Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-34/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-01-15
Bylos Nr.: 1A-34/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jonas Algimantas Venckus, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis: A. T.

Kategorijos

1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
1.2.23.9Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 266 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-34/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3; 1.2.23.9. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Kęstučio Jucio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,gynėjui Vytautui Antanui Vilučiui,nuteistajam A. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 266 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. T. nuspręsta išieškoti 5898,64 Lt proceso išlaidų valstybei.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat už tai, kad neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. T., veikdamas bendrininkų grupe kartu su savo broliu V. T., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, tai yra 13022,960 g tablečių su „AJ“ logotipu, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 6025,884 g (46%) psichotropinės medžiagos MDMA, 1346,870 g tablečių su „Mitsubishi“ logotipu, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 411,925 g (31%) psichotropinės medžiagos MDMA, 18743 vnt. perforuoto popieriaus skiaučių, prisotintų psichotropine medžiaga LSD, kurios bendra masė skiautėse buvo 0,57026 g, didelį kiekį 753 g narkotinės medžiagos kanapių, 18,207 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 5,438 g (30%) psichotropinės medžiagos amfetamino, 91,16 g rudos spalvos granuliuotos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,119 g (0,13 %) narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai jas laikė požeminių garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini)c, garaže Nr. 31, iki 2004 m. lapkričio 13 d., apie 18 valandos, kol sverdamas šias medžiagas elektroninėmis svarstyklėmis „Sortorius“ pardavimui buvo sulaikytas jo brolis V. T.. Tame pačiame garaže jis taip pat neteisėtai laikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 937,940 g tablečių su „AJ“ logotipu, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 410,702g (44%) psichotropinės medžiagos MDMA, kurią 2004 m. lapkričio 12 d. jo brolis V. T. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė ją namuose iki 2004 m. lapkričio 13 d., 21 val., kol ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.

Be to, A. T. požeminių garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini) garaže Nr. 31, neteisėtai laikė 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) - 1650 ml safrolo iki 2004 m. lapkričio 13 d., apie 18 val., kol garažo apžiūros metu šią medžiagą paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagrįstas tik spėliojimais ir prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bylos aplinkybės buvo tiriamos paviršutiniškai, nuosprendyje neteisingai įvertinti arba iš viso neaptarti jo paties ir liudytojų parodymai. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai iš tikrųjų visiškai nepatvirtina jo kaltės. Teismas rėmėsi trimis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos tyrėjo 2004 m. lapkričio 13 d. tarnybiniais pranešimais. Pirmajame pranešime nurodyta, jog gauta operatyvinė informacija, kad narkotines medžiagas platina ne jis, o jo brolis V. T.. Kitame pranešime irgi nurodoma, kad garaže, kuriame rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, sulaikytas jo brolis V. T., tačiau tik spėliojama, kad jis (A. T.) yra V. T. bendrininkas. Trečiame pranešime jau dėstoma, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba verčiasi jis, tačiau kuo grindžiama tokia prielaida nenurodyta. Automobiliu „Audi A4“ jis naudojosi, tačiau 2004 m. lapkričio 13 d. į garažą atvykęs nebuvo, nes tuo metu jau buvo išvykęs į Olandiją. Įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai ir specialistų išvados patvirtina, kad 2004 m. lapkričio 13 d. garaže buvo rastos įvairios narkotinės bei psichotropinės medžiagos, taip pat šių medžiagų pirmtakas safrolas, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad tos medžiagos priklausė jam. Kitu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad tos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė jo broliui V. T., o kam priklausė tų medžiagų pirmtakas (prekursorius) safrolas, nebuvo nustatyta, nes V. T. pagal BK 266 str. buvo išteisintas. Teismas kaip įrodymu rėmėsi 2004 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) padarytos kratos protokolu. Šios kratos metu buvo rastas maišelis su baltos spalvos milteliais, nustatyta, kad juose buvo 0,524 g narkotinės medžiagos kokaino. Su tuo jis sutinka, nes toje vietoje jis gyveno ir kokaino suradimo neginčija. Tačiau tuose pačiuose dokumentuose neteisingai nurodoma, kad jam priklausė ir tabletės „AJ“, kuriose buvo 410,702 g psichotropinės medžiagos MDMA ir kurios iš tikrųjų rastos kratos metu bute (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena jo tėvai, ten pat gyveno ir brolis V. T., o jam pačiam apie ten buvusias psichotropines medžiagas nebuvo žinoma. Kitu nuosprendžiu nustatyta, kad tos medžiagos priklausė jo broliui V. T.. Jo kaltė dar grindžiama tuo, kad ant paimtų paketų ir polietileninių maišelių buvo rasti 6 rankų pirštų pėdsakai, o specialisto išvada patvirtino, kad ant vieno užspaudžiamo maišelio rastas pėdsakas paliktas jo dešinės rankos nykščiu. Tačiau tai irgi nereiškia, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė jam. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, kad kartais užeidavo pas savo tėvus į jų butą ir ten liesdavo kaip tik tokius bespalvius užspaudžiamus polietileninius maišelius, kuriuose jo tėvai laikydavo saulėgrąžas, riešutus arba razinas. Tėvai jį pavaišindavo ir taip ant maišelio galėjo likti jo piršto pėdsakas. Kaip tik į tuos maišelius jo brolis V. T. vėliau pilstė narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, jis pats vartojo narkotines medžiagas, kartais tų medžiagų jam duodavo jo brolis. Buvo atvejis, kai V. T. rodė jam narkotinių medžiagų paketą, kurį jis apžiūrėjo ir lietė rankomis. Todėl jo piršto pėdsako suradimas ant vieno iš garaže rasto maišelio jo kaltės irgi kategoriškai nepatvirtina. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai I. T. bei V. T., o iš dalies tai patvirtina ir daiktų apžiūros protokolai bei specialisto išvados. Ant garaže rastų maišelių galėjo būti ir kitų asmenų, taip pat ir jo tėvų pirštų pėdsakų, todėl jo piršto pėdsakas ten atsirado irgi atsitiktinai. Jis vartojo narkotines medžiagas, daugiausia kokainą, kurį įsigydavo iš pažįstamo A. S. ir čigono pravarde Čiora. Prieš išvažiuodamas į užsienį prekybos automobiliais reikalais buvo įsigijęs apie 14-16 g kokaino, todėl paprašė brolio V. T., kad šis tą kokainą realizuotų. Brolis taip ir padarė, o gautus pinigus perdavė jam. Telefoninių pokalbių metu su broliu V. T. jis kalbėdavo ne dėl garaže rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o dėl to paties broliui perduoto kokaino realizavimo. Vėliau paaiškėjo, kad V. T. iš jo paimtą kokainą maišydavo su kepimo milteliais, todėl pirkėjai telefonu ėmė reikšti pretenzijas dėl įsigyto kokaino kokybės. Kartais paskambinęs telefonu V. T. jam pasigirdavo ir dėl prekybos kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Operatyvinio tyrimo metu buvo užrašyta daug telefoninių pokalbių apie įvairiausius buitinius reikalus, tačiau kaltinamajame akte ir nuosprendyje paminėtos tik atskiros pokalbių frazės,tariamai patvirtinančios jo kaltę. Nurodoma, kad „V. T. pasitikslina pas A. T., ar atidėti „vieną“ (manomai 1000 vnt. ekstazy tablečių) tam, kuris pastoviai ima“, „A. T. Vitalijui nurodo iš asmens vardu „Čiora“ paimti tris sąlyginius vienetus medžiagos, įvardintos „saša“. Tokios pokalbių frazės neįrodo jo kaltės ir jo ryšio su garaže rastomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Kaip jau buvo nurodęs, iš čigono pravarde Čiora jis pirkdavo kokainą. Po to, kai buvo įrašyti jo telefoniniai pokalbiai, praėjo 4 metai, todėl apie ką iš tikrųjų tuo metu kalbėjo, jam sunku prisiminti, tačiau pokalbiai tikrai vyko ne apie garaže rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Telefonu jam skambindavo ir M. B., kuris klausinėdavo, ar jis neturi „šepečių“, nuodų“, „gero“, „pupų“, „maisto“, „paukštienos“ arba „kelnių“, jis jam atsakė, kad nieko neturi ir nurodė kreiptis į jo brolį V. T.. M. B. skambindavo jam ir toliau, tačiau jam atrodė, kad tai daroma provokuojančiais tikslais, todėl į kitus skambučius neatsiliepdavo. Todėl šie jo telefoninių pokalbių įrašai irgi negali būti pripažinti kategoriškais jo kaltės įrodymais. Jis pats vartojo kokainą, o šios medžiagos garaže nebuvo surasta. Teismas jo kaltę grindžia dar ir tuo, kad jis naudojosi garažu, kuriame buvo surastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, taip pat tuo, kad jis iš savo tėvo buvo paėmęs šio garažo raktą. Tačiau apklaustas liudytoju jo tėvas I. T. parodė, kad davė jam tą raktą, nes jis pasakė, kad garaže automobilį nori laikyti jo draugas. Gavęs raktą jis jį perdavė savo pažįstamam A. S., o kaip šis dalinosi raktu su V. T., jam nežinoma. Tačiau brolis jam yra sakęs, kad jeigu reikės atsidaryti garažą, raktas paslėptas po durimis esančiame plyšyje. Kai A. S. jau išvarė iš garažo savo automobilį, raktą jam sugrąžino, o jis jį perdavė V. T.. Jo nuomone, dalis garaže rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų arba prekursorius safrolas galėjo priklausyti A. S., nes, jo žiniomis, A. S. vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba. Nuosprendyje teismas šių aplinkybių neaptarė ir neįvertino. Nuosprendis grindžiamas policijos operatyvinio darbuotojo liudytojo J. Z. parodymais apie tai, kad jis turėjo informacijos, jog jis ir jo brolis platina narkotines medžiagas, ir apie tai, kad jis sekė nurodytą garažą. Tačiau jo šis liudytojas garaže nesurado. J. Z. savo nuomonę grindžia tik tuo, kad jam susidarė įspūdis, jog narkotinių medžiagų savininkas yra jis. Pažymėtina, kad jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) su E. N., tėvų bute gyveno tik jo brolis, jis pats pas tėvus užeidavo retkarčiais, o į jų garažą nevaikščiojo. Garaže ir V. T. namuose ant surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakuočių buvo rasta daug pirštų pėdsakų, kurie priklausė jo broliui V. T., jo brolis sulaikytas tame pačiame garaže tuo metu, kai svėrė tas medžiagas ir jas pilstė į atskiras pakuotes. Todėl jam yra nesuprantama, koks buvo jo paties vaidmuo šio nusikaltimo padaryme ir kuo pasireiškė jo nusikalstami veiksmai. Jis vertėsi prekyba automobiliais, dažnai važinėjo į užsienį ir tai patvirtina Olandijos teisėsaugos užfiksuotos jo SMS žinutės. Todėl teismo išvada, kad jis niekur nedirbo ir negalėjo turėti darbinių pajamų, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįsta išvada, kad pinigų narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui negalėjo turėti ir jo brolis V. T.. Kitu nuosprendžiu nustatyta, kad V. T. pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl jas pardavęs ir gavęs pinigų, už juos vėl galėjo įsigyti tų pačių medžiagų. Teismas nepagrįstai atmetė jo brolio parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. V. T. parodė, kad visos garaže rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė jam ir tas medžiagas jis įsigydavo iš asmens, su kuriuo susitikdavo Kauno m. esančiame Vytauto parke. Jo (A. T.) prašymu realizavimui paėmė iš jo kokainą, maišydavo jį su kepimo milteliais ir pardavinėdavo. Telefoninių pokalbių metu informuodavo jį (A. T.), kaip sekasi parduoti jam paliktą kokainą, girdavosi dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis. Tačiau paneigė, kad jis (A. T.) organizavo prekybą garaže rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. V. T. paaiškino, kad teisme nagrinėjant jo paties baudžiamąją bylą jis kaltę neigė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o dabar jo parodymai teisingi. Šie V. T. parodymai atitinka visumą kitų įrodymų, todėl teismas jais netikėti neturėjo pagrindo. Taip pat nepagrįstai buvo atmesti ir jo paties parodymai apie tai, kad prie disponavimo garaže rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jis neprisidėjo, o su savo broliu aptarinėjo tik jo palikto kokaino realizavimą. 