltinamojo advokatui Sauliui Kibildai,civilinio ieškovo UAB „A“ atstovui A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1d. – laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams; 2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo svetimą dokumentą, o būtent: jis, 2015 metų spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš G. Č. piniginės pagrobė, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą, G. Č. vardu išduotą, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas teisėto pagrindo laikė su savimi, kol neteisėtai jį panaudojo, t.y. 2015-11-09 apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „A“, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3450 eurų vertės, bendrovės „A“ vadybininkui L. I. prisistatęs G. Č. vardu, pateikė minėtą svetimą dokumentą - G. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat E. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015-11-09, apie 21.00 val., atėjęs į UAB „A“ patalpas (duomenys neskelbtini), prisistatęs G. Č. vardu, pateikęs svetimą G. Č. priklausantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei į UAB „A“ priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjęs 100 eurų užstatą ir 30 eurų automobilio nuomos mokestį už vieną parą, sudarė automobilio „Volvo V50“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 3450 eurų vertės, nuomos sutartį Nr. 2429, pagal kurią įsipareigojo 2015-11-10 automobilį grąžinti, po ko 2015-11-10 telefonu bendrovės „A“ darbuotojui L. I. pranešęs ir į įmonės banko sąskaitą pervedęs 30 eurų, nuomos sutartį pratęsė iki 2015-11-11, po ko 2015-11-17 į UAB „A“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dar pervedė 50 eurų, tačiau nurodytu nuomos sutartyje laiku automobilio „Volvo V50“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), negrąžino, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo 3450 eurų vertės UAB „A“ priklausantį turtą.

Kaltinamasis E. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad G. Č. vardu išduoto, vairuotojo pažymėjimo negrobė. Su G. Č. buvo kartu, jo parašė vairuotojo pažymėjimo ir jis pats jam davė. G. Č. yra jo pusbrolis. Jis vartojo alkoholinius gėrimus ir jam vairuotojo pažymėjimą davė Kaune, automobilyje. Tai buvo 2015 m. spalio mėn. Vairuotojo pažymėjimas užsiliko pas jį. Apie pasekmes tuo metu nepagalvojo.

Dėl automobilio gali paaiškinti, kad jam pažįstami pasiūlė jį išnuomoti ir jis išnuomojo. Jam sakė, kad nori žmonės išvažiuoti į užsienį į kelionę, po savaitės grąžinti žadėjo, Pažįstamas V. paprašė išnuomoti automobilį, pasiūlė užsidirbti 300 eurų, atvažiavo jo draugas K iš Kauno dėl mašinos nuomos. Jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, parodė jam pusbrolio pažymėjimą. Internete, portale „skelbiu.lt“ surado nuomojamą automobilį (duomenys neskelbtini). Paskambino, susitarė dėl nuomos. Buvo vakaras, jį į tą firmą atvežė kaimynė. Pateikė darbuotojui pusbrolio vairuotojo pažymėjimą, sumokėjo užstatą 150 eurų ir dar gal 30 eurų paliko už kelias dienas. Paskui dar pervedė pinigų kelis kartus, nes man skambino iš tos firmos, kad grąžintų automobilį arba pratęstų jo nuomą. Jis galvojo, kad automobilį grąžins, pasitikėjo pažįstamais. Jie žadėjo grąžinti automobilį po 7 ar 8 dienų. Išnuomojus automobilį, jam davė 300 eurų ir pasiėmė automobilį. Kai automobilio negrąžino, bandė skambinti draugams, bet jie telefonu neatsiliepė. Išnuomojo „Volvo V50“, nes tiko nuomos sąlygos. Nuomos mokestį nustojo mokėti, nes neturėjo pinigų. Paskui suprato, kad automobilio negrąžins. Vienas gyvena, norėjo pinigų užsidirbti, todėl ir išnuomojo automobilį. Nei V., nei K. tikslių asmens duomenų nežino. Nežino kaip juos surasti. Su V. anksčiau bendraudavo, susipažino per draugą. Nežino kur V. gyvena, kažkur Kaune. Jis atvažiuodavo į Kėdainius. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė savo valia.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 metais nuo spalio mėnesio turėjo savo pusbrolio G. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pavogė iš pusbrolio G. Č. piniginės tuomet, kai šis buvo atvažiavęs į svečius pas jį į (duomenys neskelbtini). Pusbroliui išvažiavus namo, jo pažymėjimą turėjo su savimi piniginėje, iki 2015-11-09 kuomet sugalvojo (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs pusbrolio G. Č. pažymėjimu išsinuomoti automobilį. 2015-11-09 apie 21.00 val. atėjo į UAB „A“ patalpas, (duomenys neskelbtini), ten buvo vadybininkas, jo vardo ir pavardės nežino, jam prisistatė pusbrolio G. Č. vardu ir pasakė, kad nori išsinuomoti automobilį "Volvo V50". Sumokėjo 100 eurų užstatą ir padarė 30 eurų dydžio pavedimą į UAB „A“ banko sąskaitą nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašė sutartį, kad automobilį nuomoja vienai parai. Jam buvo perduotas naudotis automobilis "Volvo V50", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su automobiliu važinėjosi, grįžo į Kėdainius, kitą dieną paskambino į UAB „A“ telefonu ir pasakė, kad nori dar parai pratęsti automobilio nuomą, pervedė į tą pačią anksčiau minėtą banko sąskaitą dar 30 eurų už dar vieną automobilio nuomos parą. Paskui 2015-11-17 į minėtą banko sąskaitą pervedė dar 50 eurų. Tai padarė, kad nepradėtų įmonės atstovai jo ieškoti. 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai nepamena kada, automobiliu "Volvo V50", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėjo po Kėdainius, tiksliai neprisimena, sustojo prie kažkurios iš Kėdainių miesto pakraštyje esančių kavinių, ten vakarojo, gėrė alkoholį, kaip grįžo namo į Kėdainius, į savo namus, neprisimena, bet nuo tos dienos nebeturėjo nei automobilio, nei jo raktelių, nei jo dokumentų. Kur automobilis dingo, nežino, neprisimena. Niekur nesikreipė dėl jo vagystės, kadangi bijojo, jog teks padengti už automobilį UAB „A“ padarytą žalą. Nuomodamasis automobilį prisistatė pusbroliu ir pateikė jo vairuotojo pažymėjimą, nes iš anksto planavo automobilio negrąžinti, jį norėjo parduoti ir iš to pasipelnyti. Kur automobilis yra šiuo metu, nežino, kokiomis tiksliai aplinkybėmis jis dingo, neprisimena, nes tą vakarą vartojo alkoholį. Automobiliu važinėjo ir vakarojo vienas. Labai gailisi, kad padarė minėtas nusikalstamas veikas. Visiškai pripažįsta kaltę dėl jų padarymo (b.l. 60-61).

Liudytojas G. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad E. M. yra jo antros eilės pusbrolis. 2015 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, su juo susitiko ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po to dingo jo vairuotojo pažymėjimas. Gal po mėnesio jam pradėjo siųsti laiškus iš kreditų bendrovių dėl įsiskolinimo. Tada ir sužinojo, kad dingo jo vairuotojo pažymėjimas. Anksčiau jo jam neprireikė. Neatsimena kaip prarado vairuotojo pažymėjimą. Tada bute su E. M. buvo dviese, buvo nemažai išgėręs. Su E. M. gėrė tik bute, iš jo nebuvo išėję. Negali pasakyti, ar jis pats atidavė savo vairuotojo pažymėjimą E. M.. Neprisimena, ar E. M. jo prašė vairuotojo pažymėjimo. Su juo santykiai nėra artimi, jie ne dažnai susitikdavo. Savo pažymėjimo taip ir neatgavo, pasidarė kitą. Vėliau sužinojo, kad su jo vairuotojo pažymėjimu buvo išnuomotas automobilis. Kai pradėjo gauti laiškus iš kredito bendrovių, skambino E. M., tačiau jis kažką melavo, todėl pats kreipėsi į kreditų bendroves ir viską išsiaiškino.