2005 m. birželio 27 d. teismo nuosprendžiu jo brolis V. T. pagal BK 266 str. buvo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Toks teismo sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad nebuvo įrodyta, jog V. T. buvo prisilietęs prie bakelio su safrolu ir kad iš viso žinojo apie šio prekursoriaus buvimą garaže. Tuo tarpu jį patį teismas pagal BK 266 str. pripažino kaltu, nors jo kaltė dėl disponavimo prekursoriumi safrolu taip pat neįrodyta, o jo piršto pėdsakas buvo surastas tik ant polietileninio maišelio su visai kitokia narkotine medžiaga. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tuo, kad jis naudojosi kaltinime nurodytu garažu, išvykdamas į užsienį perdavė savo broliui to garažo raktą, paliko jam savo automobilį ir telefoną, taip pat tuo, kad jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta narkotinių medžiagų ir kad užsienyje jis buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą. Jo brolis V. T. garaže buvo sulaikytas sveriantis narkotines medžiagas, todėl dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad V. T. disponavo tomis medžiagomis vykdydamas jo nurodymus. Iš to, kas nurodyta nuosprendyje, matosi, kad teismas rėmėsi tik prielaidomis arba menkais ir abejotinais įrodymais, kuriais remiantis apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas ir teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Su apkaltinamuoju nuosprendžiu jis nesutinka ir dėl kitų priežasčių. Į jam paskirtą bausmę teismas neįskaitė pagal Olandijos Hertogenbosch teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendį jam paskirtos 30 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurią jis atliko Olandijos kalinimo įstaigose, ir tik po to pagal Europos arešto orderį buvo pervežtas į Lietuvą. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, Olandijoje atliktas bausmės laikas turėjo būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip pat nepagrįstai iš jo buvo priteista ir 5898,64 Lt proceso išlaidų valstybei. Šias išlaidas sudarė ekstradicija iš Olandijos į Lietuvą. Pagal BK 103 str. 6 p. ir 105 str. 1 d. nuostatas šios išlaidos iš jo negalėjo būti išieškotos dėl kelių aplinkybių. Tų išlaidų jis pats nesąlygojo, nes į užsienį išvyko prekybos automobiliais reikalais ir jokia kardomoji priemonė jam tuomet nebuvo paskirta. Užsienyje padarius nusikaltimą, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, pasibaigus tos bausmės laikui jis pats būtų sugrįžęs į Lietuvą. Tačiau atlikus bausmę užsienyje jis buvo sulaikytas ir parvežtas į Lietuvą. Pagal jau suformuotą teisminę praktiką tokios jo parvežimo į Lietuvą išlaidos proceso išlaidomis negalėjo būti pripažintos ir jos iš jo negalėjo būti priteistos. Jo išdėstytos aplinkybės rodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne visiškai ištirtais įrodymais, teismas tų įrodymų pilnai neištyrė ir neaptarė jį teisinančių įrodymų. Dėl pas jį surasto kokaino įtarimai ir kaltinimai nebuvo pareikšti, todėl jis prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis A. T. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Jo gynėjas prašo šį apeliacinį skundą patenkinti, apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, A. T. išteisinantį nuosprendį. Gynėjas be to prašo nenagrinėti apeliacinio skundo argumentų dėl A. T. paskirtų bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis. Prokuroras nuteistojo A. T. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. T. kaltu. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis grindžiamas tik spėjimais, prielaidomis arba tik „menkais ir abejotinais“ įrodymais, tačiau šie apelianto argumentai neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįsti. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad ji atitinka BPK 305 str. 1 d. nurodytus reikalavimus. Šioje nuosprendžio dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat paties nuteistojo parodymus bei jo išdėstytas versijas. Kad A. T. padarė skundžiamu nuosprendžiu pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas, patvirtina įvykio vietos ir daiktų apžiūrų, kratų ir operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados ir kiti įrodymais pripažinti bylos dokumentai. A. T. kaltę patvirtina taip pat telefoninių pokalbių suvestinės, teisiamajame posėdyje betarpiškai perklausyti tų pokalbių garso įrašai, taip pat liudytojų, o iš dalies ir paties nuteistojo parodymai. Nors pats nuteistasis A. T. savo kaltę neigia, dalis jo ir nuteistojo artimųjų giminaičių liudytojų V. T. bei I. T. parodymų irgi patvirtina kitais įrodymais teismo nustatytas bylos aplinkybes. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklausto nuteistojo brolio V. T. ir liudytojo M. B. parodymai ne paneigė, o tik patvirtino nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų pagrįstumą.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matosi, kad jame eilės tvarka vardijami konkretūs nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai bei kiti bylos duomenys, ir nurodoma, kad jie arba nepatvirtina A. T. kaltės, arba patvirtina ne A. T., o tik anksčiau nuteisto jo brolio V. T. kaltę, arba, apelianto nuomone, „kategoriškai“ neįrodo jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Kolegija visus šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta. Pagal BK 20 str. 1, 3 d. nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dalis nuosprendyje išdėstytų ir apelianto skunde išvardintų įrodymų iš tikrųjų tiesiogiai nepatvirtina A. T. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų, tačiau jie patvirtina neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais laiką, vietą, taip pat kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Šiais įrodymais teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kiti įrodymai patvirtina nuteistojo A. T. kaltę ir jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Tačiau pažymėtina, kad teismas šioje byloje įvertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, o laikėsi BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyta išsami įrodymų analizė, atskleistas jų tarpusavio ryšys, o teismo išvados dėl nuteistojo A. T. kaltės ir kitų svarbių bylos aplinkybių pagrįstos išnagrinėtų įrodymų visuma. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų įrodymų vertinimo taip pat atmestini, nes jie irgi nepagrįsti, didžioji jų dalis neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodoma apie tris 2004 m. lapkričio 13 d. tyrėjo tarnybinius pranešimus. Apeliantas nurodo, kad pirmajame pranešime (t. 1, b. l. 6) jis iš viso nepaminėtas, o nurodoma apie operatyvinę informaciją, kad narkotines medžiagas platina jo brolis V. T.. Kituose dviejuose pranešimuose (t. 1, b. l. 9, 10) jau nurodoma apie galimą jo bendrininkavimą platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau tai yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Šalia garažo, kuriame rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, buvo sulaikytas ne jis, o jo brolis, o automobilio „Audi A4“, kuriuo jis anksčiau naudojosi ir kuris buvo stebimas 2004 m. lapkričio 13 d., tą dieną jis nevairavo, nes tuo metu jau buvo išvykęs į Olandiją. Šie nuteistojo argumentai dėl to, kad policija iš pradžių tariamai įtarė tik jo brolį, yra nepagrįsti. Apie turėtą operatyvinę informaciją, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinime dalyvauja abu broliai T., nurodoma ne tik paminėtuose, bet ir kituose prie bylos pridėtuose tarnybiniuose pranešimuose. Tai patvirtina ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka išslaptinti dokumentai apie atliktus operatyvinio tyrimo veiksmus ir jų metu gautus duomenis. Šie dokumentai (t. 3, b. l. 65-66,121,122, 123) patvirtina, kad operatyviniai duomenys narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu nuo pat tyrimo pradžios leido įtarti būtent A. T., o jo brolis V. T. buvo nurodomas kaip šio nuteistojo bendrininkas. Byloje yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas sankcionuoti A. T. telefoninių pokalbių kontrolę ir jų fiksavimą, prie bylos taip pat pridėtos dvi 2004 m. spalio 8 d. teismo nutartys, kuriomis sankcionuota ne tik V. T., bet ir A. T. telefoninių pokalbių kontrolė. Visi šie duomenys patvirtina, kad operatyviniai duomenys apie galimą A. T. nusikalstamą veiką buvo surinkti daugiau negu prieš mėnesį iki V. T. sulaikymo ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų suradimo T. garaže. Apelianto argumentai dėl to, kad jau paminėtuose tarnybiniuose pranešimuose nenurodyti konkretūs jo kaltę patvirtinantys duomenys, irgi nepagrįsti. Pažymėtina, kad šie tarnybiniai pranešimai nuteistojo kaltę nei patvirtina, nei ją paneigia, nes šie pranešimai iš viso nėra įrodymai, o tai tik procesiniai dokumentai, patvirtinantys ikiteisminio tyrimo pradžią ir tolesnę jo eigą. Pirmuoju tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 6) ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas BPK 171 str. nustatyta tvarka pradėjo ikiteisminį tyrimą, šiuo ir kitais tarnybiniais pranešimais ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras informuojami apie to tyrimo eigą, rezultatus, taip pat pranešama apie V. T. sulaikymą ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų suradimą bei paėmimą. Nuteistojo A. T. kaltę šioje byloje patvirtina ne šie apelianto nurodomi tarnybiniai pranešimai, o teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai: asmenų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu BPK nustatyta tvarka gauti bylos duomenys, o taip pat BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti duomenys, gauti operatyvinio tyrimo metu.

Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas neteisingai išdėstė arba iš viso neaptarė jo paties ir liudytojų parodymų, taip pat nepagrįsti. Iš nuosprendžio matosi, kad jame išdėstyti ir A. T., ir visų apklaustų liudytojų parodymai, jie išdėstyti glaustai, tačiau aprašyta ta jų dalis, kuri patvirtina arba paneigia visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes. Dar išsamiau šie parodymai aptarti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kurioje išdėstyti įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Iš bylos matosi, kad nuteistasis A. T. kaltu neprisipažino. Teisme jis parodė, kad dar iki jo brolio V. T. sulaikymo 2004 m. jis gyveno ne pas tėvus, o savo draugės E. N. namuose (duomenys neskelbtini). Jo brolis gyveno kartu su tėvais jų bute. Taikos pr. esantis garažas priklausė jo tėvo motinai, tačiau tame garaže būdavo laikomos tik senos padangos ir kitokie nereikalingi daiktai. Jis tame garaže savo automobilio nelaikė, į garažą užeidavo retai ir jokių narkotinių bei psichotropinių medžiagų ten nelaikė ir jų nematė. Buvo pas savo tėvą paėmęs to garažo raktą, kurį davė savo pažįstamam, kuris ten norėjo laikyti savo automobilį. 2004 m. lapkritį prieš išvykdamas į Olandiją, garažo raktą atidavė savo broliui V. T., kad šis grąžintų jį tėvui. Kaip tame garaže atsirado narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir kas jas ten laikė, jis nežino ir jis su tuo niekaip nesusijęs. Ar ten tas medžiagas laikė jo brolis V. T., jis nežino, apie tai, kad kas nors iš kitų artimųjų giminaičių būtų disponavęs tokiomis medžiagomis, jam irgi nežinoma. Nuteistasis taip pat parodė, kad narkotines medžiagas jis pats vartojo, tačiau tai būdavo tik kokainas, kurį savo reikmėms jis pirkdavo pas čigonų tautybės asmenį pravarde Čiora. Vieną kartą narkotinių medžiagų buvo įsigijęs ir iš savo brolio. Jis pats oficialiai niekur nedirbo, tačiau nuolat vykdavo į užsienį , ten nelegaliai dirbdavo statybose, pirkdavo ir parduodavo automobilius. Dar iki brolio V. T. sulaikymo jis vėl išvyko į Olandiją, ten vėliau buvo sulaikytas, nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą narkotinių medžiagų ir prekursorių gabenimą. Nuteistasis A. T. teisme parodė, kad kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, draugės namuose (duomenys neskelbtini) rastas kokainas tikrai priklausė jam, šią medžiagą jis buvo anksčiau įsigijęs pas tą patį čigonų tautybės asmenį. Prieš išvykdamas į Olandiją, dalį šio kokaino jis buvo perdavęs savo broliui V. T. prašydamas jį parduoti, tai brolis ir padarė ir jam perdavė pinigus. Jis pripažįsta, kad su savo broliu kalbėdavosi telefonu ir kad šioje byloje yra padaryti jų pokalbių įrašai, tačiau tų pokalbių metu su savo broliu kalbėjosi tik apie jau nurodyto palikto kokaino realizavimo reikalus, apie kitas, taip pat apie garaže rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jie su broliu nekalbėdavo. Pinigus, gautus už parduotą jo paliktą kokainą, brolis jam perdavė per autobuso, važiavusio į Olandiją, vairuotoją. Nuteistasis dar parodė, kad jo piršto pėdsakas ant vieno iš maišelių su psichotropinėmis medžiagomis galėjo atsirasti po to, kai lankėsi pas savo brolį V. T. jų tėvų bute. Ten būdamas jis pas brolį buvo paėmęs kelias extazy tabletes. Vėliau teisme A. T. dar parodė, kad garažo raktą jis buvo davęs savo pažįstamam A. S., kuris prieš kelis metus mirė. Taip pat papildomai parodė, kad jo piršto pėdsakas ant garaže rasto maišelio galėjo atsirasti tada, kai lankydamasis tėvų namuose liesdavo tokius maišelius su riešutais, saulėgrąžomis ir kitais produktais.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas tyrėjas J. Z. teisme parodė, jog operatyvinio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad narkotikų platinime dalyvauja abu broliai T. Taip pat gauta informacija, kad A. T. vykdavo į užsienį, ten įgydavo narkotines bei psichotropines medžiagas ir iš ten, konkrečiai, iš Olandijos, tas medžiagas pargabendavo į Lietuvą. 2004 m. lapkričio 13 d. A. T. vėl buvo išvykęs į užsienį, tačiau buvo gauta informacija, kad iš Taikos pr. esančio garažo ten laikomas narkotines medžiagas paims V. T.. Tą dieną šis garažas buvo stebimas, prie jo automobiliu „Audi A4“ atvažiavo V. T., užėjo į garažą, po to iš jo išėjo ir tuo metu buvo sulaikytas. Garaže apžiūros metu buvo rasti paketai su įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir tabletės su „AJ“ logotipais. Vėliau tų medžiagų rūšis nustatė specialistai. Tame pačiame garaže buvo rastos ir įjungtos elektroninės svarstyklės. Po to atliktų kratų metu bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. T., rastos tokios pačios „AJ“ ženklais pažymėtos tabletės, o A. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rasti paketai su baltos spalvos milteliais. Liudytojas J. Z. taip pat parodė, kad iki V. T. sulaikymo buvo atliekami įvairūs operatyvinio tyrimo veiksmai, įtariamieji broliai T. buvo sekami, įrašomi jų telefoniniai pokalbiai. Nors tų pokalbių metu kalbama užuominomis, vartojami kiti žodžiai, buvo aišku, kad kalbama apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Šie pokalbiai ir kiti surinkti operatyviniai duomenys leido manyti, kad pagrindinis vaidmuo platinant narkotines ir psichotropines medžiagas teko būtent A. T., jis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, nurodinėjo savo broliui V. T., ką šis turi daryti. Išvykdamas į užsienį A. T. narkotikų tolesnį platinimą pavedė savo broliui, paliko jam savo telefoną. Liudytoja D. N. teisme parodė, kad jos namuose (duomenys neskelbtini) gyveno ir jos dukra E. N. su savo draugu A. T., jie name turėjo savo kambarį. Pažinojo ir nuteistojo brolį V. T., kuris irgi užeidavo į jos namus pas savo brolį. Liudytoja parodė, kad 2004 m. lapkričio mėn. jos dukra ir A. T. išvyko į užsienį, dukra lapkričio 11 d. išvažiavo į Vokietiją, o A. T. į Olandiją, ką jis ten veikė, ji nežino. Gyvendamas jos namuose A. T. vartodavo narkotikus ir dėl to nuolat pykdavosi su jos dukra. Ką vartodavo A. T., ji nežino, bet matydavo į apsvaigusį. Kratos metu jos namuose rasti milteliai irgi priklausė A. T., jie rasti tame kambaryje, kuriame jis gyveno. Liudytoju apklaustas nuteistojo tėvas I. T. teisme parodė, kad apie abiejų savo sūnų A. T. ir V. T. nusikalstamas veikas ir apie jų neteisėtą disponavimą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis nieko nežinojo. Nežinojo ir apie jo namuose surastus maišelius su tabletėmis, kratos metu jis pats nedalyvavo. Nors dalis A. T. daiktų dar buvo likę namuose, iš tikrųjų šis sūnus gyveno pas savo draugę E. N., o po to išvyko į Olandiją. (duomenys neskelbtini) esantis garažas priklausė jo motinai, iš tikrųjų juo naudotis galėjo tik jis pats. Tačiau savo automobilio ten nelaikė ir į tą garažą užeidavo labai retai. Prisimena, kad turbūt 2004 m. lapkričio mėn. A. T. paprašė jo duoti to garažo raktą, sakė, kad ten automobilį nori laikyti kažkoks jo draugas. Garažo raktą A. T. jis davė, o ar ten buvo laikomas koks nors automobilis, pats nematė. Garažo raktas buvo vienas ir to rakto jis niekam daugiau nebuvo davęs. Iš bylos matosi, kad už tų pačių narkotinių bei psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą tame pačiame garaže iš už dalies tų medžiagų gabenimą 2005 m. birželio 27 d. teismo nuosprendžiu (t.2, b. l. 87-90) pagal BK 260 str. 3 d. jau buvo nuteistas nuteistojo A. T. brolis V. T.. Nagrinėjant A. T. bylą V. T. buvo apklaustas pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau jis parodymus davė nebūdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir BK 235 straipsnius. Teisme V. T. parodė, kad visos garaže ir bute Kovo 11-osios g. rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklausė jam vienam. Jis pats narkotikų nevartojo, tačiau prieš dvejus metus iki sulaikymo, tuomet dar būdamas 17 metų amžiaus, pradėjo narkotikus pardavinėti ir taip užsidirbdavo pinigų. Apie tai savo broliui A. T. jis nepasakodavo, tačiau jo brolis pats vartojo narkotikus ir jis jam kelis kartus yra nupirkęs kokaino. Ar narkotikus platino A. T. ir ar gabendavo juos iš užsienio, jis nežino. Jis pats narkotikų įsigydavo pas tamsaus gymio vyriškį, su kuriuo susipažino šokiuose, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nežino. Paskambindavo jam telefonu, tačiau telefono numerio dabar irgi jau neprisimena. Tas vyriškis narkotikus jam visada parduodavo Kaune, Vytauto parke. Visas kratų metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jis irgi įsigijo pas tą patį asmenį maždaug prieš mėnesį iki sulaikymo. Tada iš karto pirko įvairias medžiagas – extazy tabletes, LSD, „žolę“ ir kitas, už jas jau nurodytam vyriškiui sumokėjo 50000 Lt ir dar 100000 Lt liko jam skolingas. 2004 m. lapkričio 11 d. brolis A. T. išvyko į Olandiją. Prieš išvažiuodamas tą pačią lapkričio 11 d. A. T. davė jam garažo Taikos pr. raktus, paliko jam savo telefoną, kad jie galėtų susiskambinti, jie taip pat apsikeitė automobiliais, brolis paliko jam „Audi A4“. Žinodamas, kad brolis greitai iš užsienio negrįš, jau kitą, t. y. lapkričio 12 d., visas turėtas narkotines ir psichotropines medžiagas jis pervežė į Taikos pr. esantį garažą. Ten pat nuvežė ir jam priklausančias elektronines svarstykles. Ten nevežė tik prekursoriaus safrolo, iš kur jis atsirado garaže, jis nežino. V. T. teisme parodė, kad broliui esant ir Lietuvoje, ir užsienyje, telefonu jis apie narkotikus nekalbėdavo, brolis kartais tik paprašydavo jam gauti kokaino. Tačiau nei kokaino, nei kitokių medžiagų A. T. jam niekada nepaliko ir parduoti neprašė. Kai brolis buvo Olandijoje, jis buvo perdavęs jam pinigų per autobuso vairuotoją. V. T. dar parodė, kad pažįsta M. B., kalbėdavosi su juo telefonu apie narkotikus, yra pardavęs jam kokaino. Tos pačios apklausos metu V. T. savo parodymus patikslino, patvirtino, kad brolis jam kokaino nepaliko ir parduoti neprašė, tačiau parodė, kad kokaino paprašius M. B., pats nuvyko į brolio namus (duomenys neskelbtini) ir ten pats paėmė dalį A. T. turėto kokaino. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, V. T. pirmiausia pripažino, kad žino, už ką nuteistas jo brolis A. T. ir netgi skaitė jo nuosprendį. Jis pats jau anksčiau buvo nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką, nuosprendyje buvo nurodyta, kad tą veiką jis padarė kartu su kitu asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas. V. T. patvirtino, kad tas kitas asmuo yra jo brolis. Papildomos apklausos metu V. T. paaiškino, kad nagrinėjant jo paties bylą jis kaltu neprisipažino ir davė kitokius parodymus, nes tikėjosi išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau dabar jau nieko neslepia ir sako teisybę. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. T. iš esmės davė tokius pačius parodymus kaip pirmosios instancijos teisme, tačiau kai kurias aplinkybes nurodė kitaip, taip pat parodė ir apie naujas aplinkybes, apie kurias anksčiau nebuvo paminėjęs. Jis parodė, kad anksčiau narkotines ir psichotropines medžiagas slėpdavo savo tėvų bute, kuriame pats gyveno. Kai brolis išvyko į užsienį ir paliko jam garažo raktą, visas turėtas narkotines ir psichotropines medžiagas į tą garažą jis pervežė per kelias dienas iki jo sulaikymo. Kur visas tas medžiagas slėpė iki tol, V. T. atsisakė nurodyti. Jis taip pat parodė, kad kratų metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė ne tik jam pačiam, bet ir tam jau nurodytam asmeniui, kurio duomenų jis nežino, bet pas kurį tas medžiagas jis įgijo. Šios apklausos metu V. T. jau parodė, kad kelis kartus šnekėjo su broliu apie kokainą ir brolis prašė jo turėtą kokainą parduoti, nes pats tuo metu jau buvo išvykęs į užsienį. Taip pat parodė, kad jo brolis paketų su narkotikais rankose nėra laikęs, tačiau galėjo būti palietęs jo namuose buvusius polietileninius maišelius. Tuos maišelius jis pirkdavo urmo bazėje ir laikydavo savo namuose, tėvų bute. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. B. parodė, kad su broliais A. ir V. T. pažįstamas seniai. Apie tai, kad abu broliai T. nuteisti už narkotikų laikymą, jis sužinojo iš pranešimų laikraščiuose. Pats apie tai nieko nežinojo. Jis pats anksčia vartojo narkotikus, tačiau jų nepardavinėjo. Telefonu su T. apie narkotikus niekada nekalbėjo ir narkotinių medžiagų pas juos nepirko. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu M. B. buvo pateiktos 2004 m. spalio-lapkričio mėn. jo ir A. T. bei V. T. vykusių telefoninių pokalbių stenogramos. Tuomet M. B. parodė, kad tų pokalbių metu minimų asmenų jis nepažįsta, o apie ką buvo kalbama dalies tų pokalbių metu, jau neprisimena. Taip pat parodė, kad dalies tų pokalbių metu su A. T. kalbėjosi apie rūbus ir kvepalus, kuriuos A. T. jam parveždavo iš užsienio (t. 2, b. l. 65-66). Perskaičius šiuos parodymus teismo posėdyje, M. B. paaiškino, kad tos apklausos metu sakė tai, ko jo klausė pareigūnai. Apklausos protokolo tada net neperskaitė. Taip pat parodė, kad neprisimena atvejo, kad T. būtų jam pardavę narkotikus. Ką reiškė jo prašymai telefonu, kad A. T. gautų jam „šepečių“, „nuodų“, „pupų“, „maisto“, negali paaiškinti, spėja, kad gal taip kalbėjo todėl, kad buvo girtas. Tačiau skambindamas telefonu A. T. jis nenorėjo jam pakenkti, niekas jam skambinti jo neprašė. Iš bylos matosi, kad daugiau liudytojų, žinančių kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, nebuvo nustatyta. Nuteistasis A. T. parodė, kad jo pažįstamas, kuriam jis buvo davęs garažo raktą, jau miręs, o nuteistojo brolis V. T. parodė, kad nežino jokių duomenų apie asmenį, iš kurio jis pats įgydavo narkotines ir psichotropines medžiagas. A. T. ir V. T. telefoninių pokalbių metu minimų asmenų, kurių pravardės Pacas, Šernas, Špokelis, Čiora, Ru, Rička ir kt., nustatyti nepavyko (t. 1, b. l. 201). Prašymų apklausti kokius nors kitus liudytojus pats nuteistasis ir kiti proceso dalyviai nepareiškė.

Išdėstyti nuteistojo ir liudytojų parodymai šioje nutartyje dar bus aptarti papildomai, tačiau iš nuosprendžio matosi, kad teismas išvadas dėl A. T. kaltės grindžia ir kitais įrodymais. Įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 13-18, 19-25, 26-30) patvirtina, kad 2004 m. lapkričio 13 d. prie T. garažo (duomenys neskelbtini), sulaikius V. T., nurodytame garaže buvo surasti ir paimti įvairūs paketai ir polietileniniai maišeliai su tabletėmis ir baltos spalvos milteliais, rudų miltelių liekanomis, žalios spalvos augaline medžiaga, perforuoto popieriaus lapai, sportinis krepšys, elektroninės svarstyklės, taip pat 5 litrų talpos plastikinis bakelis su rudos spalvos skysčiu. Tiksliai ir išsamiai šie daiktai išvardinti skundžiamame nuosprendyje. Specialisto išvados (t. 1, b. l. 40, 56-58) patvirtina, kad nurodytame garaže rastuose 12 paketų esančiose tabletėse su įspaustomis raidėmis „AJ“ yra 6025,884 g psichotropinės medžiagos MDMA, o ten pat rastame 1 pakete esančiose tabletėse su įspaustais logotipais „Mitsubishi“ yra 411,925 g psichotropinės medžiagos MDMA. Nustatyta, kad garaže rastos popierinės skiautės prisodrintos medžiaga LSD, kurios bendra masė yra 0,57026 g. Ten pat rastuose paketuose ir maišeliuose rasta narkotinė medžiaga kanapės ir jų dalys, kurios bendra masė 753 g, psichotropinė medžiaga amfetaminas, kurio masė 5,438 g, ir narkotinė medžiaga heroinas, kurio bendra masė 0,119 g. Ant vieno iš maišelių vidinių paviršių rasti heroino pėdsakai. Taip pat nustatyta, kad garaže rastame plastikiniame bake esantis rudos spalvos skystis yra 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) safrolas, kurio kiekis yrs 1650 ml. Narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo surastos ir nuteistojo A. T. bei jo brolio V. T. gyvenamosiose vietose. Apeliaciniame skunde nuteistasis be pagrindo nurodo, kad teismas neteisingai išdėstė, kas kratos metu buvo surasta jo gyvenamojoje vietoje. Šie duomenys nuosprendyje išdėstyti teisingai. 2004 m. lapkričio 13 d. buvo padarytos dvi kratos. (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. T., kratos metu buvo surastas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais ir dar vienas polietileninis maišelis su baltos spalvos kieto pavidalo medžiaga (t. 1, b. l. 92-96). Tuo tarpu tą pačią dieną padarytos kratos V. T. ir jo tėvų bute (duomenys neskelbtini) metu buvo surasta plastikinė dėžutė su svareliais, skaidrus maišelis su baltos spalvos tabletėmis ir paketas su rudos spalvos tabletėmis. Abiejų spalvų rastos tabletės su logotipais „AJ“ (t. 1, b. l. 101-105). Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 120-121) nurodyta, kad A. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rastuose milteliuose ir medžiagos gabaliuke yra 0,524 g narkotinės medžiagos kokaino, o V. T. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute rastose tabletėse „AJ“ yra 410,702 g psichotropinės medžiagos MDMA.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde jau išdėstytų bylos duomenų neginčija, tačiau jis nurodo, kad jo paties gyvenamojoje vietoje buvo surasta tik kokaino, dėl kurio laikymo jam kaltinimas nepareikštas, be to, šios narkotinės medžiagos nebuvo surasta nei garaže, nei tėvų bute, kuriame gyveno jo brolis V. T.. Apeliantas nurodo, kad garaže ir tėvų bute rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklausė tik jo broliui V. T., ir remiasi tai tariamai patvirtinančiu jo brolio byloje priimtu nuosprendžiu. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Iš Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžio (t. 2, b. l. 87-90) matosi, kad V. T. tikrai buvo nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. už neteisėtą tų pačių narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymą tame pačiame garaže ir už neteisėtą dalies tų medžiagų gabenimą. Tačiau šiame nuosprendyje teismas nepadarė išvados, kad nusikalstamą veiką V. T. padarė veikdamas vienas arba kad visos neteisėtai laikytos ir gabentos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklausė tik jam ar buvo tik jo vieno žinioje. Priešingai, šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad V. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3 punkte išaiškinta, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašant nusikalstamą veiką jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, nurodoma „su asmeniu, kurio byla išskirta“, o kai nežinomi – „su nenustatytu asmeniu“ ir panašiai. Šios nuostatos kaip tik ir paaiškina, kodėl ankstesniu nuosprendžiu V. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nebuvo nurodyta to asmens pavardė. Tačiau kad tas asmuo buvo V. T. brolis A. T., matosi iš nuosprendžio turinio, dėstant bausmės skyrimo V. T. motyvus, teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe netgi pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė įtakojamas vyresniojo brolio. Iš bylos taip pat matosi, kad prokuroro nutarimu (t. 1, b. l. 4-5) ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas tik dėl A. T. nustačius, kad jis slapstosi ir jo buvimo vieta tuo metu nebuvo žinoma. Tai reiškia, kad nors A. T. ir jo brolio V. T. bylos buvo nagrinėjamos atskirai, jų abiejų kaltė buvo grindžiama iš esmės tais pačiais bylos duomenimis. Nagrinėjant A. T. bylą, teismas visus įrodymus išnagrinėjo iš naujo, tačiau akivaizdu, kad šie įrodymai patvirtina abiejų bendrininkų grupe veikusių brolių T. dalyvavimą tos pačios nusikalstamos veikos padaryme, todėl teismas šiais įrodymais pagrįstai pagrindė šioje byloje priimtą nuosprendį. Nors šalia garažo, kuriame buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, buvo sulaikytas tik V. T., nuteistojo A. T. kaltę irgi patvirtina dar ir kai kurie tiesioginiai įrodymai. Specialisto išvadoje Nr. 7909 (t. 1, b. l. 60-63) nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant perkirpto bespalvio užspaudžiamo polietileninio maišelio, iš kurio buvo sudarytas paketas, pateiktas tyrimui polietileniniame maišelyje Nr. 0025069, asmeniui identifikuoti tinka. Šis piršto pėdsakas (fotonuotrauka Nr. 5) yra paliktas A. T. dešinės rankos nykščiu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad polietileninis maišelis, ant kurio rastas A. T. piršto pėdsakas, buvo surastas ne garaže, o kratos metu nuteistojo tėvų namuose. Toks gynėjo teiginys nepagrįstas ir neatitinka bylos aplinkybių. Iš bylos matosi, kad 2004 m. lapkričio 15 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 55) ekspertams buvo pavesta ištirti būtent įvykio vietos apžiūros metu garaže rastus polietileninius maišelius, paketus ir kitus garaže rastus daiktus. Vykdant šią užduotį pirmiausia buvo pateikta specialisto išvada Nr. 7878 (t. 1, b. l. 56-58) apie garaže rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat apie ten pat surastą prekursorių safrolą. Specialisto išvadoje pažymėta, kad tyrimui pateiktas ir tuščias plastikinis paketas iš policijos paketo Nr. 0025069. Po šio narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo tie patys objektai buvo perduoti daktiloskopiniam tyrimui. Specialisto išvadoje Nr. 7909 nurodyta, kad A. T. dešinės rankos nykščio pėdsakas paliktas ant užspaudžiamo polietileninio maišelio, tyrimui pateikto tame pačiame jau nurodytame maišelyje, pažymėtame Nr. 0025069. Tai reiškia, kad nuteistojo piršto pėdsakas rastas ant maišelio, kartu su kitais daiktais paimto būtent įvykio vietos apžiūros metu Taikos pr. esančiame garaže. Nurodyta specialisto išvada paneigia nuteistojo aiškinimus, kad jis niekaip nesusijęs su garaže rastomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nes nustatyta, kad ten rastus ir paimtus daiktus jis lietė savo rankomis. Tiesioginiais A. T. kaltės įrodymais yra pagrindas pripažinti ir nuteistojo telefoninių pokalbių su V. T. ir M. B. garso įrašus bei jų stenogramas (t. 1, b. l. 155-180, 181-200). Šių pokalbių turinys dar bus aptartas, tačiau juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. T. telefoninių pokalbių metu ne tik kalbėjo apie garaže laikomas narkotines bei psichotropines medžiagas, bet ir nurodinėjo savo bendrininkui V. T., kaip ir kam tas medžiagas reikia platinti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo atmesti jo brolio V. T. parodymų apie tai, kad visos surastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklausė jam vienam. Taip pat nepagrįstai buvo atmesti ir jo paties parodymai, kad prie brolio nusikalstamos veikos jis niekaip nebuvo prisidėjęs ir su juo yra kalbėjęs tik apie vienos rūšies narkotinę medžiagą kokainą, kurį vartodavo jis pats. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nepagrįstai buvo atmesti ir jo nuoseklūs parodymai apie tai, kaip ant vieno iš garaže rasto maišelio galėjo likti jo piršto pėdsakas, nes šiuos jo parodymus patvirtino ne tik jo brolis V. T., bet ir liudytoju apklaustas tėvas I. T.. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš bylos matosi, kad didžioji dalis nuteistojo A. T. nurodomų aplinkybių ir jo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų jau buvo išnagrinėti, paneigti ir motyvuotai atmesti pačiame skundžiamame nuosprendyje. Visas abejones, kurių pašalinti nepavyko, pirmosios instancijos teismas jau įvertino nuteistojo naudai, buvo pašalinta A. T. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo. Tuo tarpu išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytas nusikalstamas veikas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų. Nuteistojo A. T. ir šioje byloje apklausto anksčiau už tą pačią nusikalstamą veiką nuteisto jo brolio V. T. parodymus, kurie buvo neginčijamai paneigti kitais įrodymais, teismas pagrįstai atmetė.

Nuteistojo A. T. ir byloje apklaustų liudytojų parodymai šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. Iš nuteistojo A. T. ir jo brolio V. T. parodymų matosi, kad juose yra daug prieštaravimų, kai kurie iš jų yra netgi esminiai. Taip pat pažymėtina, kad nors liudytojais apklausti V. T. ir I. T. yra artimieji nuteistojo giminaičiai ir jų parodymų turinys leidžia pagrįstai manyti apie šių asmenų suinteresuotumą kuo palankesne A. T. bylos baigtimi, kai kurie šių liudytojų parodymai nuteistojo versijų ne tik nepatvirtina, bet ir jas paneigia. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į prieštaravimus paties nuteistojo parodymuose. Teisme A. T. parodė, kad pats vartojo tik vienos rūšies narkotinę medžiagą kokainą, kurį visada pirkdavo pas čigonų tautybės asmenį, konkrečiai, pas vyriškį pravarde Čiora, ar narkotines medžiagas laikė brolis, jam nebuvo žinoma. Tačiau tos pačios apklausos metu jis jau parodė, kad iš savo brolio V. T. yra įgijęs Extazy tablečių. Taip pat pats parodė, kad paliko savo broliui kokaino, kad šis tą narkotinę medžiagą parduotų ir išsiųstų jam pinigus. Apeliaciniame skunde A. T. nurodo, kad jo piršto pėdsakas ant vieno garaže rasto polietileninio maišelio galėjo atsitiktinai likti jam lankantis tėvų namuose. Jo tėvai tokiuose maišeliuose laikydavo saulėgrąžas, riešutus ir razinas, jam atėjus į svečius jį vaišindavo. Liečiant tuos maišelius, ant maišelių galėjo likti jo pirštų pėdsakai, o jo brolis vėliau į tuos maišelius galėjo supilti narkotines arba psichotropines medžiagas. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad būdavo atvejų, kai narkotinių medžiagų jam duodavo jo brolis V. T.. Yra buvęs atvejis, kai brolis rodė jam narkotinių medžiagų paketą, jis jį apžiūrinėjo, laikė savo rankose, todėl jo piršto pėdsakas ant polietileninio maišelio galėjo atsirasti ir tokiu būdu. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie nevienkartinį narkotikų įgijimą iš savo brolio ir apie paketo su narkotinėmis medžiagomis apžiūrinėjimą bei laikymą savo rankose aiškiai prieštarauja paties nuteistojo teisiamajame posėdyje duotiems parodymams. Apelianto argumentai dėl to, kad apie jo piršto pėdsako ant polietileninio maišelio palikimo galimybę jis nuosekliai parodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu apie šias aplinkybes A. T. iš viso nebuvo parodęs, o pirmą kartą apie tai nurodė tik teisme atlikto įrodymų tyrimo pabaigoje. Prieštaringi ir A. T. parodymai apie garažo rakto perdavimą savo pažįstamam. Apie tai A. T. irgi pirmą kartą parodė tik teisme, be to, ir dėl šios aplinkybės savo parodymus tikslino arba keitė. Teisiamajame posėdyje jis iš pradžių parodė, kad paėmė pas savo tėvą garažo raktą tam, kad jo draugas ten galėtų laikyti savo automobilį. To draugo pavardės nenurodė. Po liudytojo I. T. apklausos nuteistasis savo parodymus patikslino ir nurodė, kad garažo raktą buvo davęs savo draugui A. S., kuris, kaip nurodė pats nuteistasis, jau prieš kelis metus yra miręs. Įrodymų tyrimo pabaigoje A. T. parodė, kad nors jo draugas iš pradžių norėjo garaže laikyti automobilį, tačiau po to apsigalvojo, todėl nuteistasis garažo raktą atidavė broliui V. T. (t. 3, b. l. 29). Tokie nuteistojo parodymai paneigia jo paties apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis vėl nurodo, kad pažįstamam A. S. buvo davęs garažo raktus ir kad šis asmuo garaže savo automobilį tikrai laikė. Prieštaringi ir šioje byloje liudytoju apklausto nuteistojo brolio V. T. parodymai. V. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad visos garaže ir tėvų bute rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos priklausė tik jam pačiam ir kad visas tas medžiagas maždaug prieš mėnesį laiko iki sulaikymo įsigijo pas tik iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio jokių duomenų nežino. Be to, visas tas medžiagas įsigijo vienu metu, sumokėjęs tam vyriškiui 50 000 Lt ir dar likdamas jam skolingas 100 000 Lt. Taip pat parodė, kad kartais duodavo A. T. kokaino, nes brolis pats vartojo šią narkotinę medžiagą. Iš viso jam kokaino yra davęs 4-5 kartus po vieną gramą. Telefonu su A. T. apie jokią prekybą narkotikais nėra kalbėjęs, brolis nei kokaino, nei kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų jam nebuvo palikęs ir jos realizuoti neprašė. Iš bylos matosi, kad tiriant ir nagrinėjant jo paties bylą, kurioje V. T. pats buvo kaltinamas tos pačios nusikalstamos veikos padarymu, jis buvo parodęs apie visai kitokias įvykių aplinkybes. Tuomet apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 16-19) V. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2004 m. lapkričio 11 d. A. T. davus jam garažo raktą, kitą dieną jis ten nuvažiavo ir rado garaže krepšį su kažkokiais paketais. Nors ir įtardamas, kad tai narkotinės medžiagos, vieną paketą dėl įdomumo parsivežė į tėvų namus, apžiūrėjo paketą ir pamatė, kad jame supakuotos tabletės, kurios ir buvo surastos bute kratos metu. V. T. parodė, kad garaže surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam nepriklausė, o kas tas medžiagas ten laikė, jis nežino. Teisme apklaustas kaltinamuoju (t. 3, b. l. 93-107) V. T. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau nurodė iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pakeistus V. T. parodymus teismas atmetė padaręs išvadą, kad tais parodymais V. T. siekia savo broliui A. T. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjant jo paties bylą V. T. nurodė visai kitokias įvykių aplinkybes, o parodymus pakeitė ir visą kaltę prisiėmė sau tik po to, kai jo paties atžvilgiu priimtas nuosprendis įsiteisėjo, o V. T. apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti. Apklaustas savo brolio byloje V. T. parodė, kad būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju kaltu neprisipažino, nes bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybės išvengti nepavykus, dabar jau nurodo tikrąsias įvykių aplinkybes. Kolegijos nuomone, tokius V. T. paaiškinimus ir jo pakeistus parodymus teismas atmetė pagrįstai. Ankstesniu jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu pats būdamas pripažintas kaltu V. T. šioje byloje buvo apklaustas ne tik apie savo bendrininko, bet būtent apie savo brolio dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, todėl akivaizdu, kad jis suinteresuotas šios bylos baigtimi ir būtent tuo paaiškinamas toks jo parodymų pakeitimas sau prisiimant visą kaltę. Pažymėtina ir tai, kad parodymus A. T. byloje jo brolis davė nebūdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str., t. y. žinodamas, kad už melagingų parodymų davimą jam negresia jokia atsakomybė. Taip pat nustatyta, kad nagrinėjant jo paties bylą V. T. ne tik neigė savo kaltę. Iš skundžiamame nuosprendyje paminėtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo nutarčių matosi, kad skųsdamas nuosprendį ir prašydamas sušvelninti paskirtą bausmę V. T. dėstė argumentus apie savo antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir apie jo vyresniojo brolio įtaką jo dalyvavimui toje veikoje. Taigi skunduose jau pats V. T. savo brolį A. T. įvardijo kaip nusikaltimo bendrininką. Kad V. T. parodymai nepatikimi ir kad tais parodymais pirmiausia buvo siekiama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo broliui, matosi iš V. T. parodymų teisme. Nors ir paaiškinęs, kad šiuo metu, kai jau įsiteisėjęs jo atžvilgiu priimtas nuosprendis, duos tikrai teisingus parodymus, V. T. teisme ir toliau savo parodymus keitė. Jau buvo paminėta, jog iš pradžių teisme V. T. parodė, kad jokių narkotinių medžiagų realizuoti jo brolis neprašė, taip pat nepaliko jam ir neprašė parduoti turėto kokaino. V. T. parodė, kad broliui jau išvykus jis pats savo iniciatyva paėmė dalį A. T. namuose buvusio kokaino ir pardavė jį M. B.. Taip pat parodė, kad telefonu su savo broliu apie jokią prekybą narkotikais nekalbėjo. Jau po šios V. T. apklausos nuteistasis A. T. teisme papildomai išdėstė savo versiją, kad jo piršto pėdsakas ant vieno iš garaže rastų polietileninių maišelių galėjo likti tada, kai tėvų namuose jis liesdavo maišelius su riešutais, saulėgrąžomis ar kitais produktais. Taip pat nurodė, kad vieną kartą lietė rankomis V. T. jam parodytą paketą su narkotinėmis medžiagomis. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. T. savo brolio nurodytas naujas aplinkybes iš dalies patvirtino. V. T. parodė, kad jokių paketų su narkotikais jam matant A. T. neapžiūrinėjo ir rankomis nelietė, tačiau galėjo liesti tėvų namuose buvusius polietileninius maišelius. Vis dėlto ir šioje dalyje V. T. savo brolio versijos nepatvirtino, o iš dalies ją netgi paneigė. V. T. nieko neparodė apie tai, kad jo tėvai būtų į polietileninius maišelius pakavę saulėgrąžas ar riešutus ir jais vaišinę A. T.. V. T. parodė tik apie tai, kad narkotikų pakavimui naudojo įvairius plastikinius maišelius, kuriuos pirkdavo urmo bazėje ir laikydavo tėvų namuose. Tuo tarpu kitoje dalyje papildomos apklausos metu V. T. savo parodymus pakeitė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis jau parodė, kad telefonu su A. T. kalbėdavo apie kokainą, be to, būdamas užsienyje, brolis prašė paimti jo paliktą kokainą ir jį parduoti. Į klausimą, kur slėpė narkotines ir psichotropines medžiagas iki jų pervežimo į garažą, V. T. atsakyti atsisakė. Toks parodymų keitimas ir jų derinimas su nuteistojo A. T. teisme nurodomomis naujomis aplinkybėmis dar kartą patvirtina liudytoju apklausto V. T. parodymų nepatikimumą. Tai, kad V. T. tiesiog atsisakė atsakyti į dalį jam užduotų klausimų apie tai, kur jis laikė narkotines bei psichotropines medžiagas iki jų pergabenimo į T. garažą, irgi leidžia suabejoti jo parodymais, be to, tai rodo, jog V. T. paaiškinimai apie tai, kad šiuo metu jis teisme atvirai nurodo tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, yra nepagrįsti. Dėl jau aptartų aplinkybių teismas pagrįstai dalį nuteistojo A. T. ir liudytoju apklausto jo brolio V. T. parodymų atmetė, o rėmėsi tik ta jų parodymų dalimi, kuri atitiko kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo apklaustas liudytojas M. B., tačiau jo parodymai irgi nenuoseklūs ir prieštaringi. M. B. patvirtino, kad seniai pažįsta brolius T. ir žino, už ką jie nuteisti. Jis pats anksčiau vartojo narkotikus, tačiau jų nepardavinėjo. Kad narkotikus jam būtų pardavę broliai T., neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad kažkada pirko kokainą pas V. T.. Byloje tikrai įrašyti jo ir T. telefoniniai pokalbiai, tačiau apie ką jie vyko, jis nežino, apie narkotines medžiagas nebuvo kalbama. Perskaičius šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, M. B. nurodė, kad tą protokolą pasirašė jo neskaitęs, negalėjo paaiškinti, ką reiškia telefoninių pokalbių metu jo pasakyti žodžiai, dar nurodė, kad taip kalbėti galėjo būdamas girtas. Vertinant M. B. parodymus matosi, kad šis liudytojas vengia nurodyti jam žinomas šiai bylai svarbias aplinkybes ir tai bando paaiškinti tuo, kad daug ko jau neprisimena. Tas pats matosi ir iš šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tokie jo parodymai ir liudytojo nenoras nurodyti išsamesnes įvykių aplinkybes paaiškinamas ne tik M. B. ir brolių T. buvusia pažintimi, bet ir tuo, kad šis liudytojas pats vartojo narkotikus ir neteisėtai jais disponavo. Todėl šio liudytojo parodymais irgi galima remtis tik tiek, kiek jie atitinka kitas nustatytas bylos aplinkybes. M. B. ir teisme patvirtino, kad telefonu su broliais T. kalbėdavo, nors ir nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad buvo įsigijęs narkotikų iš V. T., o kad nuteistojo brolis tikrai pardavinėjo narkotines medžiagas M. B., teisme parodė pats liudytoju apklaustas V. T.. Nuteistojo A. T. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad M. B. telefoniniai skambučiai ir jo klausimai galėjo būti provokaciniai, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. Visų pirma, tai paneigė pats liudytojas M. B., parodęs, kad skambinti telefonu A. T. jo niekas nekurstė ir neprašė. Be to, liudytojas M. B., išskyrus tai, kad pripažino patį telefoninių pokalbių su A. T. faktą, daugiau jokių jį apkaltinančių parodymų nedavė. Kaip ir nuteistasis A. T., šis liudytojas neigia telefonu kalbėjęs apie narkotines ir psichotropines medžiagas ir įvairiais, netgi neįtikinančiais būdais mėgina paaiškinti tų telefoninių pokalbių turinį ir prasmę. Šioje nutartyje jau buvo išdėstyti ir kitų teisme apklaustų liudytojų J. Z., D. N. ir I. T. parodymai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnas J. Z. parodymus apie nuteistojo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje grindžia tik tuo, kad jam susidarė toks įspūdis. Kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas J. Z. parodė apie operatyvinio nusikalstamos veikos tyrimo aplinkybes, apie tai, kaip buvo sulaikytas V. T., taip pat apie tai, kas buvo surasta ir paimta T. garaže bei jų gyvenamosiose vietose padarytų kratų metu. Visus šiuos jo parodymus patvirtina kiti išnagrinėti įrodymai. Teisme J. Z. parodė, jog turėjo įtarimų, kad A. T., nuolat važinėdamas į užsienį, iš ten gabena į Lietuvą narkotines ir psichotropines medžiagas. Tai šioje byloje nebuvo įrodyta ir kaltinimai A. T. dėl to nebuvo pareikšti. Kita vertus, įvertinus visas bylos aplinkybes bei tai, kad J. Z. buvo žinomi ir papildomi neišslaptinti operatyvinio tyrimo duomenys, šio liudytojo išdėstyti įtarimai apie žymiai didesnį A. T. nusikalstamos veikos mastą nėra visiškai neįtikinantys. Tačiau teisme pats liudytojas parodė, kad tai tėra jo įtarimai, o konkrečių tuos įtarimus patvirtinančių duomenų nebuvo surinkta. Tuo tarpu J. Z. parodymai apie tai, kad A. T. dalyvavo nusikalstamoje veikoje kartu su savo broliu V. T., kad jis vadovavo savo jaunesniam broliui ir buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, visiškai pasitvirtino. Būtent tokias išvadas padarė ir teismas, už dalyvavimą toje pačioje nusikalstamoje veikoje 2005 m. birželio 27 d. pagal BK 260 str. 3 d. nuteisęs V. T.. Liudytoja D. N. teisme parodė, kad jos namuose su jos dukra gyvenęs A. T. vartojo narkotikus, taip pat patvirtino, kad kratos metu surastos narkotines medžiagas (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo kokainas) ten buvo palikęs būtent A. T.. Kaltinimai dėl neteisėto disponavimo kokainu A. T. nebuvo pareikšti, o apie nuteistojo dalyvavimą nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos padaryme D. N. nieko neparodė. Vis dėlto šios liudytojos parodymai irgi turi reikšmės vertinant kitus byloje išnagrinėtus įrodymus. Jos parodymai apie tai, kad A. T. vartojo narkotikus ir liudytoja matydavo jį apsvaigusį, taip pat kiti bylos duomenys apie ankstesnį A. T. teistumą bei laisvės atėmimo bausmės atlikimą Olandijoje už panašias nusikalstamas veikas, patvirtina, kad A. T. nusikalstama veika, kuri buvo įrodyta šioje byloje, nebuvo atsitiktinė. Be to, šios aplinkybės turėjo reikšmės teismui sprendžiant A. T. kaltės formos ir rūšies, o tuo pačiu ir jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus. Teisme apklausto nuteistojo tėvo liudytojo I. T. parodymai irgi nekelia abejonių ir jais teismas taip pat pagrįstai rėmėsi priimdamas nuosprendį. Pažymėtina, kad savo tėvo parodymus pripažįsta pats nuteistasis A. T., kuris tais parodymais remiasi ir savo apeliaciniame skunde. Tačiau I. T. parodymai apelianto argumentų nepatvirtina, o kai kuriuos iš tų argumentų netgi paneigia. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo nurodytas aplinkybes apie tai, kaip ant vieno iš polietileninių maišelių liko jo piršto pėdsakas, patvirtino jo tėvo ir brolio T. parodymai. Tačiau nuteistojo tėvas liudytojas I. T. to nepatvirtino. Apie tai, kad savo namuose į kažkokius polietileninius maišelius pilstė saulėgrąžas, riešutus ar razinas ir po to vaišindavo į svečius užeidavusį sūnų A. T., teisme I. T. iš viso nieko neparodė. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis apie šias aplinkybes teisme nurodė tik po jo tėvo apklausos. Jau buvo nurodyta apie tai, kad paminėtą A. T. versiją teisme faktiškai paneigė jo brolis V. T., parodęs, kad namuose laikydavo specialiai urmo bazėje pirktus užsegamus polietileninius maišelius, į kuriuos pilstydavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Kolegijos nuomone, neįtikėtina ne tik nuteistojo versija apie piršto pėdsako palikimą ant polietileninio maišelio tėvų namuose, tačiau tokie patys neįtikėtini ir liudytojo V. T. parodymai apie tuščių narkotikams pakuoti skirtų maišelių laikymą tuose namuose. Liudytojas I. T. teisme parodė, kad apie savo sūnų nusikalstamas veikas neteisėtai disponuojant narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis nieko nežinojo. Šiais jo parodymais abejoti nėra pagrindo. Tačiau taip pat galima padaryti išvadą, kad gyvendamas viename bute su savo sūnumi V. T. jo tėvas nebūtų galėjęs nepastebėti jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pakavimo pėdsakų, jeigu jo sūnus tai būtų daręs namuose. Įvertinus tai, kad I. T. pagal profesiją medikas, jo dėmesį turėjo patraukti ir tušti užspaudžiami polietileniniai maišeliai, apie kurių laikymą namuose parodė V. T.. Įvertinant dar ir tai, kad šias aplinkybes V. T. nurodė tik jo papildomos apklausos metu, šie jo parodymai tampa dar neįtikinamesni. Aptariant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose dėstomos galimos jo piršto pėdsako ant vieno iš garaže rastų maišelių atsiradimo aplinkybės, šiuos apelianto argumentus galutinai paneigia paties jo brolio V. T. teisme duoti parodymai. V. T. parodė, kad visas garaže ir namuose rastas narkotines bei psichotropines medžiagas jis įsigijo vienu kartu pas tik iš matymo pažįstamą vyriškį, tai buvo maždaug prieš mėnesį iki jo sulaikymo. Kur slėpė visas tas narkotines ir psichotropines medžiagas po jų įsigijimo, V. T. nurodyti atsisakė, tačiau parodė, kad 2004 m. lapkričio 11 d. jo brolis A. T. paliko jam garažo raktą ir tada jis visas tas medžiagas pervežė į garažą. V. T. neparodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė namuose, t. y. savo tėvų bute, o įvertinant tų medžiagų kiekį, to ir negalėjo būti, nes V. T. tėvai tas medžiagas būtų namuose pastebėję. Tai reiškia, kad garaže rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos negalėjo būti pakuojamos V. T. tėvų bute, o jeigu tame bute V. T. ir laikė tuščius maišelius, tai į juos tos medžiagos irgi negalėjo būti pakuojamos. Įvertinus visas šias ir jau anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad garaže rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakuotės (maišeliai) buvo paimtos ne iš nuteistojo tėvų buto. Tai reiškia, kad A. T. piršto pėdsakas ant vieno iš garaže rasto maišelio atsirado irgi ne nuteistojo tėvų bute, o nuteistajam liečiant rankomis tą maišelį arba pačiame garaže, arba laikant narkotines ar psichotropines medžiagas kitoje vietoje, arba jas į nurodytą garažą gabenant. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš savo tėvo paėmęs garažo raktą, atidavė jį savo pažįstamam A. S., kad šis ten laikytų savo automobilį. Kai A. S. garažu baigė naudotis, raktą jam grąžino, o jis tą raktą atidavė savo broliui V. T.. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis nežino kaip A. S. dalinosi garažo raktu su V. T., tačiau mano, kad dalis garaže rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o taip pat ten rastas prekursorius safrolas galėjo priklausyti būtent A. S., kuris, jo žiniomis, irgi prekiavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Apeliantas nurodo, kad teismas šių jo nurodytų aplinkybių nuosprendyje neaptarė ir jų neįvertino. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus irgi atmeta, nes jie taip pat nepagrįsti ir juos visiškai paneigia liudytojų I. T., V. T. ir paties nuteistojo A. T. parodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad apelianto nurodytų aplinkybių teismas ir neturėjo, ir negalėjo svarstyti, nes apklausų metu A. T. apie tas aplinkybes nebuvo parodęs ir pirmą kartą apie jas nurodė tik apeliaciniame skunde. Tačiau šiuose apelianto argumentuose tiesiog iškraipomi bylos duomenys. Nuteistojo A. T. parodymai apie garažo rakto perdavimą savo pažįstama asmeniui jau buvo išdėstyti. Ikiteisminio tyrimo metu apie garažo rakto perdavimą kokiam nors asmeniui A. T. nebuvo nieko parodęs. Tuomet jis tik nurodė, kad kartais pirkdavo narkotikus savo reikmėms iš savo pažįstamo A. S., kuris jau prieš kelis metus mirė. Teisme A. T. iš pradžių parodė tik apie tai, kad prašė pas tėvą garažo rakto, kad draugas ten galėtų laikyti automobilį, vėliau parodė, kad tą garažo raktą davė savo draugui A. S., o dar po to jau parodė, kad jo draugas tik norėjo garaže laikyti automobilį, bet vėliau persigalvojo. Tai reiškia, kad teisme nuteistasis pats paneigė savo versiją apie garažo rakto perdavimą kažkokiam asmeniui, tuo tarpu jo apeliaciniame skunde nurodytos versijos apie to paties jau mirusio A. S. galimą dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir apie jo galimą bendrininkavimą su jo broliu V. T. yra visiškai naujos, nepagrįstos ir tai vertintina dar vienu apelianto bandymu išvengti atsakomybės. Iš pažymos apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. 2, b. l. 27-31) matosi, kad A. T. iš užsienio į Lietuvą parvyko 2004 m. spalio 31 d., o vėl iš Lietuvos išvyko 2004 m. lapkričio 12 d. naktį. Nuteistojo brolis V. T. parodė, kad prieš išvykdamas į užsienį A. T. garažo raktą jam paliko tų metų lapkričio 11 d. Nuteistojo tėvas liudytojas I. T. parodė, kad savo sūnui A. T. garažo raktą davė tik 2004 m. lapkričio mėnesį, be to, nurodė, kad kito rakto neturėjo ir daugiau niekam jo nebuvo davęs. Tai reiškia, kad pats A. T. garažo raktą galėjo turėti ne ilgiau kaip keletą dienų, todėl galimybė, kad per tą laikotarpį nuteistasis galėjo kažkam garažo raktą atiduoti ir kad kažkas tame garaže laikė savo automobilį, labai abejotina. Be to, net ir darant tokią prielaidą, tai nepaneigia kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytame garaže narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė būtent broliai T.. Nuteistojo brolis V. T. teisme nieko neparodė apie tai, kad garažo raktu būtų dalinęsis nei su A. S., nei su jokiu kitu asmeniu, nors akivaizdu, kad jeigu taip būtų buvę, jis, siekdamas palengvinti ir savo paties, ir savo brolio A. T. padėtį, teisme apie tai būtų parodęs. Aptartos aplinkybės nuteistojo apeliacinio skundo argumentus visiškai paneigia. Nuteistasis A. T. pripažįsta, kad anksčiau vartojo narkotikus ir nurodo, kad kratos metu jo buvusioje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) rastas kokainas priklausė jam. Garaže ir nuteistojo tėvų bute šios rūšies narkotinės medžiagos nebuvo surasta. Dėl neteisėto kokaino laikymo A. T. kaltinimai nebuvo pareikšti. Apie tai nurodydamas ir savo apeliaciniame skunde, nuteistasis tokiu būdu bando paneigti kitus šioje byloje surinktus jį apkaltinančius įrodymus. Skunde jis nurodo, kad prieš išvykdamas į užsienį paliko savo broliui V. T. dalį turėto kokaino, paprašė jį parduoti ir atsiųsti jam gautus pinigus. Apeliantas nurodo, kad visų jo telefoninių pokalbių metu buvo kalbama tik apie jau nurodytą jo paliktą kokainą, o ne apie kitos rūšies ir ne apie garaže bei jo tėvų bute rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Skunde nuteistasis dar nurodo, kad tų pokalbių metu tik pats jo brolis dar kartais jam pasigirdavo tuo, kad jam sekasi pardavinėti ir kitų rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas. Apeliantas taip pat nurodo, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje buvo paminėtos tik atskiros įrašytų telefoninių pokalbių metu jo pasakytos frazės, kurios yra „pritemptos“ ir pateikiamos kaip jo kaltės įrodymai. Dabar jam jau sunku prisiminti, apie ką tų pokalbių metu būdavo šnekama, tačiau jis žino, kad pokalbiai vyko ne apie narkotines bei psichotropines medžiagas, kurios buvo surastos garaže. Šie apeliacinio skundo argumentai irgi yra nepagrįsti ir taip pat atmetami. Iš bylos matosi, kad joje yra įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 str., surašyti protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Šiuose protokoluose nurodytas nuteistojo A. T., jo brolio V. T. ir liudytojo M. B. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys. Operatyvinio tyrimo metu buvo įrašyti šių asmenų telefoniniai pokalbiai laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 13 d. iki 2004 m. lapkričio 13 d. Prie šių protokolų, kuriuose aprašyta tik įrašytų pokalbių esmė, pridėtos ir tikslios tų pokalbių stenogramos (t. 1, b. L. 155-180, 181-200), teismui buvo pateiktos ir tų garso įrašų laikmenos. Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ne tik patys operatyvinių veiksmų protokolai, bet ir visos įrašytų telefoninių pokalbių stenogramos, be to, betarpiškai teisme buvo perklausyti ir tų pokalbių garso įrašai. Klausantis tų įrašų pats nuteistasis atsakinėjo į jam užduodamus klausimus ir pats aiškino, apie ką tuose įrašuose buvo kalbėta. Visos šios aplinkybės apelianto argumentus dėl telefoninių pokalbių įrašų išnagrinėjimo neišsamumo, tik atskirų jo pasakytų frazių paminėjimo ir jų „pritempimo“ visiškai paneigia. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje tikrai neturėjo būti perrašomi visi didelės apimties įrašytų pokalbių tekstai, todėl teismas, išnagrinėjęs visus pokalbių įrašus, nuosprendyje pagrįstai išdėstė ir aptarė tik kai kurias tų įrašų dalis, kurios tikrai susijusios su byla ir kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nuosprendyje paminėtų pokalbių metu nuteistasis A. T. klausinėja V. T., ar visi jau sumokėjo pinigus ir kas dar skolingas. V. T. pasitikslina pas A. T., ar „atidėti vieną“ tam, kuris pastoviai ima, o A. T. jam aiškina, kad 900, kadangi asmuo, kuriam „atidėta“, už 100 yra skolingas. A. T. nurodo, kad V. T. turės išsiųsti pinigus. Kito pokalbio metu A. T. klausia V. T., ar kas nors perdavė pinigų, V. T. atsako, kad pardavė „porą šimtų lūženų po 3“, todėl jau gavo 300 ir dar važiuoja paimti. A. T. nurodo V. T. pinigus perduoti per autobuso vairuotoją, priekaištauja V. T., kad šis blogai dirba, nurodo jam iš asmens vardu Čiora paimti tris vienetus „sašos“. Iš kitų įrašytų pokalbių matosi, kad A. T. telefonu kalbasi su M. B.. Pokalbių metu M. B. praneša A. T., kad pirkėjų netenkina prekės kokybė, A. T. su tuo nesutinka, nutariama daugiau tiems pirkėjams neparduoti, nes jiems lieka tik 100 Lt nuo sandėrio. A. T. praneša M. B., kad paėmė, ko prašė, važiuoja susitikti. M. B. klausia, ar bus 200, o A. T. atsakė teigiamai, sako M. B., kad šis nuo prekės gali nugnybti pavyzdžius ir parodyti juos kitiems pirkėjams. M. B. prašo A. T. paimti jam „šepečių“, „nuodų“, „gero“, „pupų“, „maisto“, kuriuos jis parodys žmogui, A. T. klausia M. B., ar bus litais ar valiuta. Įrašytas ir pokalbis su nenustatytu asmeniu, kuris informuoja A. T., kad surado „Armani bliuzoną“ lygiai tokį kaip praeitą kartą. M. B. pokalbio metu prašo pas A. T. „dviejų mažų kelnių“, A. T. klausia ar 200, M. B. dar klausia A. T. ar yra „paukštienos“, šis atsako, kad yra, bet jis išvažiuoja į užsienį ir viską reikės derinti su broliu V.. V. T. praneša A. T., kad „Džimis“ paims 5, „šernas“ nori 100, A. T. liepia V. T. paimti 100 iš „čiumadanėlio“. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad perskaičius ir perklausius garso įrašus nuteistasis A. T. dažniausiai aiškino, kad apie ką buvo kalbama, jis jau neatsimena. Jis parodė, kad kalbėdamas su M. B. apie „šepečius“, taip vadino kokainą, apie kokias pupas kalbama, jis nežino, aiškina, kad pokalbiai vyko apie automobilius. Dar paaiškino, kad paminėti 425 eurų yra „Armani“ bliuzono kaina, nurodė, kad užsienyje draugams pirkdavo drabužius. Nuteistasis taip pat parodė, kad „paukštiena“ yra draugo pravardė, o „smirdalinė“ – tai automobilis „Audi 100“. „Saša“ reiškia narkotinę medžiagą kokainą. Šioje byloje liudytoju apklaustas V. T. teisme paaiškino, kad brolio A. T. pasakymas paimti 100 iš „čiumadanėlio“ reiškė pasakymą paimti 100 eurų, kuriuos jis ir perdavė broliui per autobuso vairuotoją. Papildomos apklausos metu V. T. dar parodė, kad pokalbių metu minima medžiaga „Saša“ yra kokainas, o „lūženos“ reiškia pinigus. Tačiau po to liudytojas negalėjo paaiškinti apie ką jis kalbėjo sakydamas, kad 100 tų lūženų jis pardavė. Jau buvo nurodyta apie tai, kad liudytojas M. B. apie „šepečius“, „pupas“, „nuodus“, „paukštieną“ ir kitas frazes irgi negalėjo paaiškinti ir parodė, kad taip turbūt kalbėjo būdamas girtas.

Visi šie išnagrinėti telefoninių pokalbių įrašai turi svarbią reikšmę, nes kartu su kitais įrodymais patvirtina tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat ir nuteistojo A. T. vaidmenį tos nusikalstamos veikos padaryme. Nors A. T. nurodo, kad telefonu su savo broliu kalbėjo tik apie vienos rūšies narkotinę medžiagą – kokainą, jau aptarti pokalbių įrašai tai akivaizdžiai paneigia. Be to, tai paneigia ir nuteistojo pokalbių su M. B. turinys.. Pokalbiai apie „paukštieną“, „nuodus“, „šepečius“ ir kitas jau paminėtos frazės tikrai negalėjo reikšti, kad tie pokalbiai vyksta apie prekybą automobiliais, drabužiais arba maisto produktais. Nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad nei garaže, nei nuteistojo tėvų bute nebuvo rasta jokių pardavimui skirtų ar paruoštų parduoti prekių, o buvo surastos tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Didžiąją dalį tų medžiagų sudarė tabletės su įspaustais logootipais „AJ“, kuriose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos MDMA. Telefoninių pokalbių metu kalbama apie „Armani“ bliuzonus, tačiau galima pagrįstai teigti, kad šiuo atveju buvo kalbama būtent apie tabletes „AJ“ su nurodyta psichotropine medžiaga. Kitais jau paminėtais žodžiais ir frazėmis užmaskuotai buvo kalbama apie kitų rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas. Telefoninių pokalbių įrašai patvirtina ne tik nuteistojo kaltę, bet ir jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Šie pokalbiai patvirtina, kad A. T. pats sprendė, kam ir kokias narkotines bei psichotropines medžiagas reikia parduoti, atsakinėjo M. B., kokių medžiagų yra, duodavo nurodymus savo broliui V. T., priekaištavo jam dėl blogo darbo, ragino greičiau surinkti ir perduoti pinigus. M. B. pats A. T. pasakė, kad išvyksta į užsienį ir kad dabar jam reikalus reikės spręsti su jo broliu V. T.. Byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 13 d. V. T. kaip tik ir buvo sulaikytas nurodytame garaže, kuriame buvo surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ten pat rastos ir įjungtos elektroninės svarstyklės. Nuosprendyje teismas įvertino ir kitas šios bylos aplinkybes. Įvertinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. T. buvo studentas, todėl A. T. klausimas, kaip broliui „sekasi darbas“, irgi reiškė, kad V. T. vykdė vyresniojo brolio nurodymus darant nusikalstamą veiką. Nors teisme V. T. parodė, kad visas garaže rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo pats ir už savo pinigus, tokie jo parodymai neįtikinantys ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. T. tuo metu niekur nedirbo ir buvo studentas, todėl pats įsigyti tokio didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikrai negalėjo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo brolis pinigų gaudavo pardavinėdamas narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl pardavęs jas pirkti galėjo vėl. Atsakant į šį apelianto argumentą pirmiausia pažymėtina, kad apie nuteistojo brolio V. T. savarankiškai darytas nusikalstamas veikas ir iš to gautą pelną jokių duomenų nėra. Be to, net ir darant tokią prielaidą, V. T. parodymai teisme apie tai, kad jis vienas visas narkotines ir psichotropines medžiagas nusipirko už 50000 Lt ir dar asmeniškai liko skolingas 100000 Lt, bet kuriuo atveju yra visiškai neįtikinantys. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad jis niekur nedirbo, todėl negalėjo turėti iš darbo gaunamų pajamų. Nuteistasis parodė, kad užsienio valstybėse nelegaliai dirbdavo statybose, taip pat pirkdavo ir pardavinėdavo automobilius. Šie jo parodymai nepaneigti, tačiau tai nepaneigia ir įrodymų, kad tuo pačiu metu nuteistasis dalyvavo nusikalstamose veikose. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad Olandijoje A. T. buvo nuteistas ir jau atliko bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais.

Visos jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismas šioje byloje įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šiame nuosprendyje išvados dėl A. T. kaltės grindžiamos ne vien tik telefoninių pokalbių įrašais, konkrečiomis specialistų išvadomis ar kitais atskirais įrodymais, o visų surinktų ir tiesioginių, ir netiesioginių įrodymų visuma. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. T. kaltė įrodyta, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. nurodo, kad jis nesupranta, kuo pasireiškė jo nusikalstami veiksmai ir koks jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme. Šie apelianto argumentai irgi nepagrįsti, nes jo padaryta nusikalstama veika išsamiai aprašyta ir įvertinta nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamojoje dalyse. A. T. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. T., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių). Teismas dalį šių kaltinimų pašalino ir pripažino A. T. kaltu dėl to, kad jis, nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupe su savo broliu V. T., neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių ir didelį kiekį narkotinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat neteisėtai laikė pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) safrolą. Nusikalstamas veikas teismas įvertino ir kvalifikavo teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ išaiškinta, kad nurodytų medžiagų laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Šioje byloje buvo nustatyta, kad garažo, kuriame 2004 m. lapkričio 13 d. buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, raktą A. T. savo broliui atidavė tik tų pačių metų lapkričio 11 d. Dėl šios ir kitų jau aptartų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad narkotines ir psichotropines medžiagas į garažą patalpino pats A. T.. Taip pat įrodyta, kad išvykdamas į užsienį A. T. tolesnį disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pavedė savo broliui V. T., tačiau ir toliau jam nurodinėjo, ką šis turi daryti. V. T. buvo sulaikytas besveriantis narkotines ir psichotropines medžiagas ir tai darydamas savo brolio A. T. nurodymu. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo abiejų brolių žinioje ir jie abu tas medžiagas neteisėtai laikė garaže. Taip pat buvo nustatyta, kad dalį psichotropinių medžiagų, A. T. nežinant, V. T. neteisėtai pergabeno į savo tėvų butą. A. T. kaltinimų dalis dėl tų medžiagų neteisėto gabenimo buvo pašalinta, tačiau nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu dėl į tėvų butą pergabentų psichotropinių medžiagų laikymo, nes prieš tai jos irgi buvo laikomos tame pačiame garaže. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. T. pats vartojo narkotikus, už analogiškas nusikalstamas veikas jau buvo teistas Lietuvoje, o po to buvo nuteistas ir užsienio valstybėje. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ir narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamą veiką A. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Surastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekis, labai įvairių rūšių šių medžiagų laikymas, elektroninių svarstyklių suradimas tame pačiame garaže, jau aptarti telefoninių pokalbių įrašai bei kitos nustatytos bylos aplinkybės patvirtina ir teismo išvadą, kad nuteistasis neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) kiekis, didesnis kaip 500 g, laikomas dideliu, o psichotropinės medžiagos MDMA kiekis, didesnis kaip 100 g, laikomas labai dideliu. Šioje byloje nustatyta, kad A. T. neteisėtai laikė didesnį negu 500 g narkotinių medžiagų kanapių kiekį, o neteisėtai jo laikytos psichotropinės medžiagos MDMA kiekis nurodytose rekomendacijose nustatytą 100 g kiekį viršija net keliasdešimt kartų. Nuteistasis taip pat laikė ir mažesnius kiekius kitų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Visos šios medžiagos buvo neteisėtai laikomos tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad A. T. šiuo atveju padarė vieną nusikalstamą veiką ir šią veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d.

Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė ir pagal BK 266 str. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė neįrodyta, jo piršto pėdsakas buvo surastas ne ant bakelio su safrolu, o ant maišelio su narkotine medžiaga, taip pat nurodo, kad jo brolis V. T. kitu nuosprendžiu dėl to paties safrolo neteisėto laikymo buvo išteisintas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad plastmasinis 5 litrų talpos bakelis su rudos spalvos skysčiu buvo surastas garaže kartu su ten buvusiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Specialisto išvada patvirtino, kad šiame bakelyje esantis skystis yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) safrolas, kurio kiekis 1650 ml. Iš Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžio matosi, kad nuteistojo A. T. brolis V. T. dėl neteisėto disponavimo tuo pačiu prekursoriumi safrolu pagal BK 266 str. buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tačiau vien dėl šios priežasties išteisinti pagal BK 266 str. ir A. T. šioje byloje nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ir 2005 m. birželio 27 d. nuosprendį priėmęs teismas nepadarė išvados, kad to paties safrolo neteisėtas laikymas negalėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tuo nuosprendžiu V. T. pagal BK 266 str. buvo išteisintas kitu, BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu, teismui padarius išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad V. T. žinojo apie bakelio su safrolu buvimą garaže, o tuo pačiu ir neįrodžius jo tyčios dėl šio prekursoriaus laikymo. Tuo tarpu šioje byloje išnagrinėti įrodymai A. T. kaltę dėl neteisėto prekursoriaus safrolo laikymo patvirtina. Bakelis su safrolu buvo surastas tame pačiame garaže kartu su ten pat laikomomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. 5 litrų talpos bakelio nuteistasis negalėjo nematyti ir apie jo buvimą nežinoti. Kad A. T. apie bakelį su safrolu žinojo ir tyčia jį laikė garaže, patvirtina visi jau aptarti įrodymai, o taip pat teismo nustatytas ir jau aptartas A. T. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme. Galima sutikti su kitame nuosprendyje padaryta išvada, kad apie bakelio su prekursoriumi buvimą garaže galėjo nežinoti V. T., kuriam garažo raktą jo brolis perdavė tik prieš dvi dienas iki sulaikymo. Tačiau pats A. T. narkotines ir psichotropines medžiagas garaže laikė ir iki rakto atidavimo savo broliui. Taip pat nustatyta, kad pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo šioje byloje A. T. Olandijoje buvo nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Hertogenbosch apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas dėl neteisėto disponavimo ne tik narkotine medžiaga kanapėmis, bet ir psichotropinių medžiagų prekursoriumi. Iš nurodyto Olandijos teismo nuosprendžio matosi, kad A. T. automobiliu gabeno tris talpas, maždaug 60 litrų benzilmetilketono (BMK) – medžiagos, kuri yra įtraukta į Piktnaudžiavimo cheminėmis medžiagomis (prevencijos) akto 1 priedo 1 kategoriją kaip 1-fenil-2-propanonas. Nuosprendyje pažymėta, kad 60 litrų BMK medžiagos pakanka pagaminti maždaug 30 kilogramų amfetaminų. Šie bylos duomenys kartu su kitais jau aptartais įrodymais patvirtina, kad A. T. ne tik žinojo apie garaže laikomą bakelį, tačiau žinojo ir apie tai, kad tame bakelyje yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius). Neteisėtai laikydamas šią medžiagą (safrolą) A. T. irgi veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas jį pagrįstai pripažino kaltu ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 266 str.

Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, įrodymus teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl BPK 20 str. ir 301 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Surašant nuosprendį teismas laikėsi ir BPK 305 str. 1 d. numatytų reikalavimų. Jokių kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija taip pat nenustatė. Skiriant nuteistajam A. T. bausmes teismas vadovavosi BK 41 str. numatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš nuosprendžio matosi, kad jokių nuteistojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę pagal BK 260 str. 3 d. sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuosprendyje buvo atsižvelgta ir į visas kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, teismas atsižvelgė į abiejų A. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kitas aplinkybes, taip pat į duomenis, apibūdinančius kaltininko asmenybę. Iš bylos matosi, kad A. T. anksčiau buvo teistas pagal 1961 m. BK 232¹ str. 1 d., už analogišką nusikalstamą veiką buvo nuteistas užsienio valstybėje. Nors jo pirmasis teistumas jau išnykęs, nuosprendyje teismas, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, įvertinant jų pobūdį ir konkrečias jų padarymo aplinkybes, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. BK 260 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų, tuo tarpu A. T. teismas pagal šį baudžiamąjį įstatymą paskyrė artimą sankcijos žemutinei ribai 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių A. T. neteisėtai laikė kartu su labai dideliu kiekiu psichotropinių ir dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Todėl pagal BK 266 str. teismas jam irgi pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis taip pat artimas sankcijos žemutinei ribai. Galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta apėmimo būdu. Įvertinus jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis ir dar labiau jas švelninti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde nuteistasis su nuosprendžiu nesutinka ir dėl kitų priežasčių. Apeliantas nurodo, kad teismas į jam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, turėjo įskaityti Olandijos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtą ir jau toje šalyje atliktą 30 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nesutinka su teismo sprendimu išieškoti iš jo 5898,64 Lt proceso išlaidų valstybei. Apeliantas nurodo, kad jis pats jo ekstradicijos išlaidų nesąlygojo, o baigęs atlikti laisvės atėmimo bausmę pats būtų sugrįžęs į Lietuvą savo noru. Šie apelianto argumentai taip pat atmetami. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė gali būti įskaitoma tik į paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Iš bylos dokumentų (t. 3, b. l. 204-241) matosi, kad A. T. Olandijos Hertogenbosch apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 30 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir šią bausmę atliko toje užsienio valstybėje. BK 97 str. 1 d. nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismui apie A. T. nuteisimą užsienio valstybėje buvo žinoma, tačiau vadovaudamasis jau nurodyto įstatymo nuostatomis, šio A. T. teistumo teismas nepripažino ir jo netgi nenurodė nuosprendžio įžanginėje dalyje. Dėl tos pačios priežasties teismas pagrįstai užsienio valstybės teismo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių pagal BK 63 str. 9 d. nustatytas taisykles nesubendrino ir į galutinę subendrintą bausmę pagal Olandijos teismo nuosprendį atliktos bausmės neįskaitė. Kolegijos nuomone, teismas šiuo atveju baudžiamuosius įstatymus (BK 63 str. 9 d., 97 str. 1 d.) pritaikė tinkamai. Be to, šioje dalyje tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra pagrindo ir dėl kitos priežasties. Jau buvo nurodyta, kad vadovaujantis BK 63 str. 9 d., pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė gali būti įskaityta tik į paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Iš nurodyto Olandijos teismo nuosprendžio matosi, kad A. T. ir užsienio valstybėje buvo nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir prekursoriais. Hertogenbosch apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. T. nuteistas už tai, kad 2006 m spalio 2 d. Tilburgo mieste automobiliu gabeno 5,6 kilogramo narkotinės medžiagos kanapių. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus tokia nusikalstama veika būtų laikoma labai sunkiu nusikaltimu ir kvalifikuojama pagal BK 260 str. 3 d. Kadangi ši nusikalstama veika ir skundžiamu nuosprendžiu pripažinta įrodyta BK 260 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika yra vienodo pavojingumo, bausmės, vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis, galėtų būti bendrinamos tik visiško arba dalinio sudėjimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu bendrinti A. T. paskirtų bausmių šiuo atveju neturi galimybės, nes tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis ir būtų pažeistos BPK 320 str. 4 d. nuostatos. Apelianto argumentus dėl teismo sprendimo išieškoti iš jo ekstradicijos išlaidas kolegija taip pat atmeta. Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui. Pagal galiojančią teisminę praktiką ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja pats nuteistasis. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad kai išvyko iš Lietuvos jam tuo metu jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, į užsienį jis išvyko automobilių prekybos reikalais, o atlikęs užsienyje jam paskirtą bausmę pats būtų sugrįžęs į Lietuvą, todėl, apelianto nuomone, jis ekstradicijos išlaidų nesąlygojo. Šie apelianto argumentai nepagrįsti ir jau buvo motyvuotai atmesti skundžiamu nuosprendžiu. Iš bylos matosi, kad iš Lietuvos A. T. išvyko 2004 m. lapkričio 12 d. 2005 m. sausio 11 d. teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2005 m. vasario 7 d. išduotas Europos arešto orderis, o 2005 m. vasario 25 d. prokuroro nutarimu paskelbta A. T. paieška. Iš kitų bylos duomenų matosi, kad užsienio valstybėje už kitą nusikalstamą veiką A. T. buvo sulaikytas tik 2006 m. spalio 3 d. (t. 3, b. l. 228). Jau perduotas Lietuvai ir apklaustas šioje byloje įtariamuoju A. T. pats pripažino, kad po išvykimo į užsienį 2004 m. lapkričio 12 d. daugiau į Lietuvą nebuvo grįžęs. 2008 m. birželio 20 d. vykusiame teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės klausimą (t. 2, b. l. 115) A. T. taip pat parodė, kad būdamas užsienyje žinojo ir apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, ir apie tai, kad už tą pačią nusikalstamą veiką jau yra nuteistas jo brolis. A. T. pripažino ir tai, kad būdamas užsienyje bendravo telefonu su savo tėvais. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad žinodamas apie jo paiešką nuteistasis specialiai negrįžo į Lietuvą ir slapstėsi užsienio valstybėje tol, kol ten buvo sulaikytas ir nuteistas už kito nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad ekstradicijos išlaidas nuteistasis pats sąlygojo savo elgesiu. Todėl teismas šias išlaidas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis, o teismo sprendimas išieškoti šias išlaidas iš nuteistojo A. T. taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Kęstutis JucysJonas Algimantas Venckus