Liudytojas L. I. apklausiamas teismo posėdžio metu, paaiškino tiksliai aplinkybių neprisimena. Maždaug prieš metus jam paskambino E. M. ir jie susitarė dėl automobilio "Volvo V50" nuomos. Jis paskambinęs iš karto sakė, kad domina šis automobilis. Jis atvyko apie 20 val., sutvarkė dokumentus, sumokėjo 100 eurų, už kitas dvi paras žadėjo pervesti pinigus vėliau. Pateikė vairuotojo pažymėjimą. Jame esančioje nuotraukoje veido bruožai buvo panašūs, įtarimų nekilo. Jis sakė, kad norėjo išsinuomoti kitoje vietoje, bet neatėjo nuomotojas. Minėtą automobilį E. M. išsinuomojo gal trijų dienų terminui, dabar tiksliai neprisimena. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliau prisiminė visas aplinkybes. Susitarimas buvo, kad E. M. perves pinigus už dvi paras, o jei reikės automobilį nuomosis ilgesniam laikui. Būdamas nuomos punkte E. M. niekam neskambino, nuomos sąlygų nederino. Kiek pamena, jis pinigus pervedė už dviejų parų nuomą. Vėliau jam skambino, teiravosi, kuriam laikui dar nuomosis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. I. parodė, kad dirba UAB „A“, vadybininku. 2015-11-09 apie 21.00 val. į autoserviso priimamąjį (duomenys neskelbtini) atėjo asmuo, kuris norėjo išsinuomoti automobilį. Asmuo buvo skambinęs prieš kelias valandas ir domėjosi dėl automobilio nuomos. Jis skambino iš tel. nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tai jo draugo telefonas. Vėliau, atvykęs sudaryti sutarties, nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini). Sudarant sutartį asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Pasižiūrėjęs į pateikto vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, ją sulygino su atėjusiu asmeniu, nusprendė, kad asmenys panašūs. Tam, kad įsitikinti, paklausė asmens gimimo datos, šis nurodė tą pačią, kaip ir pažymėjime. Asmuo sudaryti sutarties atėjo vienas. Su juo buvo sudaryta sutartis, jam perduotos automobilio dokumentų kopijos, civilinis draudimas, raktas, sutarties kopija. Asmuo automobilį išsinuomojo vienai parai, nurodė, kad už kitas dvi paras perves pinigus kitą rytą. Po kelių dienų kolega susisiekė su asmeniu, jis nurodė, kad automobilį nori išsinuomoti ilgesniam laikui. Kolega nurodė sumą už kurią tai būtų suteikta paslauga. Nuomininkui buvo skambinta keletą kartų, derintas apmokėjimas. Jis vis nurodydavo, kad pinigus perves kitą dieną, tačiau to taip ir nepadarė. Vėliau susisiekti telefonu nepavyko (b.l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu gautas UAB „A“ pareiškimas, kad 2015-11-09 buvo sudaryta automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su G. Č., pasibaigus sutarties terminui automobilis grąžintas nebuvo. Automobilio vertė 6200 eurų (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Pagal BK 302 str. 1 d., be kita ko, atsako ir tas, kas, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo svetimą dokumentą. Apklausiamas teismo posėdyje E. M. pripažino, kad jis laikė G. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir jį panaudojo sudarydamas automobilio „Volvo V50“ nuomos sutartį, tačiau neigė pagrobęs šį dokumentą iš G. Č., nes pastarasis pats jį jam davė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. M. nurodė, kad pavogė vairuotojo pažymėjimą iš pusbrolio G. Č. piniginės tuomet, kai šis buvo atvažiavęs į svečius pas jį į (duomenys neskelbtini). Liudytojas G. Č. teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių, kuriomis prarado savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau pažymėjo, kad neatsimena, jog pats jį būtų atidavęs kaltinamajam. Su E. M. jo santykiai nebuvo artimi, jie susitikdavo retai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, taip liudytojo G. Č. parodymus, konstatuoja, kad tikrovę atitinka E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie G. Č. vardu išduoto pažymėjimo įgijimo aplinkybes ir pripažįsta įrodyta, kad E. M. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą dokumentą – G. Č. vairuotojo pažymėjimą, todėl jo veika atitinka BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis E. M., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad 2015-11-09, apie 21.00 val., atėjęs į UAB „A“ patalpas (duomenys neskelbtini), prisistatęs G. Č. vardu, pateikęs svetimą G. Č. priklausantį vairuotojo pažymėjimą bei į UAB „A“ priklausančią banko sąskaitą sumokėjęs 100 eurų užstatą ir 30 eurų automobilio nuomos mokestį už vieną parą, sudarė automobilio „Volvo V50“ nuomos sutartį. Tačiau nurodė, kad automobilio nuomos sutartį jis sudarė paprašytas pažįstamų asmenų ir sudarydamas šią sutartį tikėjosi grąžinti automobilį. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. M. pripažino, kad nuomodamasis automobilį iš anksto planavo jo negrąžinti, jį norėjo parduoti ir iš to pasipelnyti. Kur automobilis yra šiuo metu, nežino, kokiomis tiksliai aplinkybėmis jis dingo, neprisimena, nes tą vakarą vartojo alkoholį. Kaltinamasis teismui negalėjo nurodyti jo minimų pažįstamų nei tikslių vardų ar pavardžių, nei jų gyvenamosios vietos adreso ar kitų duomenų. Teismo posėdyje liudytojas L. I. parodė, kad E. M. automobilį išsinuomojo trijų dienų laikotarpiui, nors pats kaltinamasis teisme tvirtino, kad jo pažįstami automobilį žadėjo grąžinti po 7-8 dienių. Be to, L. I. patvirtino, kad kaltinamasis, tardamasis dėl automobilio nuomos, niekam neskambino ir automobilio nuomos sąlygų nederino. Atsižvelgtina ir į tai, kad automobilis buvo išnuomotas pateiktus svetimą vairuotojo pažymėjimą, t. y. prisistačius kitu asmeniu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis E. M., UAB „A“ sudarydamas automobilio „Volvo V50“ nuomos sutartį, turėjo išankstinę tyčią šio automobilio negražinti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d. Byloje, be prieštaringų patieks kaltinamojo parodymų, nesurinkta jokių patikimų duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad apgaulės būdu užvaldydamas UAB „A“ priklausantį automobilį „Volvo V50“ E. M. bendrininkavo su kitais asmenimis bei leistų inkriminuoti kaltinamajam šią jo teisinę padėtį sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę – E. M. yra jauno amžiaus, nedirbantis, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas, teistas du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė iki antrojo teistumo, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes E. M. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-02-17 iki 2016-02-18 ir nuo 2016-12-08 iki 2016-12-21.

Visgi atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. M., nors ir būdamas teistas, yra jauno amžiaus, jo padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, stengiasi išlaikyti socialinius ryšius su šeima. Teismo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai E. M. gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 str. numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgiama ir į civilinio ieškovo interesus – kad kuo greičiau būtų atlyginta turtinė žala.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „A“ pareiškė 10316,15 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad civiliniam ieškovui E. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą sudaro automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 3450 eurų, šio automobilio nuomos kaina nuo 2015-11-09 iki 2016-08-30 – 6625 eurai ir delspinigiai už šešis mėnesius – 241,15 eurų. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį pripažino iš dalies - pagrobto automobilio „Volvo V50“ vertės ribose. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodyta automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 3450 eurų - atitinka tokio automobilio rinkos vertę, kaltinamasis šioje dalyje civilinį ieškinį pripažino, todėl ši ieškinio dalis tenkintina pilnai. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti negautas pajamas už automobilio „Volvo V50“ nuomą, kurias būtų gavęs, jeigu šis automobilis nebūtų prarastas dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Tačiau civilinis ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo nurodytą negautų pajamų sumą, t. y. neįrodė, kad automobilis „Volvo V50“ būtų išnuomotas kiekvieną metų dieną už civiliniame ieškinyje nurodytą kainą - 25 eurus. Teismas, pripažindamas, kad civiliniam ieškovui E. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą sudaro ir negautos pajamos (apgaule užvaldytas automobilis buvo skirtas nuomai) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad minėtus kriterijus atitiktų 1000 eurų už automobilio „Volvo V50“ nuomą negautų pajamų suma.

Sprendžiant civiliniame ieškinyje nurodytų delspinigių pagrįstumo klausimą atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju civiliniame ieškinyje nurodyti delspinigiai yra išimtinai civilinio pobūdžio, jie kyla iš nuomos sutarties, todėl baudžiamojoje byloje jų atlyginimo klausimas negali būti nagrinėjamas. Kartu akcentuotina, kad E. M. sutartį sudarė svetimu vardu, dar prieš sudarydamas sutartį žinojo, kad automobilio negrąžins. Sandoris, atsiradęs kaip nusikalstamų veiksmų (apgaulės) rezultatas yra negaliojantis (Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnis). Negaliojantis sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios nuomos sutarties nėra aišku, kokiam terminui buvo sudaryta automobilio „Volvo V50“ nuomos sutartis su kaltinamuoju. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. I. nurodė, kad automobilis buvo išnuomotas galimai trims paroms. Remiantis išdėstytu, UAB „A“ civiliniame ieškinyje nurodyti delspinigiai už šešis mėnesius – 241,15 eurų, iš kaltinamojo nepriteistini.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę E. M. paskirti 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-02-17 iki 2016-02-18 ir nuo 2016-12-08 iki 2016-12-21.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. M. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 4) atlyginti ne mažiau kaip trečdalį UAB „A“ padarytos turtinės žalos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-05-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš E. M. 4450 eurų UAB „A“ turtinei žalai atlyginti.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras